„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Kaip Lietuvai pasitraukti iš mirčių, nesusijusių su COVID, lyderių?

Politinės vadžios pasikeitimas nepakeitė šalies gydymo strategijos. Tokią išvadą padarė Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto atliktas tyrimas apie COVID ir kitų ligų sukeltas mirtis Europos Sąjungos šalyse, esančiose aplink Baltijos jūrą.

Sveikatos sistemos analitikai Romualdas Buivydas ir Gediminas Černiauskas tyrinėjo mirčių priežastis nuo 2020 m. pavasario, kada COVID pasiglemžė pirmąją gyvybę, iki metų pabaigos. Išanalizavus laikotarpį nuo 2020 m. 10-os iki 52-os savaitės, matyti, kad pagal COVID sukeltas mirtis Lietuva yra tarp regiono valstybių vidutiniokių. Pavyzdžiui, Švedijoje mirčių, sukeltų COVID, skaičiuojant 1 mln. gyventojų, buvo 920, Lenkijoje – 714, Latvijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje – 400. Geriausiai su COVID susidorojo Danija, Estija ir Suomija, kuriose fiksuota mažiau negu 200 mirčių 1 mln. gyventojų.

Lietuva iki rudens vidurio turėjo palyginti mažą mirčių nuo COVID-19 skaičių ir tai rodo, kad esminių tiesiogiai su naujojo viruso valdymu susijusių didelių klaidų padaryta nebuvo.

Pagal mirtis nuo  kitų nei COVID-19 priežasčių Lietuva yra Baltijos regiono autsaiderė.

Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje perteklinių mirčių dėl kitų nei COVID-19 ligų beveik nėra fiksuota, Estijoje, Latvijoje, Suomijoje dėl kitų nei COVID-19 ligų 1 mln. gyventojų fiksuota tarp 200-400 perteklinių mirčių, Lietuvoje dėl kitų nei COVID-19 ligų 1 mln. gyventojų fiksuota 1400 perteklinių mirčių.

Pagal mirtis, nesusijusias su COVID, Lietuva yra regiono lyderė. Skaičiuojant 1 mln. gyventojų, Lietuvoje dėl kitų ligų mirė 1400 žmonių. Kitų ligų sukeltos mirtys tris kartus viršijo COVID nusineštų gyvybių skaičių. Mirtis šienavo sergančiųjų kraujotakos, vėžio ir kitomis „tradicinėmis“ ligomis gretas.

Antroje vietoje – Lenkija su 1128 perteklinių mirčių. COVID pandemijos metu nuo kitų ligų mažiausiai mirė Estijoje, Latvijoje ir Suomijoje – čia skaičiuojama nuo 200 iki 400 perteklinių mirčių. Danijoje, Švedijoje ir Vokietijoje praėjusiais metais, palyginti su 2019 m., perteklinių mirčių beveik nefiksuota.

R. Buivydo ir G. Černiausko tyrimas atskleidė, kad Lietuva, palyginti neblogai pažabojusi COVID, apleido kitų ligų gydymą ir išgelbėjo du ar tris kartus mažiau žmonių negu skandinavai, latviai bei vokiečiai.

„2020 m. gruodį įvykęs valdžios pasikeitimas, deja, nepakeitė sveikatos politikos. Vilties neteikia ir 2021 m. pradžia, kada viešojoje erdvėje išimtinai diskutuojama apie COVID ir ranka numojama į kitomis ligomis sergančius ligonius“,– teigia tyrimo autoriai.

Lietuvoje 2020 m. perteklinių mirčių dėl kitų nei COVID-19 mirčių fiksuota beveik 3 kartus daugiau nei tiesiogiai COVID-19 sukeltų mirčių. Pažymėtina, kad daugelyje „senosios“ Europos Sąjungos valstybių 2020 m. perteklinių mirčių, sukeltų ne COVID- 19, neregistruota arba registruota labai mažai.

Paklausti, ką reikėtų daryti, norint užleisti kitų ligų mirčių ES Baltijos regiono šalių lyderės pozicijas, Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto analitikai atsakė: „Lietuva turėtų susitelkti ne tik į COVID, bet ir į kitas ligas, bei panaudoti didžiausią regione turimą lovų kiekį, skaičiuojamą 1 mln. gyventojų. Nepakeitus Vyriausybės strategijos, sveikatos srityje negalima tikėtis permainų.“

Ramunė SAKALAUSKAITĖ

Europos sveikatos ir tvarios plėtros institutas

Gedimino Savickio nuotr.

Atnaujinta Ketvirtadienis, 11 vasario 2021 16:09