„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Šilalės parama pasiekė Borščivą

Praėjusį savaitgalį Borščivo savivaldybė ir miesto meras Igoris Chopikas priėmė Ši­lalės delegaciją, atvežusią paramos siuntą – ne tik mūsų rajono verslininkų nupirktą greitosios pagalbos automobilį, bet ir už gyventojų paaukotus pinigus savivaldybės parūpinto audinio, konservų, medikamentų ir kitų daiktų. 

Paramą Borščivui šilališkiai siunčia ne pirmą kartą. Pra­si­­dėjus karui, ko­vo pradžioje, Ši­­lalės rajono versli­nin­kų sąjunga jau buvo sukaupusi 10 tūkst. eurų fondą ir išsiuntė į Ter­no­pilio apskritį, kuriai priklauso ir Borš­čivas, 300 nešio­jamųjų įkroviklių telefonams bei planšetėms, 187 žibintuvėlius bei 50 kepurių su žibintuvėliais, per 1000 vnt. pirštinių ir kitų reikmenų. Verslininkai suprato, kad slėptuvėse priverstiems gyventi žmonėms labiausiai reikalinga šviesa ir ryšys su išoriniu pasauliu. Jau ra­šėme, jog tuomet visos priemonės buvo įsigytos gamintojo kainomis, su labai didelėmis nuolaidomis, todėl reali jų vertė yra dukart didesnė.

Paramą medikamentais ir ši­­lališkių paaukotus daiktus į Borš­čivą siuntė ir Šilalės sa­vi­valdybė. Nors tiesiogiai Borš­či­vas šios siuntos nesulaukė, mūsų rajono vadovai vylėsi, jog, priimta humanitarinės pagalbos punkte, ji pagal paskirtį perskirstyta esantiems fronte. Tačiau Šilalės savivaldybės administracija ilgai laikė į specia­liai atidarytą sąskaitą rajono gyventojų paaukotus 5,2 tūkst. Eur. Borščivo miesto vadovai prašė už šiuos pinigus nupirkti mėsos konservų ir specialaus audinio neperšaunamoms liemenėms siūti. Prasidėjus karui, šios prekės tapo itin paklausios, todėl savivaldybei teko ilgai laukti konservų, užtruko ir specialaus audinio paieškos. O tada, kai jo pavyko gauti, nebuvo kam nuvežti siuntos į Borščivą. Paaiškėjo, jog humanitarinės pagalbos punktuose paliktos siuntos gabenamos tiesiai į karo zoną, todėl, norint paremti konkretų miestą, surinktus daiktus ten reikia nugabenti patiems. Ir nors savivaldybė viešai skelbė ieškanti  transporto paramai nugabenti, norinčiųjų važiuoti į valstybę, kurioje vyksta karas, Šilalėje neatsirado.

Iniciatyvos ėmėsi Šilalės vers­­lininkai, pasiūlę padėti nuvežti siuntą.

„Iš nuogirdų sužinojome, jog Borš­­čivo ligoninei labai reikia medicininės paskirties automobilio. Tokį radome ir nupirkome Vokietijoje. Reikėjo jį parsigabenti ir nemažai paremontuoti“, – „Šilalės artojui“ sakė rajono verslininkų sąjungos inicia­tyvą įgyvendinęs ir pats šiai sąjungai priklausantis savivaldybės tarybos narys Dainius Bergelis. 

Automobilis, jo parvežimas bei remontas kainavo 8 tūkst. Eur. Lėšų suaukojo Šilalėje vei­kiančių įmonių vadovai – kas kiek galėjo, tiek davė, o di­džiausia auka siekė 1000 Eur. D. Ber­gelis dėkoja generaline rėmė­ja tapusiai bend­ro­­vei „Avir­gi­nida”, bendrovėms „Rau­do­niai”, „Danrita, „EEGA1”, „Pa­sau­lio Bamba”, „Pit­lius”, „Ša­rūn­kalnis”, grožio namams „Au­rum“, klinikai „Gied­­ra”, įmo­nėms „Kristalina”, „Danri­ma”, „Alnidra”, „Arū­no baldai“, „Ed­rima“, „Me­to­ma”, „Op­tita”, „Vi­­zinga”, „Sin­ga­tel”, Vi­dui Rim­kui, Petro Dar­ge­vi­­čiaus įmo­nei. Padėjo ir bend­­rovė „Mi­nasta”, verslininkai Vid­­man­tas Dargis, Rimas Še­ti­­kas, Do­­na­tas Zeideris, Jo­nas Ado­ma­­vi­čius ir kt. 

Medi­ka­men­tų bei specialių priemonių siuntas Borš­čivo ligoninei perdavė UAB „Am­bu­lansas“ Ši­lalės greitosios medicinos pagalbos stoties ir Šilalės ligoninės kolektyvai. Jų siuntoje medikamentai, dezinfekavimo me­džiagos, deguonies kaukės, sraigtai ir plokštelės, skirtos lūžiams fiksuoti, taip pat medicinos įranga – kardiografas, defib­riliatorius, pacientų gyvybinių funkcijų monitorius ir kt. Šią įrangą galima naudoti ir greitosios pagalbos automobiliuose.

Vokietijoje atitarnavusią „grei­tąją“, prikrautą daiktų, į Borš­čivą nuvairavo D. Bergelis. Kartu su juo vyko ir Seimo narys Jonas Gudauskas.

„Ukrainoje vasara: šilta, žalia, gražu. Esu ten buvęs daug kartų, gali pagalvoti, jog niekas ir nepasikeitė. Atrodo, nė neįtartum, kad vyksta karas, jei ne kontrolės postai ant kiekvieno kampo, primenantys, jog yra skaudi realybė, su ja susidūrė visos iki vienos ukrainiečių šeimos. Todėl nebombarduojamuose miestuose, nors ir vyksta įprastas gyvenimas, tylu: nėra jokių renginių, žmonės nešvenčia asmeninių švenčių, triukšmingų vestuvių ar krikštynų“, – pasakojo D. Bergelis. 

Borščivo vadovai labai šiltai priėmė šilališkių delegaciją. Pa­sak savivaldybės tarybos na­rio, meras I. Chopikas dėko­jo draugams iš Lietuvos už nuolatinę paramą sunkiu šaliai metu ir pabrėžė, kad bend­ros pastangos kasdien priartiną Ukrainos pergalę.

Gegužės 8-ąją Ukraina mini Atminimo ir susitaikymo dieną. Jos išvakarėse, tądien, kai šilališkiai pasiekė Borščivo miestą, jo vadovai pakvietė kartu uždegti žvakutes ant kovotojų už Ukrainos laisvę kapo. Taip pagerbtas visų Ukrainos did­vyrių, žuvusių ginant gimtąjį kraštą, atminimas. Viešą pa­dėką lietuviams išreiškė ir prie Borščivo ligoninės išsirikiavę medikai. Jie neslėpė, jog automobilis reikalingas ne tik ligoniams pervežti į kitas gydymo įstaigas. Karui mobilizuojasi visa Ukraina, Borščivo ligoni­nė­je taip pat įrengtos spe­cia­lios palatos sužeistiesiems, o fron­tui priartėjus, šiuo au­t­o­mobiliu gali tekti juos vežti.

Šilališkiai buvo palydėti ir į mažutėlę siuvyklą, kur trys moterys per mėnesį pasiuva apie 100 neperšaunamų liemenių. Joms už mūsų rajono gyventojų paaukotus pinigus ir buvo nupirkta specialaus audeklo. D. Bergelis stebėjosi, kad viena siuvėja – Charkivo universi­teto profesorė. „Kaip kas gali, kaip moka, taip ir prisideda prie per­galės“, – Ukrainoje išgirdo vers­lininkas.

Į karo naikinamą šalį Šilalės verslininkų nupirktą automo­bilį lydėjusio Seimo nario J. Gu­dausko statusas padėjo sklandžiai pervažiuoti valstybės sie­nas ir įveikti griežtą ukrainie­čių karių patikrą. Politikas vy­ko savo automobiliu ir už sa­vo paties lėšas. Pasak jo, jis pažįsta nemažai ukrainiečių, ne viena šeima buvo atvykusi ir į Šilalę, dirbdamas meru su jomis susidraugavo. 

„Kalbėjausi su jais karo išvakarėse, niekas netikėjo, kad kaimynai – rusai, baltarusiai – gali ateiti į jų miestus ir kaimus, žudyti, plėšti, grobti žmones. Kviečiau juos su šeimomis prisiglausti Šilalėje, bet tuo kvietimu jie nenorėjo pasinaudoti“, – prisiminė J. Gudauskas. 

Anot Seimo nario, nors Ter­no­pilio srityje karas nevyksta, į regioną, kuriame yra ir Ši­lalės savivaldybės partneris Borščivas, nuo jo pradžios plū­do žmonės iš visos rytinės Uk­rainos. Todėl tik 11 tūkst. gyventojų turintis Borščivas priėmė kone tiek pat pabėgėlių. Dabar daug jų išvyko į Lenkiją, Lietuvą, kitas valstybes, bet vis tiek liko apie pustrečio tūkstančio namų netekusių žmonių. 

„Juos priglausti, aprūpinti – didelis iššūkis, todėl nekeista, jog Borščivui reikia pagalbos. Ypač medikams, kuriems darbo krūviai padidėjo net kelis kartus – užfrontės ligoninėse tenka teikti pačią įvairiausią pagalbą“, – sakė Seimo narys. 

Šilališkiai pastebėjo, kad gyvenimas Ukrainoje tarsi sustingęs: visur apkasai, užtvarai iš pamatų blokų, smėlio maišų, prie didesnių miestų įrengti kariuomenės kontrolės postai, kuriuose visus atvykstančius ir išvykstančius stabdo bei tikrina.

„To, ką jaučia ten gyvenantys žmonės, mes negalime net įsivaizduoti, tačiau jų ryžtas apsiginti ir nugalėti kelia pagarbą. Gindami savo žemę, savo namus ir savo šeimas, tuo pačiu jie gina ir mus, todėl privalome jiems padėti“, – įsitikinę paramą į Ukrainą išsiuntę Šilalės verslininkai. 

Beje, bendruomeniškumo pavyzdį Šilalėje rajono verslininkų sąjunga rodo ne pirmą kartą. Jos vadovas Singaras Vy­tartas primena, jog Šilalėje apsistojusiems karo pabėgėliams yra sudarytos sąlygos nemokamai lankytis baseine – verslininkai jau yra sumokėję už bene 100 uk­rainiečių apsilankymų.

„Tai parama, skatinanti uk­rainiečius bendrauti, kad svetimame krašte nesijaustų vieniši ir pamiršti. Nuoširdžiai norime tiems žmonėms padėti“, – sakė S. Vytartas.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS ir Nadijos GRINKIV nuotr.