„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Kokią pagalbą žmonėms infliacijos šokui švelninti siūlo Prezidentas?

Metinė infliacija sausį, palyginti su 2021 m. sausiu, Lietuvoje siekė 12,2 proc. ir buvo aukščiausia nuo 2008 m. rugpjūčio. Tam daugiausiai įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių bei paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Ir šį kainų augimą matome ne tik statistiniuose skaičiuose, bet ir žmonių sąskaitose. Kainų augimą dauguma gyventojų stipriai pajautė ir savo kasdieniame gyvenime, ypač tie, kas gauna mažesnes pajamas.

Pagalba žmonėms, įveikiant infliacijos pasekmes, yra šios dienos politikos aktualija. Valstybė turi solidarizuotis su žmonėmis, o politikai skirti infliacijos pasekmių mažinimui deramą dėmesį bei rasti greitus sprendimus. Kovojant su infliacija tikslinga paisyti trijų principų.

Pirma – solidarumas. Socialinio teisingumo principus atitinkantys ir adekvatūs žmonių poreikiams sprendimai šiandien gali būti tas įrankis, kuris valdžios institucijoms galėtų padėti susigrąžinti išbarstytą žmonių pasitikėjimą.

Antra – turime siekti kuo didesnio taiklumo. Šalyje esant pajamų nelygybei, kai didžiausias ir mažiausias pajamas turinčių žmonių pajamų skirtumas siekia net 6 kartus, privalome susikoncentruoti į tuos žmones, kuriems pagalba yra iš tiesų reikalingiausia.

Ir trečia – neturi nukentėti taip Lietuvai reikalinga socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimo politika. Infliacija šiandien sudaro daugiau nei 12 proc. Padaryti geri sprendimai dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, neapmokestinamojo dydžio didinimo (NPD), pensijų papildomo indeksavimo, kai kurių išmokų kilstelėjimo – visa tai jei didėjo, tai didėjo 10-12 proc. ribose. Panašiai tiek, kiek šiandien auga infliacija. Turėtume siekti užkardyti riziką, jog infliacija „neprarytų” mūsų socialinės atskirties bei pajamų nelygybės mažinimo pastangų. Todėl reikalinga ne viena, o priemonių paketas infliacijos pasekmėms mažinti.

Šiandien jau priimti sprendimai dėl elektros ir dujų kainų augimo „lubų” gyventojams, kompensacijos už šildymą – tai pozityvus rezultatas. Tačiau to nepakanka, nes auga ne tik šildymo, dujų ir elektros kainos, bet ir kuro, maisto ir paslaugų. Todėl šalia reikalingos priemonės mažiausias ir vidutines pajamas gaunančių žmonių perkamajai galiai padidinti.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė įstatymo pataisas, kuriomis siūlo dvi greito reagavimo priemones. Pirma, vienkartines 100 eurų išmokas, kurias gautų socialinio draudimo pensijų, šalpos išmokų gavėjai, vaikai nepasiturinčiose šeimose, negalią turintys vaikai ir šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų. Išmoka bendru atveju būtų išmokama iki 2022 m. balandžio 30 d.

Antra, Prezidentas siūlo didinti NPD nuo 460 iki 510 Eur, numatant jo pritaikymą nuo šių metų pradžios. Didžiausią naudą – 120 Eur per metus – gautų mažiausių pajamų gavėjai: uždirbantieji minimalią ir panašaus dydžio algą, o papildoma finansinė nauda dėl didesnio NPD pasiektų asmenis, kurie gauna iki 1 vidutinio darbo užmokesčio. Tai yra apie 73 proc. dirbančių žmonių. Proporcingai siūloma didinti NPD neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims.

Girdime nuogąstavimų, jog šie pasiūlymai gali kaitinti ekonomiką ir didinti infliaciją. Tokios grėsmės neįžvelgiame. Šiuo metu nėra panašaus ekonomikos kaitimo kaip buvo 2008 m., produkcijos atotrūkis nuo potencialo yra sąlyginai nedidelis. Infliacija, kaip pabrėžia ir Europos Komisija, šiuo metu yra išdava stipriai po COVID-19 išaugusių energetinių produktų kainų, esant nepakankamai pasiūlai. Šiandien infliacijos kilmė nėra perteklinis vartojimas.

Žinoma, turime nepamiršti ir finansinės drausmės. Sudarant 2022 m. biudžetą buvo skaičiuojama ženkliai mažesnė infliacija. Esant didesnei nei tikėtasi, atitinkamai galime tikėtis didesnių biudžeto įplaukų iš netiesioginių mokesčių, daugiau pridėtinės vertės mokesčio, taip pat akcizų. Šios viršplaninės pajamos valstybės biudžete, gautinos didesnės dėl didesnės nei prognozuota infliacijos, yra laikino pobūdžio, dėl to racionalu pagalbą gyventojams kainų šoko akivaizdoje teikti labai tiksliai, trumpalaikėmis ar vienkartinėmis priemonėmis ir spartinant šalyje vykdomą skurdo ir nelygybės mažinimą didinant ir artinant NPD prie MMA.

Prezidentas tikisi, kad tiek Vyriausybė, tiek Seimas atsižvelgs į šalies vadovo siūlymus ir tai padarys ilgai nelaukdami. Priėmus šalies vadovo siūlymus, kurie papildo jau esamas priemones, Lietuvoje būtų įgyvendintas pilnas infliacijos pasekmių gyventojams mažinimo paketas, kuris labai aukštos infliacijos akivaizdoje mažintų tiek išlaidas šildymui, tiek didintų mažesnes pajamas turinčių žmonių perkamąją galią maisto prekėms bei paslaugoms.

Irena SEGALOVIČIENĖ

Prezidento vyriausioji patarėja

LR Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr.

Atnaujinta Ketvirtadienis, 10 vasario 2022 14:44