„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Pigios dujos šalį atvedė iki tragedijos

Moldovos parlamentas Moldovos parlamentas

Lietuvos vyriausybei nusprendus visiškai atsisakyti rusiškų dujų ir naf­tos, pasigirdo balsų, jog neva darome klaidą, nes turėsime pirkti iš kitur brangesnį kurą ir žmonių piniginės suplonės. Taip, dujos ir degalai bus brangesni, tačiau laikinai, nes kainos yra pakilusios visoje Europos Są­jun­goje. O diskusijoje dėl rusiško kuro svarbiausia yra Lietuvos, kaip vals­tybės, savarankiškumas, nes Kremlius savo planų iš naujo uždėti oku­pa­cinį jungą, kaip buvo 1940-aisiais, neatsisako.

Tiems, kurie mano, jog grėsmė Lietu­vai būti iš naujo valdomai Maskvos yra gąsdinimas, pravartu susipa­žinti su dabartine situacija Moldovoje. Juolab, kad ši gyventojų skaičiumi panaši į Lietuvą valstybė nuo sovietų sąjungos atsiskyrė prieš 31-erius metus, kaip ir mes. Tačiau šiandien Mol­dova yra vargingiausia Eu­ropos valstybė, kurios beveik pusė gyventojų priversti triūsti užsienyje, nes savo tėvynėje būtų be darbo ir taptų skurdžiais. Be to, Moldova nėra nei ES, nei NATO narė, o per dabartinį karą Uk­­rainoje jai yra iškilusi grėsmė būti užgrobtai Rusijos.

Moldovos bėdas nulėmė tai, jog Mask­vai 1991 m. pavyko joje sukelti pilietinį karą ir suskaldyti šalį: Padniestrės regionas tada pasiskelbė nepriklausoma Pad­niestrės Moldovos respublika (PMR). Padniestrėje Kremliaus užmačias pa­leng­vino tai, kad šis regionas yra plačios Dnep­ro upės atribotas nuo likusios Mol­dovos teritorijos. O lemiamu veiksniu buvo tai, jog Padniestrėje savo bazę turėjo so­vietų kariuomenė. Jai ėmus bom­barduoti moldavų kaimus, Kiši­nio­vas persigando, kad Maskva okupuos vi­są šalį, ir sutiko pripažinti PMR savaran­kiškumą. Tai buvo pirmas žingsnis, Mol­dovą paver­čiant Rusijos įkaite. Po to se­kė kitas Krem­liaus ėjimas, tapęs gud­riais spąstais Moldovai – Rusijos dujos.

Kadangi jos į Moldovą atiteka pro Pad­niestrę, Maskva ėmė šantažuoti Ki­ši­nio­vą, kad jei ši bandys atsikovoti Pad­niestrę, negaus dujų ir sustos gamyklos, o gyventojai žiemą sušals. Moldova galėjo skubiai tiesti dujų vamzdžius iki netoli esančios Rumunijos sienos ir pirkti iš jos, tačiau Maskvos dujos buvo dešimteriopai pigesnės. Bijodamas ekono­minio kracho bei gyventojų maišto, Ki­šiniovas pasirašė ilgalaikę sutartį su Ru­sijos įmone „Gazprom“ ir sutiko, kad jis taptų dujomis prekiaujančios valstybinės įmonės „Moldovagaz“ didžiausiu akcininku arba realiu savininku. Po keleto metų „Gazpromas“ ėmė kelti dujų kainas, ir per laiką jos čia tapo vienos brangiausių Europoje, o Moldovos įsiskolinimas „Gazpromui“ šiuo metu siekia 8,5 mlrd. eurų. Maskva ne tik įvarė Moldovą į skolas, bet ir „Gazpromo“ pinigais ėmė steigti bei finansuoti prorusiškas partijas, sau palankias žiniasklaidos priemones bei papirkinėti politikus, kad jie balsuotų už Kremliui naudingus sprendimus.

„Kišiniovas tapo „Gaz­promo“ įkaitu, o šio siūlomais pinigais susiviliojo daug partijų ir politinių lyderių“, – tvirtina Mol­dovos eksparlamentaras, politologas, tinklala­pio „Omega“ redaktorius Aleksandras Petkovas.

Jo teigimu, dauguma šalies po­li­tikų viešai pasisako už stojimą į ES bei NATO, bet iš tikrųjų balsuo­ja už Krem­liui naudingus sprendimus. Anot žur­­nalisto, Mask­­va politikus papirkinėja visoje Eu­ro­­poje. Jis pri­minė buvusio Vokietijos vadovo Ger­hardo Schroederio pavyzdį. Šis, susiviliojęs milžinišku atlyginimu, tapo Rusijos nafta prekiaujančios įmonės „Ros­neft“ ste­bėtojų tarybos pirmininku ir ėmė girti Putiną.

A. Petkovas demaskavo, kaip susidarė 8,5 mlrd. Eur Kišiniovo skola už dujas, ir atskleidė, jog šioje aferoje dalyvauja Moldovos politikai: „Gazpromas“ dujas parduoda „Moldovagaz“ įmonei, kuri įsipa­reigoja du trečdalius jų perparduoti separatistinei PMR. „Moldovagaz“ PMR dujas perparduoda penkiolika kartų pigiau, nei pati iš Ru­si­jos perka. Tokia sutartis kasmet didina Moldovos įsiskolinimą „Gazpromui“, nors iš tikrųjų Rusijai skolinga yra PMR.

„Dujų tiekimas PMR yra tarptautinė pinigų plovimo afera, su kuria Moldovoje nedrįstama kovoti, nes pi­nigų nubyra daug kam“, – sakė A. Pet­ko­vas. 

Ši afera leidžia klestėti PMR ekonomikai, nes pigiomis dujomis ji gali gaminti pigias prekes ir jas eksportuoti, taip žlugdydama Moldovos ekonomiką bei kenkdama ES įmonėms. 

Anot A. Petkovo, Kišiniovui buvo siūloma pirkti dujas iš Kazachstano, sujungti vamzdynus bei elektros tinklus su Rumunijos ir tapti nepriklausomiems nuo Rusijos. Tačiau per 31-erius metus to nesugebėta padaryti, nes visus siūlymus užblokuodavo politikai ir partijos, kurias slapta finansuoja „Gazpromas“.

Spėjama, jog dalis Kišiniovo politikų visai nėra suinteresuoti ir Padniestrės suvienijimu su Moldova, mat Padniestrė yra tapusi tarptautinės kontrabandos centru, o iš nelegalių pajamų lobsta valdininkai ir Kišiniove. Padniestrėje valdžią savo rankose yra sutelkęs dviejų KGB darbuotojų įkurtas koncernas „Sherif“, per kurį galimai irgi paperkami Moldovos politikai. „Sherif“ yra siejama ir su pinigų plovimo, ir su ginklų prekybos bei narkotikų kontrabanda, tačiau Padniestrėje niekas jai nedrįsta kelti bylų. O tai, kad iš Padniestrės neišvedama Rusijos kariuomenė, „Gazpromo“ uždėtas apynasris Kišiniovui bei pan. yra lemiami veiksniai, trukdantys Moldovai būti priimtai į ES ir NATO.

Eldoradas  BUTRIMAS

AUTORIAUS  nuotr. 

Atnaujinta Penktadienis, 10 birželio 2022 08:21