Galimybė pasinaudoti teisine pagalba
Kiekvienais metais gruodžio 10-ąją minima Tarptautinė žmogaus teisių diena, primenanti žmogaus teisių svarbą visuomenėje ir pagarbos joms nuolatinį plėtojimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos tikslas žmogaus teisių kontekste – užtikrinti valstybės paramos įgyvendinimą žmonėms, negalintiems realizuoti savo teisių į teisminę gynybą dėl socialinės padėties. Kiekvienam asmeniui sudaryta galimybė lygiai ir vienodai siekti teisingumo baudžiamosiose, civilinėse ir administracinėse bylose.
Kiekvienas iš mūsų galime susidurti su įvairiomis teisinėmis problemomis, tačiau ne visi turime finansinių galimybių pasinaudoti privačiomis advokatų paslaugomis. Būtent valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba suteikia galimybę mažiau pasiturintiems žmonėms siekti teisingumo bei lygiateisiškumo procese, įgyvendinti pažeistų teisių ir interesų gynybą.
Kas gi yra antrinė teisinė pagalba? Antrinė teisinė pagalba – procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas asmenų interesams privalomose išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, teismuose. Ši pagalba apima ir atleidimą nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų, taip pat ir bylos administravimo išlaidų vykdymo procese apmokėjimą.
Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantys asmenys, kuriems reikalinga advokato pagalba rengiant procesinius dokumentus teismui arba atstovaujant bylose, gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (Tarnyba) ir jos teritorinius padalinius Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje. Prieš kreipiantis dėl antrinės teisinės pagalbos, asmenims rekomenduojama pasinaudoti teise į nemokamą pirminę teisinę pagalbą, kuri apima teisinės informacijos teikimą, konsultacijas, nesudėtingų procesinių, dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, parengimą bei pagalbą užpildant prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pirminė teisinė pagalba yra teikiama savivaldybėse pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.
Antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka nėra sudėtinga. Asmenys, pageidaujantys ją gauti, įstaigai turi pateikti nustatytos formos prašymą bei dokumentus, pagrindžiančius asmens reikalavimą ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba, gavusi asmens, pageidaujančio gauti antrinę teisinę pagalbą dokumentus, pirmiausia įvertina jo teisę į šią pagalbą. Pavyzdžiui, asmuo Tarnybai pateikia gyventojo pajamų ir jo (šeimos) turto deklaraciją. Tokiu atveju Tarnyba turi įvertinti, ar asmens (šeimos) turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti. Tam tikros grupės asmenų turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Tai asmenys, kuriems teisės aktų numatytais atvejais baudžiamojoje byloje yra privalomas gynėjo dalyvavimas; nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose; asmenys, išlaikomi stacionariose globos įstaigose; asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialių poreikių lygis bei šių asmenų globėjai (rūpintojai), asmenys, turintys pranešėjo statusą ir kitais nustatytais atvejais.
Ne visuomet asmenims suteikiama antrinė teisinė pagalba. Tarnyba turi teisę ir pareigą patikrinti, ar toks reikalavimas yra pagrįstas, ar atstovavimas byloje yra perspektyvus, ar nėra kitų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Tokia pareiga numatyta tam, kad būtų išvengiama piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba bei užtikrinamas jos teikimas asmenims, kurių teisės yra pažeistos ir kuriems ji iš tikrųjų yra būtina.
Antrine teisine pagalba kasmet pasinaudoja dalis Lietuvos gyventojų, kurie dėl savo turtinės ar socialinės padėties negali savarankiškai arba privačių advokatų pagalba siekti apginti savo teises teismuose. Valstybės lėšomis apmokamas advokatų paslaugas gauna 85 proc. visų asmenų, besikreipiančių dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Dažniausi teisiniai klausimai yra dėl palikimo priėmimo, šeimos ginčų, valstybės institucijų sprendimų apskundimo, skolinių įsipareigojimų nevykdymo ir kt.
Minint Žmogaus teisių dieną ir primenant apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą, 2020 m. gruodžio 10 d. Tarnyba organizuoja teisinių konsultacijų teikimą gyventojams, neatsižvelgiant į keliamus reikalavimus teisinei pagalbai gauti. Konsultacijas teisiniais klausimais teiks advokatai, mediatoriai, Tarnybos darbuotojai. Kviečiame pasinaudoti šia galimybe.
KONTAKTAI IR KONSULTACIJŲ LAIKAI
KLAIPĖDOS APYGARDA
8-17 val. |
Teisininkė Laura Vitosienė Tel. 8 700 00209 |
Antrinė teisinė pagalba |
8-17 val. |
Mediatorė Aušra Mockienė Tel. 8 698 89388 |
Mediacija
|
Mediatorė Asta Strikšienė Tel. 8 619 80090 |
||
Mediatorė Gintarė Daugėlaitė Tel. 8 699 96406 |
||
8-17 val. |
Advokatė Galina Morozova Tel. 8 700 00195 |
Civilinė teisė |
Advokatas Rolandas Stirbinskas Tel. 8 700 00196 |
||
Advokatas Leonidas Zubanovas Tel. 8 700 00194 |
||
Advokatas Kęstutis Kanišauskas Tel. 8 700 00194 |
||
Mediatorė-advokatė Lina Tamošaitienė Tel. 8 686 02349 |
||
Mediatorė-advokatė Marina Saveljeva Tel. 8 700 00195 |
||
Mediatorė-advokatė Aušrinė Zaburienė Tel. 8 687 24316 |