Logo
Spausdinti šį puslapį

Geri keliai - pagrindinis žmonių poreikis

Liepos pabaigoje Šilalės savivaldybėje apsilankęs Lietuvos automobilių kelių di­rekcijos prie Susisiekimo ministerijos­ direktorius Egidijus SKRODENIS pa­sė­jo beveik neįtikėtiną viltį: iki 2022 metų šalyje turėtų būti išasfaltuoti visi pagrindiniai žvyrkeliai. Toks esąs šios Vyriausybės prioritetas.

„Šilalės artojas“ su E.Skrodeniu kalbasi apie tai, kokiais kriterijais remiantis, keliai atrenkami asfaltuoti ir kiek įtakos tam turi politikai.

- Šilališkiai kone kasdien redakcijai skundžiasi duobėtais, dulkančiais žvyr­keliais, pas mus yra­ tokių kelių, kurių neįveikia vaikus į mokyklas vežiojantys autobusai. Šiemet, po kone dešimtmetį trukusios pertraukos, rajonas pagaliau gavo lėšų žvyrkeliams asfaltuoti. Ir nors darbai dar neprasidėjo, teigiama, kad ateinančiais metais kaimo vietovėse turėsime 13 kilometrų naujo asfalto. Tai beveik dvigubai daugiau nei skirta kitiems aplinkiniams rajonams. Ar tai reiškia, jog Šilalėje keliai tikrai yra patys blogiausi?

- Šilalės rajono keliai nėra nei blogesni, nei geresni negu visoje Lietuvoje. Tvirtindami žvyrkelių asfaltavimo programas, vadovaujamės ly­giavertiškumo kriterijais. Šiemet buvome numatę kiekvienam rajonui skirti lėšų išasfaltuoti 5-7 km žvyrkelių. Tačiau yra vietų, kur poreikis - mažesnis, nes jau yra išasfaltuota daugiau kelių. Savaime suprantama, jog ten neinvestuojame, o lėšos atitenka toms vietovėms, kur būtina atlikti daugiau darbų.

Kartais atsitinka taip, kad didžiulės investicijos yra nukreipiamos į centrus, pamirštant, jog žmonės gyvena ir toliau nuo didžiųjų miestų. Automobilių kelių direkcijos tikslas - paskirstyti pinigus taip, kad visi pajustų, jog keliai gerėja. Valstybėje negali būti pamirštų, apleistų vietų.

Neseniai paskelbta, kad per pirmąjį šių metų pusmetį iš Lietuvos emigravo 23 tūkst. žmonių. Dėl to kaltos visos valstybės institucijos. Manau, jog gera susisiekimo infra­struktūra yra tikrai labai svarbi, kad žmonės nuspręstų grįžti į tėviškes: tvarkyti sodybas, imtis verslo, kurti darbo vietas.

Gauname skundų, kuriuose rašoma, jog neįmanoma nuvažiuoti iki darbo, lūžta net tvirčiausi automobiliai arba ilgai trunka sukti ratus aplinkiniais keliais. Kartais tokie nepatogumai paskatina emig­ruoti. Galbūt kai kas mano, kad tai yra juokingi argumentai, tačiau analizė rodo, jog 76-79 proc. žmogaus poreikių sudaro būtent geras susisiekimas, o tik po to rikiuojasi švietimas, socialiniai dalykai ir visa kita.

Jeigu dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo kaimo vietovėse uždarome mokyklas, medicinos punktus, kultūros namus, ir pripažįstame, jog tai ekonomiška, tai turime pripažinti, kad reikia daugiau investuoti į kelius, nes privalome sudaryti sąlygas žmonėms saugiai nuvažiuoti ten, kur yra jiems būtinos švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos įstaigos. Savaime suprantama, jog dėl to kaimo keliais daugiau važinėjama. Svarbiausia - tos kelionės turėtų būti patogios bei greitos ir nesudaryti gyventojams problemų. 

Po to, kai Anglijos visuomenė nusprendė atsiskirti nuo Europos Sąjungos, mūsų šalies Prezidentė pastebėjo, jog aukščiausia valdžia visiškai neįsiklauso į gyventojų poreikius, ir dėl to atsirado didžiulė takoskyra. Turime suvokti, kad, jei nesirūpinsime savo valstybe ir nesistengsime padėti žmonėms gyventi patogiau, sulauksime dienos, kai visi iš čia išvažiuos.

- Politikai ginčijasi, ypač - artėjant rinkimams, kieno nuopelnai didesni, gaunant finansavimą keliams asfaltuoti. Lietuvoje yra per 70 vienmandatėse apygardose rinktų Seimo narių, 60 merų, ir tikriausiai visi stengiasi padėti savo rinkėjams. Kaip suderinate tiek daug skirtingų interesų?

- Automobilių kelių direkcija nėra politinė organizacija, jos tikslas - išlaikyti valstybinių kelių tinklą bei jį tobulinti. Žinoma, visuomenės išrinkti politikai, bendruomenės rūpinasi savo gerove ir yra suinteresuoti turėti geresnį kelių tinklą. Automobilių kelių direkcija su visais bendradarbiauja, visų lūkesčius išklauso, bet sprendimus priima ne pagal kieno nors pageidavimus.

Mūsų turimoje turto valdymo sistemoje yra suvesti visų šalies kelių eismo intensyvumo, avaringumo, žmonėms kylančių poreikių, maršrutų sutrumpinimo, teritorijų plėt­ros bei kelių būklės duomenys. Šios programos yra tokios profesionalios, kad mes galime sudaryti kelių asfaltavimo eilę, neįsikišant nė vienam žmogui.

Transporto kelių tyrimo institutas turi specialius lazerius, kurie nustato kelių techninę būklę, todėl, priimdami sprendimus, nebesivadovaujame vienu - eismo intensyvumo - kriterijumi. Labai dažnai, išasfaltavus žvyrkelį, eismo intensyvumas padidėja kelis kartus, nes žmonės nebesuka aplinkiniais, geresnės būklės keliais, o važiuoja tiesiai ten, kur jiems reikia. Šitaip yra patikrinti visi „Zebro“ programos lėšomis asfaltuojami žvyrkeliai - 497 km kaimo kelių, todėl drąsiai galiu užtikrinti, jog  eilės sudarytos pagal prioritetus ir realų poreikį.

Tačiau politikų, savivaldybių institucijų, visuomenės prašymai taip pat yra svarbus argumentas ir, prieš priimdami sprendimus, mes juos įvertiname. Seimo narių susirūpinimas keliais yra suprantamas, nes didžiąją dalį prašymų iš gyventojų jie gauna būtent dėl susisiekimo problemų. Mes tai suprantame kaip problemų iškėlimą, jas analizuojame ir, derindami savo planus, į jas atsižvelgiame. Kaip bebūtų, keliai tiesiami žmonėms, ir mes patys, kokias pareigas beužimtume, jais irgi važinėjame.

Labai dažnai, dėliojant planus ir projektus Vilniuje, atrodo kitaip nei kalbantis su gyventojais vietoje. Dėl to dabar, ruošdamiesi asfaltuoti vieną ar kitą kelią, projektuotojų prašome susitikti su bend­ruomene, aptarti, ko ji nori. Ne visada įmanoma suprojektuoti taką ten, kur žmonės dešimtmečius buvo įpratę vaikščioti, tačiau stengiamės tą daryti, nes matome, jog, pakeitus kryptį, vis tiek einama ten, kur yra įprasta.

- Suteikėte viltį, kad iki 2022-ųjų Lietuvoje turėtų būti išasfaltuoti visi pagrindiniai žvyrkeliai. Ar nesibaiminate, jog po rinkimų atsiras kiti prioritetai, o keliai, tuo labiau - kaimo, ir vėl bus nustumti į antrą, o gal net į dar tolimesnę eilę?

- Ši Vyriausybė suprato, kad žvyrkelius yra labai svarbu asfaltuoti - patvirtino programą „Zebras“, skirtą sujungti jau išasfaltuotus ruožus tarp gyvenviečių arba su pagrindiniais keliais. Žemės ūkio ministerijos bei Susisiekimo ministerijos bendra programa šiemet leis išasfaltuoti 115 kaimo gyvenviečių. Jeigu kasmet nutiesime po 500 km asfalto, kaip suplanavome, realu, jog iki 2022-ųjų  mūsų kaimo keliai bus tokie pat, kaip yra Vokietijoje ar kitose Europos valstybėse.

Dabartinės technologijos leidžia pakloti keliuose pigias asfalto dangas. Žmonių gyvenimas dėl to realiai pagerėja, kaime pradeda kurtis jaunos šeimos. Kas dabar nori gyventi dulkėse, kai vasarą negali nei skalbinių padžiauti, nei vaikų į kiemą išleisti? Žmonėms neapsimoka laužyti automobilių, nes tie žvyrkeliai, kuriais esame priversti važinėti, yra nežvyruoti po 15-20 metų ir dėl to nėra net ką greideriuoti.

Lietuva turi 21 tūkst. km valstybinių kelių. Mūsų šalis visada garsėjo gerais keliais, tačiau 2008-2009 m., prasidėjus ekonomikos nuosmukiui, to, ką geriausio turėjome, sąskaita pradėjome gelbėti kitas valstybės sritis. Kelių lėšomis finansuodami bendruosius valstybės poreikius, savo kelius nugyvenome. Bet jei norime, kad jie būtų geri, privalome nuolat investuoti į remontą, rekonst­rukciją, žvyrkelių asfaltavimą.

Dabar reikia stengtis paskirstyti investicijas taip, jog užlopytume atsivėrusias skyles. Visi jau supranta, kad dabartiniai keliai nebetenkina žmonių poreikių, todėl politikai padarė išvadą ir pradėjo skirti keliams didesnį finansavimą.

Tikrai nemanau, jog, pamiršdami savo kelius, dar kar­tą užlipsime ant to paties grėblio. Jeigu politikai po rinkimų ir bandytų taupyti kelių sąskaita, visuomenė, tikiuosi, neleistų jiems taip elgtis. Pagaliau ir jie patys supranta, kad žmonėms reikia asfaltuotų kelių, normalių šaligatvių, nes nesaugu vaikams į mokyklą eiti kelkraščiu, kad tamsiu metu perėjos turi būti apšviestos. Todėl ir Seimo nariai suinteresuoti skirti keliams kuo daugiau pinigų. O mūsų tikslas - paskirstyti juos taip, jog būtų išspręstos didžiausios gyventojų prob­lemos. 

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Atnaujinta Penktadienis, 12 rugpjūčio 2016 09:22
2016 © „Šilalės artojas“ – Šilalės rajono laikraštis. Visos teisės saugomos