Šilalės parama pasiekė Borščivą
Praėjusį savaitgalį Borščivo savivaldybė ir miesto meras Igoris Chopikas priėmė Šilalės delegaciją, atvežusią paramos siuntą – ne tik mūsų rajono verslininkų nupirktą greitosios pagalbos automobilį, bet ir už gyventojų paaukotus pinigus savivaldybės parūpinto audinio, konservų, medikamentų ir kitų daiktų.
Paramą Borščivui šilališkiai siunčia ne pirmą kartą. Prasidėjus karui, kovo pradžioje, Šilalės rajono verslininkų sąjunga jau buvo sukaupusi 10 tūkst. eurų fondą ir išsiuntė į Ternopilio apskritį, kuriai priklauso ir Borščivas, 300 nešiojamųjų įkroviklių telefonams bei planšetėms, 187 žibintuvėlius bei 50 kepurių su žibintuvėliais, per 1000 vnt. pirštinių ir kitų reikmenų. Verslininkai suprato, kad slėptuvėse priverstiems gyventi žmonėms labiausiai reikalinga šviesa ir ryšys su išoriniu pasauliu. Jau rašėme, jog tuomet visos priemonės buvo įsigytos gamintojo kainomis, su labai didelėmis nuolaidomis, todėl reali jų vertė yra dukart didesnė.
Paramą medikamentais ir šilališkių paaukotus daiktus į Borščivą siuntė ir Šilalės savivaldybė. Nors tiesiogiai Borščivas šios siuntos nesulaukė, mūsų rajono vadovai vylėsi, jog, priimta humanitarinės pagalbos punkte, ji pagal paskirtį perskirstyta esantiems fronte. Tačiau Šilalės savivaldybės administracija ilgai laikė į specialiai atidarytą sąskaitą rajono gyventojų paaukotus 5,2 tūkst. Eur. Borščivo miesto vadovai prašė už šiuos pinigus nupirkti mėsos konservų ir specialaus audinio neperšaunamoms liemenėms siūti. Prasidėjus karui, šios prekės tapo itin paklausios, todėl savivaldybei teko ilgai laukti konservų, užtruko ir specialaus audinio paieškos. O tada, kai jo pavyko gauti, nebuvo kam nuvežti siuntos į Borščivą. Paaiškėjo, jog humanitarinės pagalbos punktuose paliktos siuntos gabenamos tiesiai į karo zoną, todėl, norint paremti konkretų miestą, surinktus daiktus ten reikia nugabenti patiems. Ir nors savivaldybė viešai skelbė ieškanti transporto paramai nugabenti, norinčiųjų važiuoti į valstybę, kurioje vyksta karas, Šilalėje neatsirado.
Iniciatyvos ėmėsi Šilalės verslininkai, pasiūlę padėti nuvežti siuntą.
„Iš nuogirdų sužinojome, jog Borščivo ligoninei labai reikia medicininės paskirties automobilio. Tokį radome ir nupirkome Vokietijoje. Reikėjo jį parsigabenti ir nemažai paremontuoti“, – „Šilalės artojui“ sakė rajono verslininkų sąjungos iniciatyvą įgyvendinęs ir pats šiai sąjungai priklausantis savivaldybės tarybos narys Dainius Bergelis.
Automobilis, jo parvežimas bei remontas kainavo 8 tūkst. Eur. Lėšų suaukojo Šilalėje veikiančių įmonių vadovai – kas kiek galėjo, tiek davė, o didžiausia auka siekė 1000 Eur. D. Bergelis dėkoja generaline rėmėja tapusiai bendrovei „Avirginida”, bendrovėms „Raudoniai”, „Danrita, „EEGA1”, „Pasaulio Bamba”, „Pitlius”, „Šarūnkalnis”, grožio namams „Aurum“, klinikai „Giedra”, įmonėms „Kristalina”, „Danrima”, „Alnidra”, „Arūno baldai“, „Edrima“, „Metoma”, „Optita”, „Vizinga”, „Singatel”, Vidui Rimkui, Petro Dargevičiaus įmonei. Padėjo ir bendrovė „Minasta”, verslininkai Vidmantas Dargis, Rimas Šetikas, Donatas Zeideris, Jonas Adomavičius ir kt.
Medikamentų bei specialių priemonių siuntas Borščivo ligoninei perdavė UAB „Ambulansas“ Šilalės greitosios medicinos pagalbos stoties ir Šilalės ligoninės kolektyvai. Jų siuntoje medikamentai, dezinfekavimo medžiagos, deguonies kaukės, sraigtai ir plokštelės, skirtos lūžiams fiksuoti, taip pat medicinos įranga – kardiografas, defibriliatorius, pacientų gyvybinių funkcijų monitorius ir kt. Šią įrangą galima naudoti ir greitosios pagalbos automobiliuose.
Vokietijoje atitarnavusią „greitąją“, prikrautą daiktų, į Borščivą nuvairavo D. Bergelis. Kartu su juo vyko ir Seimo narys Jonas Gudauskas.
„Ukrainoje vasara: šilta, žalia, gražu. Esu ten buvęs daug kartų, gali pagalvoti, jog niekas ir nepasikeitė. Atrodo, nė neįtartum, kad vyksta karas, jei ne kontrolės postai ant kiekvieno kampo, primenantys, jog yra skaudi realybė, su ja susidūrė visos iki vienos ukrainiečių šeimos. Todėl nebombarduojamuose miestuose, nors ir vyksta įprastas gyvenimas, tylu: nėra jokių renginių, žmonės nešvenčia asmeninių švenčių, triukšmingų vestuvių ar krikštynų“, – pasakojo D. Bergelis.
Borščivo vadovai labai šiltai priėmė šilališkių delegaciją. Pasak savivaldybės tarybos nario, meras I. Chopikas dėkojo draugams iš Lietuvos už nuolatinę paramą sunkiu šaliai metu ir pabrėžė, kad bendros pastangos kasdien priartiną Ukrainos pergalę.
Gegužės 8-ąją Ukraina mini Atminimo ir susitaikymo dieną. Jos išvakarėse, tądien, kai šilališkiai pasiekė Borščivo miestą, jo vadovai pakvietė kartu uždegti žvakutes ant kovotojų už Ukrainos laisvę kapo. Taip pagerbtas visų Ukrainos didvyrių, žuvusių ginant gimtąjį kraštą, atminimas. Viešą padėką lietuviams išreiškė ir prie Borščivo ligoninės išsirikiavę medikai. Jie neslėpė, jog automobilis reikalingas ne tik ligoniams pervežti į kitas gydymo įstaigas. Karui mobilizuojasi visa Ukraina, Borščivo ligoninėje taip pat įrengtos specialios palatos sužeistiesiems, o frontui priartėjus, šiuo automobiliu gali tekti juos vežti.
Šilališkiai buvo palydėti ir į mažutėlę siuvyklą, kur trys moterys per mėnesį pasiuva apie 100 neperšaunamų liemenių. Joms už mūsų rajono gyventojų paaukotus pinigus ir buvo nupirkta specialaus audeklo. D. Bergelis stebėjosi, kad viena siuvėja – Charkivo universiteto profesorė. „Kaip kas gali, kaip moka, taip ir prisideda prie pergalės“, – Ukrainoje išgirdo verslininkas.
Į karo naikinamą šalį Šilalės verslininkų nupirktą automobilį lydėjusio Seimo nario J. Gudausko statusas padėjo sklandžiai pervažiuoti valstybės sienas ir įveikti griežtą ukrainiečių karių patikrą. Politikas vyko savo automobiliu ir už savo paties lėšas. Pasak jo, jis pažįsta nemažai ukrainiečių, ne viena šeima buvo atvykusi ir į Šilalę, dirbdamas meru su jomis susidraugavo.
„Kalbėjausi su jais karo išvakarėse, niekas netikėjo, kad kaimynai – rusai, baltarusiai – gali ateiti į jų miestus ir kaimus, žudyti, plėšti, grobti žmones. Kviečiau juos su šeimomis prisiglausti Šilalėje, bet tuo kvietimu jie nenorėjo pasinaudoti“, – prisiminė J. Gudauskas.
Anot Seimo nario, nors Ternopilio srityje karas nevyksta, į regioną, kuriame yra ir Šilalės savivaldybės partneris Borščivas, nuo jo pradžios plūdo žmonės iš visos rytinės Ukrainos. Todėl tik 11 tūkst. gyventojų turintis Borščivas priėmė kone tiek pat pabėgėlių. Dabar daug jų išvyko į Lenkiją, Lietuvą, kitas valstybes, bet vis tiek liko apie pustrečio tūkstančio namų netekusių žmonių.
„Juos priglausti, aprūpinti – didelis iššūkis, todėl nekeista, jog Borščivui reikia pagalbos. Ypač medikams, kuriems darbo krūviai padidėjo net kelis kartus – užfrontės ligoninėse tenka teikti pačią įvairiausią pagalbą“, – sakė Seimo narys.
Šilališkiai pastebėjo, kad gyvenimas Ukrainoje tarsi sustingęs: visur apkasai, užtvarai iš pamatų blokų, smėlio maišų, prie didesnių miestų įrengti kariuomenės kontrolės postai, kuriuose visus atvykstančius ir išvykstančius stabdo bei tikrina.
„To, ką jaučia ten gyvenantys žmonės, mes negalime net įsivaizduoti, tačiau jų ryžtas apsiginti ir nugalėti kelia pagarbą. Gindami savo žemę, savo namus ir savo šeimas, tuo pačiu jie gina ir mus, todėl privalome jiems padėti“, – įsitikinę paramą į Ukrainą išsiuntę Šilalės verslininkai.
Beje, bendruomeniškumo pavyzdį Šilalėje rajono verslininkų sąjunga rodo ne pirmą kartą. Jos vadovas Singaras Vytartas primena, jog Šilalėje apsistojusiems karo pabėgėliams yra sudarytos sąlygos nemokamai lankytis baseine – verslininkai jau yra sumokėję už bene 100 ukrainiečių apsilankymų.
„Tai parama, skatinanti ukrainiečius bendrauti, kad svetimame krašte nesijaustų vieniši ir pamiršti. Nuoširdžiai norime tiems žmonėms padėti“, – sakė S. Vytartas.
Daiva BARTKIENĖ
Algimanto AMBROZOS ir Nadijos GRINKIV nuotr.