Ukrainoje – nerimas, kad Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą

Praėjusį sekmadienį, savaitę vėliau nei Lietuvoje, uk­rai­niečiai šventė Velykas. Žinodama Rusijos karių žiaurumą ir tai, kad jiems nieko nėra švento, Ukrainos valdžia paprašė gyventojų nesirinkti į bažnyčias, bet likti namuose. Buvo spėjama, jog, siekdama sukelti dar didesnę gyventojų bai­mę ir paniką, Maskva paleis raketas į žmonių pilnas baž­ny­čias. Ir nors tokios tragedijos nenutiko, mūšiai nesustojo, o šalia fronto esančiose gyvenvietėse žuvo keliolika civilių žmonių.

Kadangi Lvivas yra toli nuo fronto linijos, jo gyventojai perspėjimų nesirinkti į bažnyčias neklausė, ir šios buvo pilnos tikinčiųjų. Beje, žmonės į jas gau­siai rinkosi jau šeštadienio vakarą – pagal paprotį, su savimi pašventinimui nešėsi krepšius maisto. Juose buvo ne tik kiaušinių, bet ir duonos, pyrago, deš­rų, sūrio, šaltienos, sviesto, kruo­­pų – visko, kas valgoma per šventiškas vaišes sekmadie­nį. Mais­tas krepšiuose uždengtas baltais ukrainietiškais raštais siuvinėtais rankšluostukais, o atidengiamas tuomet, kai kuni­gas jį šlaksto šventin­tu van­deniu.

Tikintieji stovėjo išsirikiavę bažnyčios kieme ir, ėmus temti, dauguma uždegė krepšeliuose įstatytą žvakutę. Tie, kurie negalėjo į vakarines mišias ateiti šeštadienį, maistą pašventinti nešėsi į bažnyčią sekmadienį.

Kadangi prieš savaitę vienuolis Sebastija­nas buvo mane pakvietęs pusryčių, teko išragauti ir ukrainietiškas velykines vaišes.

Jos pasirodė esančios labai gausios ir sočios, gal todėl, kad į pusryčius bažnyčioje buvo pakviesta šimtas pabėgėlių iš Charkivo, apgyvendintų mokykloje.

Ant stalo garavo karšti balandėliai, balta barščių sriuba, per pusę perpjauti ir majonezu aplieti kiaušiniai, šaltiena, padėklas dešrų ir mėsos. Dar buvo mocarelos sūrio, apkrauto pomidorais, tarkuotų virtų burokėlių su česnakais, pyragų, vaisių. Labiausiai neįprastas man pasirodė patiekalas, pagamintas iš virtų ir per pusę perpjautų bulvių, kurių vidus buvo išskobtas ir į jį pridėta varškės, pomidorų bei svogūnų laiškų. Buvo, aišku, ir tradicinis apvalus pyragas, vadinamas pascha arba kulik. Tai savotiška kekso su džiovintais vaisiais rūšis, be kurio, kaip ir be kiaušinių ukrainiečiai šventinio stalo neįsivaizduoja. 

Velykas Lvive visgi lydėjo oro pavojaus sirenos bei per garsiakalbius aidėję nurodymai eiti į slėptuves. Po to, kai prieš savaitę keturios maskolių raketos miesto pakraštyje užmušė septynis civilius, į tokius perspėjimus lviviečiai reaguoja rimtai. Be to, Velykų šventiškumą temdė ne tik pavojaus sirenos, bet ir žinios apie bom­bar­da­vi­mus bei aukas pafrontės mies­tuose ir kaimuose.

Ukrainiečių ryžtas ko­voti bei tikėjimas per­gale per du karo mė­ne­sius ne tik nesumažėjo, tačiau dar ir sustip­rėjo. Jį stip­rina ne tik sugebėjimas sulaikyti Ru­sijos kariuomenės puolimą, bet ir vis rimtesnė karinė Va­ka­rų pagalba. 

Tačiau yra viena te­ma, kuri ukrainiečiams kelia nerimą net ir girdint pranešimus apie pergales fronte. Tai – Mask­­vos gąsdinimai panaudoti che­mi­nį, bio­loginį ar net branduolinį gink­lą. Su­­sidūrę su neregėtu Rusijos karių žiaurumu, su tuo, kad jie prievartauja ir žudo moteris, sprogdina ligonines, mokyklas, vaikų namus ir net bažnyčias, ukrainiečiai į tokius gąsdinimus žiūri labai rimtai. Juo­lab, kad Kremliaus caras Putinas ne­slepia pykčio dėl žlugusio plano Uk­rainą užimti greitai.

Būnant dieną ir naktį bombarduojamame Charkive, teko matyti gyventojams dalijamas skrajutes su patarimais, kaip elgtis karo metu. Manau, jog jie yra naudingi ir lietuviams, nes niekas neturi garantijos, kad Krem­lius nesugalvos karo Ukrainoje išplėsti Baltijos šalyse.

Skrajutėse patariama namuose visada turėti sodos, acto ir marlės. Ko­dėl? Ogi todėl, kad agresoriui panaudojus cheminį ginklą, acte ar sodoje išmirkyta marle prisidengus burną ir nosį galima apsisaugoti nuo daugumos cheminių ginklų. Geriausiai, aišku, apsaugo specialios dujokaukės, bet actas ir soda tinka savadarbėms apsaugos priemonėms. Acte išmirkyta (0,5 litro vandens – valgomasis šaukštas acto arba cit­rinos rūgšties) marlė saugo nuo chloro garų. Tuo tarpu nuo amoniako garų ginamasi sodoje (į 0,5 l vandens dedamas šaukštas sodos) mirkyta marle.

Dar keli patarimai iš lankstinukų Charkive. Jeigu būdami gat­vėje išgirstate ore švilpesį, skubiai kriskite ant žemės, nes po 2–3 sekundžių pasigirs sprogimas. Pa­sislėpti nuo skeveldrų bei sprogimo bangos padės bet kokia 1–2 metrų gylio įduba. Geriausiai apsaugo specia­li požeminė slėptuvė, tačiau galima slėptis ir namo rūsyje.

Patekus į raketų apšaudymą važiuojant mašina, būtina kuo skubiau sustoti ir atsigulti ant žemės, ieškoti įdubos ar rūsio, o jų link bėgti pasilenkus ir tik trumpais spurtais nuaidėjus naujam sprogimui.

Jei teritorija dažnai apšaudoma bombomis, būnant bute, reikia pri­siminti dviejų sienų taisyklę. Tai reiškia, jog, bombai sprogus kieme, tik ant­ra siena gali apsaugoti nuo mirtinų sužeidimų, todėl reikia sėdėti susirietus prieškambaryje arba koridoriuje be langų, o šiuos patartina užtverti baldais, smėlio maišais ar pagalvėmis, užkalti, kad sumažintų skeveldrų poveikį. Visgi geriausia slėptis namo rūsyje, nes jei raketa pataikys į butą, dviejų sienų taisyklė nepadės išsigelbėti. Prasidėjus bombardavimui, patartina leistis į rūsį, o jei jo nėra – nors į žemesnius aukštus. Su savimi būtina nešiotis vaistinėlę, telefoną, vandens ir truputį maisto. 

Jei į pastatą pataikė bomba ir jis užsidegė, reikia apsisiausti drėgnu au­deklu, užsidengti burną ir šliaužti pažeme (nuodingi dūmai kyla į viršų) išėjimo ar lango link. Prieš šokant per langą, patartina ant žemės numesti čiužinį, patalus ar kitokius minkštus daiktus, kad jie amortizuotų kritimą.

Visais atvejais svarbu nepanikuoti, veikti racionaliai, nepamiršti kviestis pagalbos.

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.