Kryvyj Rihas garbina legendinį kazoką ir Ukrainos prezidentą

Į Kryvyj Rihą, gimtąjį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio miestą, vykau žinodamas vien tai, kad paauglystėje jis lankė 95-ąją gimnaziją. Paprašęs maršrutinio mikroautobuso vairuotojo išleisti šalia minėtos gimnazijos, nustebau priešais pamatęs cirko pastatą.

Į galvą šovė mintis – cirkas galėjo turėti įtakos V. Zelenskio polinkiui komiškiems vaidmenims teatre bei televizijoje, kas jį labai išgarsino ir net padėjo tapti prezidentu. Tokį spėjimą sustiprino užkalbinta 64-erių pensininkė, buvusi siuvėja Ira Vološina. Ji parodė už dviejų šimtų metrų nuo cirko esantį dvylikaaukštį blokinį namą, kuriame butą esą tebeturi V. Zelenskio tėvai ir pro kurio langus vaikas būdamas Volodymyras kasdien stebėjo cirką. Ira patvirtino girdėjusi pasakojimų apie dažną būsimo prezidento lankymąsį cirke, tačiau pati jame buvusi vos kelis kartus, nors gyvena irgi šalia. Užtat teigė iki karo dažnai netoliese esančiame centriniame turguje sutikdavusi V. Zelenskio tėvus – vietos Ekonomikos universiteto dėstytojus. Šie net sūnui tapus prezidentu esą išliko neišdidūs, su visais kaimynais toliau sveikinosi, šnekteldavo.

Paklausus, kaip vertina V. Zelenskio valdymą, I. Vološina sakė, jog Kryvyj Riho gyventojai didžiuojasi, kad jų miesto atstovas tapo Ukrainos prezidentu. Asmeniškai I. Vološina jo negyrė ir siūlė prisiminti posakį, kad viščiukai skaičiuojami rudenį. 

„Dabar, per karą, V. Zelenskis elgiasi labai vyriškai, uždega kovai, bet iki tol nieko ypatingo nenuveikė, ir net mūsų mieste jį kritikuojančių buvo bemaž tiek, kiek giriančių“, – teigė moteris.

Vienpusiškų pagyrų prezidentui nesvaidė ir kita prie cirko sutikta pensininkė, buvusi medikė Julia Anisimova. Moteris priminė, jog medikų pensijos ir algos nepadidėjo, yra mažos, vos užtenka pragyvenimui, tačiau neslėpė vilčių, jog, karui pasibaigus ir Ukrainai įstojus į Europos Sąjungą, viskas ims gerėti.

Senjorė atsisakė fotografuotis ir net gąsdino mane jokiu būdu nefotografuoti nei prezidento tėvų namo, nei jo lankytos mokyklos bei turgaus, nes galiu būti įtartas šnipinėjantis okupantams ir suimtas.

Prie prezidento namo užkalbinta 42-ejų nekilnojamojo turto agentė Olga Kipasto pasigyrė, kad jos atstovaujama firma pardavė minėtą butą V. Zelenskio tėvams. Pastarieji čia per karą nebegyvena, tačiau butą vis vien esą saugo policininkai. Agentė gyrė V. Zelenskį už drąsą, kad jis, karui prasidėjus, nepaspruko į užsienį, o ankstesnių jo darbų vertinti nenorėjo, nes per trumpai šalį valdė.

Iki 95-osios gimnazijos, kur mokėsi V. Zelenskis, nuo tėvų namo yra vos keturi šimtai metrų. Gimnazijoje šiuo metu vyksta remontai, ir apžiūrėti prezidentui skirto mini muziejaus neteko.

Vos už keliolikos metrų nuo gimnazijos stovi cerkvė, kitoje gatvės pusėje – prekybos centras, netoli biblioteka, poliklinika, centrinis turgus, o šalia tėvų namo – universitetas.

V. Zelenskiui vaikystėje pasisekė, jog šalia namų buvo tokie svarbūs statiniai, mat Kryvyj Rihas yra keistas miestas – siauras ir nusitęsęs net 126 kilometrus. Šiame viename ilgiausių Europos miestų gyvena 0,6 mln. gyventojų, o pagal jų gausumą jis yra aštuntas Ukrainoje. 

Kol kas Kryvyj Rihe sąlygiškai ramu, nors nuo fronto linijos miestą skiria tik 100 km, o Maskva neslepia noro jį užvaldyti. Mat Kryvyj Rihas – geležies rūdos kasyklų ir metalo liejyklų karalys­tė.

Būtent atrasti geležies rūdos klodai į šią buvusią nedidelę, prieš 250 metų kazokų įkurtą gyvenvietę XlX šimtmečio pabaigoje priviliojo Rusijos bei Vakarų šalių investuotojus. Šie suprato, kad netolimame Donbase esantys ang­lies klodai leis pigiai perlydyti į metalą geležies rūdą, ir Kryvyj Rihas ėmė sparčiai augti.

Dabartinis Kryvyj Rihas tam tikra pras­­me primena Lietuvos Visaginą, nes dėl į miestą sovietmečiu sukviestų rusakalbių specialistų ukrainiečių kalbos gat­vėje taip ir nepavyko išgirsti. Miesto praradimas Ukrainos ekonomikai būtų labai skausmingas, nors architektūriniu požiūriu jis nėra gražus. Tai pramoninis fabrikų bei kasyklų miestas, kurio pagrindinę gatvę ir aikštę juosia neaukšti stalininiai gyvenamieji namai, o centras nuo seno yra vadinamas „socgorodu“ – socialistiniu mies­tu. Turistus Kryvyj Rihas iki karo bandė privilioti galimybe nusileisti į pačią giliausią šalyje net pusantro kilometro po žeme esančią šachtą.

Unikalia buvo vadinama ir galimybė pa­važiuoti traukinio linija, jungiančia mieste esančius fabrikus ir skirta vien darbininkų vežimui. Vietiniai di­džiuojasi ir prie merijos esančiu pačiu didžiausiu pasaulyje veikiančiu gėlių laikrodžiu bei gigantišku paminklu, įamžinusiu tariamą miesto įkūrėją kazoką Kreivą Ragą. Pagal vietos legendą, miestą įkūrė kazokas vardu Rihas (lietuviškai – ragas). Kadangi kazokas mūšyje buvo praradęs vieną akį, jį aplinkiniai vadino žvairuoju arba kreivuoju Rihu, o toks pavadinimas esą prigijo ir jo įkurtai gyvenvietei.

Mokslininkai spėja, jog vardo kilmę nulėmė tai, kad Saksagano upė daro toje vietoje staigų kreivą lanką. Tačiau legenda apie kazoką yra populiaresnė, ir jos laikosi visi miesto vadovai.

Visgi miestui labiau už minėtą kazoką yra nusipelnęs paskutinis Zaporižės sečės kazokų vadas Petro Kalniševskis. 1690 m. gimęs ir nuo aštuonerių karybos meno mokęsis P. Kalniševskis karjeros laiptais kopė labai palengva ir visų kazokų vadu tapo būdamas 72-ejų. 1762 m. kazokų taryba paskyrė jį eiti kišo atamano pareigas. Tiurkų kalbos žodis „kišas“ reiškia vado buveinę, o kazokų taryba turėjo paprotį ūkiniams reikalams vadovauti išsirinkti vieną asmenį, vadinamą kišo atamanu. Per laiką pastarojo atamano vaidmuo didėjo ir jis tapo svarbiausiu asmeniu kazokų valstybėje. Paskutiniu kišo atamanu buvęs P. Kalniševskis savo tvirtovę įrengė Kryvyj Riho apylinkėje, o 1775 m. caro valdžios paprašė čia įsteigti pašto pastatą, apie kurį ir ėmė kurtis miestelis.

P. Kalniševskio likimas buvo tragiškas. Nors už kazokų paramą carinei Rusijai kovoje su Turkija jam buvo suteiktas generolo laipsnis, 1776 m. Maskva jį areštavo ir iki pat mirties išlaikė kalėjime. P. Kalniševskis mirė 1803 m. būdamas 113 metų, o Kremlius jį specia­liai palaidojo nežinomoje vietoje, kad kazokai jo palaikų nepersikeltų ir negarbintų. Suėmus P. Kalniševskį, kiti Ukrainos kazokų vadai buvo ištremti į Sibirą, o įtvirtinimai nugriauti. 

Kazokų tvirtovės buvo sunaikintos ir jų lyderiai suimti tuo metu, kai vyrai nebuvo grįžę iš Rusijos karo su Turkija, o stovyklose dominavo moterys ir vaikai bei senoliai.

Tokiu būdu du šimtus metų plačiose stepėse egzistavusi karinė kazokų valstybė Zaporižės sečė („sečė“ – lageris, stovykla) žlugo. Pirmoji sečė 1552 m. įsikūrė Chorticės saloje, dabartinio Zaporižės miesto pakraštyje, bet vėliau vadavietės kėlėsi į kitas septynias vietoves. Paskutinė sečė vadinosi Naująja seče ir jos vadavietė buvo dabartinio Kryvyj Riho miesto teritorijoje.

Praėjus 247 m. po Zaporižės kazokų valstybės sunaikinimo, Kremlius šiemet užsimojo sunaikinti ir dabartinę Ukrainą. 1775-aisiais kazokų vadui, kišo atamanui P. Kalniševskiui į pagalbą neatėjo jokia valstybė, o dabartinio Ukrainos prezidento V. Zelenskio prašymui pasaulis neliko kurčias. Tai suteikia vilties tiek ukrainiečiams, tiek Vakarams, kad grobuoniškos Kremliaus užmačios bus sutramdytos, o V. Zelenskis vadovaus pergalės paradui ir dės gėles ant simbolinio P. Kalniševskio kapo. 

Vasario 24 d. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, šimtai tūkstančių žmonių pabėgo į užsienį, o Vakarų ekspertai siūlė kuo greičiau sprukti ir prezidentui V. Ze­lenskiui. Tačiau šis nusprendė pasilikti sostinės Kyjivo požemiuose ir vadovauti krašto gynybai, tuo įkvėpdamas ir karius. Kai tomis dienomis atvykęs į Ukrainą kalbinau žmones, šie gyrė ir didžiavosi priešo nepabūgusiu savo prezidentu.

Ukrainiečiai neslėpė, kad prieš karą tautiečių nuomonė apie prezidentą buvo prieštaringa, ir daug kas abejojo, ar šis buvęs scenos komikas tinka valdyti šalį. Tačiau drąsus V. Zelenskio elgesys, kilus karui, padėjo suvienyti tautą kovai su agresoriumi ir gerokai pakėlė jo autoritetą.

Kryvyj Rihe sutikti pašnekovai neslėpė, kad Ukraina iki karo turėjo daug sunkumų, kurių nesugebėjo įveikti ir jų kraštietis V. Zelenskis. Tačiau vylėsi, jog Vakarai padės šaliai ne tik laimėti karą, bet ir išspręsti kitas opias problemas bei tapti pilnateise ES nare.  

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.