Statistikai renka duomenis apie tautybę, gimtąją kalbą ir išpažįstamą tikėjimą

Nuo balandžio 1 d. iki birželio pabaigos vyksta gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinio tyrimo apklausa. Klausėjai telefonu apklaus 40 tūkst. gyventojų, nedalyvavusių internetinėje apklausoje. 154 – tiek tautybių žmonių Lietuvoje gyveno prieš dešimt metų. Kokia situacija yra šiandien, siekiama išsiaiškinti pirmą kartą Lietuvos statistikos departamento organizuojamame Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistiniame tyrime.

Rodikliai nekaupiami

Statistinio tyrimo metu gyventojų prašoma pateikti duomenis ne tik apie jų tautybę, išpažįstamą tikėjimą, gimtąją kalbą, bet ir kitų kalbų mokėjimą.

„Apklausa jau prasidėjo, tad įvairiuose šalies kampeliuose gyvenantys žmonės neturėtų nustebti, jei į juos kreipsis apklausėjai, kurie paprašys atsakyti į keturis klausimus. Savo ruožtu tikimės, kad gyventojai neatsisakys sudalyvauti apklausoje, taip prisidėdami prie šaliai svarbių duomenų kaupimo. Norime paprašyti būti geranoriškiems ir, jei bus atrinkti, dalyvauti apklausoje“, – ragina Lietuvos statistikos departamento Gyventojų statistikos skyriaus vedėja Vanda Vaitekūnienė.

Ji primena, jog anksčiau tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo rodikliai būdavo renkami visuotinių gyventojų ir būstų surašymų metu, tačiau šiemet pakitusi tvarka įnešė tam tikrų pokyčių.

Apklausa atliekama tiesiogiai klausėjams bendraujant su gyventojais. Galimi apklausos būdai bus pasitelkti, įvertinus COVID-19 pandemijos situaciją.

„Kadangi vis dar gyvename karantino sąlygomis, apklausą vykdysime, pasitelkę telefoną, elektroninį paštą. Jei karantino sąlygos pasikeis, klausėjai bandys tiesiogiai namuose surasti tuos gyventojus, su kuriais nepavyks susisiekti nuotoliniu būdu. Klausėjas gyventojui išsiųs Lietuvos statistikos departamento laišką su informacija apie tyrimą ir kontaktais, kuriais galima susisiekti su klausėju“, – numatytą procedūrą komentavo V. Vaitekūnienė.

Apklausą atlieka viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi strateginio valdymo konsultacijų kompanija „Eurointegracijos projektai“. Kompanijos darbuotojas (klausėjas), paskambinęs telefonu gyventojui, pasako savo vardą, informuoja, kad Statistikos departamentas vykdo statistinį tyrimą apie etnokultūrinius rodiklius (tautybę, gimtąją kalbą, mokamas kalbas, išpažįstamą tikėjimą). Jokių kitų klausimų, be minėtų klausėjai neužduos.

Paskutinio gyventojų ir būstų surašymo, kuris vyko 2011 m., duomenimis, Lietuvoje gyveno 154 tautybių žmonės. Kas trečias šalies gyventojas nurodė, jog moka dvi užsienio kalbas. Gyventojai priklausė 59-ioms skirtingoms religinėms bendruomenėms.

Šių metų pradžioje startavęs surašymas vyksta administracinių duomenų pagrindu – tai yra kokybiški privalomi rodikliai bus surinkti iš 19 pagrindinių valstybės registrų ir informacinių sistemų, kaip „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija, Gyventojų bei Adresų registrai ir kt. Tačiau atitinkami etnokultūriniai rodikliai valstybės registruose ar informacinėse sistemose nerenkami ir nekaupiami – dalis gyventojų netgi nėra nurodę savo tautybės.

Šiemet aktuali informacija renkama atliekant Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinį tyrimą. Jis organizuojamas dviem etapais. Nuo sausio 15-osios iki vasario 28 d. gyventojai į keturis anketos klausimus galėjo atsakyti dalyvaudami internetinėje apklausoje.

V. Vaitekūnienės duomenimis, šia galimybe pasinaudojo apie 60 tūkst. respondentų.

Balandžio 1 d. prasidėjo ir iki birželio pabaigos tęsis apklausa, kuri bus atliekama klausėjams tiesiogiai bendraujant su gyventojais.

Antrojo etapo metu bus apklausti šalies gyventojai, kurie, taikant statistinius matematinius metodus imties būdu, buvo išrinkti iš internetu apklausoje nedalyvavusių žmonių.

„Atrinkta 40 tūkst. adresų, tad respondentų vidutiniškai turėtų būti bent dvigubai daugiau, tai yra bus apklausiami pagal konkretų adresą gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai. Apklausiami 16 m. ir vyresni asmenys, už vaikus į anketos klausimus atsakys tėvai, įtėviai ar globėjai“, – sako V. Vaitekūnienė.

Paspirtis – kontaktinė informacija

„Kadangi vis dar gyvename karantino sąlygomis, apklausą vykdysime turimais kontaktais – telefonu, elektroniniu paštu. Jei karantino sąlygos pasikeis, klausėjai bandys tiesiogiai namuose surasti tuos gyventojus, su kuriais nepavyks susisiekti nuotoliniu būdu. Bet kokiu atveju respondentus apie tai, kad jie yra atrinkti, ir apie patį tyrimą informuosime oficialiu laišku, jame bus nurodyti ir kontaktai, kuriais galima susisiekti su klausėju“, – teigia Lietuvos statistikos departamento Gyventojų statistikos skyriaus vedėja.

Ji primena, jog, kilus bet kokiems su tyrimu susijusiems neaiškumams ar klausimams, gyventojai kviečiami kreiptis į Lietuvos statistikos departamento Gyventojų statistikos skyriaus specialistus tel. (8-5) 2-36-49-21, (8-5) 2-36-49-68 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Surinkus statistinius duomenis ir pritaikius matematinius modelius, bus parengta ir paskelbta informacija apie gyventojų tautybę, gimtąją kalbą ir kitų kalbų (be gimtosios) mokėjimą bei išpažįstamą tikėjimą. Gauti rezultatai bus lyginami su 2011 m. surašymo, gyventojų registro duomenimis ir skelbiami kartu su surašymo rezultatais.

Jei viskas vyks sklandžiai, kaip numatyta, išankstinius duomenis planuojama pateikti šių metų pabaigoje.

Lietuvos statistikos departamento 

Gyventojų statistikos skyriaus inform.

Atnaujinta Pirmadienis, 19 balandžio 2021 16:18