Direktoriams atlyginimai didėja kasmet

Vaikų mokyklose nuolat mažėja, mokytojai lieka be darbo arba kai kurie gauna vos minimalią algą, bet mokyklų direktoriams atlyginimai kyla kasmet. Tokią socialinę neteisybę paskutinėmis rugsėjo dienomis įteisino Šilalės savivaldybės taryba. Apie tai, kaip mokyklos galėtų padidinti atlyginimus mokytojams, politikai net nediskutavo.

Mokytoja neteks darbo

Rugsėjis paprastai būna tas metas, kai vaikai dar gali pereiti iš vienos mokyklos į kitą. Judėjimo būta ir šiemet, todėl praėjusį ketvirtadienį posėdžiavusi savivaldybės taryba patikslino klasių skaičių Šilalės rajono mokyklose.

Upynos Stasio Girėno mokyklai taryba leido formuoti tris pradinių klasių komplektus, nes į pirmą klasę atėjo 11 vaikų, antroje mokosi 6, trečioje - 7, ketvirtoje - 6 mokiniai.

Jungtinių klasių šiais metais leista nebeformuoti Obelyno pagrindinei mokyklai, nes 5-8 klasėse mokosi po 8-11 vaikų. Vienu komplektu padidės ir Šilalės suaugusiųjų mokykla, šį rugsėjį sulaukusi net 51 vienuoliktoko. Todėl šiais mokslo metais čia bus dvi vienuoliktosios klasės.

Liūdniausia padėtis – Te­ne­nių daugiafunkciame cen­t­­­­­­re. Vienintelio antroko tėvams nusprendus savo vaiką­ ­perkelti į kitą mokyklą, nutarta daryti vieną jungtinę pradinukų klasę iš 6 mokinių. Laimė, jog šiemet Teneniuose kelią į mokslo šalį pradėjo 9 priešmokyklinukai, todėl tik jų dėka daugiafunkcis centras išliks. Deja, darbo neteks viena pradinių klasių mokytoja.

„Atleidimas - neišvengiamas dalykas“, - pareiškė savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rasa Kuzminskaitė.

Pavasarį, reorganizuojant šią ugdymo įstaigą, buvo prognozuojama, kad darbo neteks 10 mokytojų, mokyklos direktorė bei socialinis pedagogas. Aiškėja, jog prognozės išsipildė su kaupu, ir šitas atleidimas dar gali būti ne paskutinis.

Nestabili padėtis ir Žadeikių pagrindinėje mokykloje, šį rudenį ir vėl likusioje be direktoriaus. Nerijui Jociui pasirinkus geresnes perspektyvas bei laimėjus konkursą į Skaud­vilės gimnazijos vadovo pareigas, Šilalės savivaldybė vėl turės skelbti naują konkursą. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja informavo, kad jis geriausiu atveju galėtų įvykti lapkričio viduryje. Tik kažin, ar atsiras norinčiųjų vadovauti mokyklai, pakibusiai ant reorganizavimo ribos, mat šiais mokslo metais joje yra tik 7 klasių komplektai, kuriuose mokosi 78 mokiniai ir vos 3 priešmokyklinukai.

Vadovai mažais atlyginimais skųstis negali

Priešingai nei pernai, šiemet vietos politikai visiškai nesipriešino mokyklų direktorių atlyginimų didinimui. Pasak R. Kuzminskaitės, paaiškėjus tiksliam mokinių skaičiui, reikia patikslinti ir mokyklų vadovų atlyginimus. O jie priklauso nuo įstaigos dydžio, direktoriaus vadybinės kategorijos bei jo darbo stažo. Tačiau šiais metais kilo ir tarnybinių koeficientų apa­tinė riba. Todėl apskaičiuojant koeficientų žirklių vidurkį, pasak R. Kuzminskaitės, beveik visiems bendrojo lavinimo įstaigų vadovams darbo užmokestis padidėjo 0,3-0,4 bazinės mėnesinės algos dalies.

Pernai visų mokyklų direktoriams atlyginimai kilo maždaug penktadaliu. Tarnybinių koeficientų didinimą R. Kuzminskaitė vadina būtinybe: esą švietimo įstaigų vadovų algos jau beveik buvo priartėjusios prie minimalios ir neva neatitiko darbo pobūdžio...

Tik įdomu, ar bent vienoje mokykloje ir pasišviesdamas ryškiausiu žiburiu rastumei direktorių, kuris dirbtų už minimalią algą?!

Tačiau, nepaisant nieko, pernai 20 proc. padidinusi atlyginimus direktoriams, valdžia šiemet ir vėl  juos kelia.

Labiausiai alga au­ga Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos direktoriui Stasiui Norbutui – šiais metais joje mokosi daugiau kaip 500 mokinių, todėl jos vadovo darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas didesnis koeficientas. Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus pasiūlymu, taryba gimnazijos vadovui algą pakėlė nuo 36,1 iki 38,25 bazinių mėnesinių algų. Vieną bazinę mėnesinę algą sudaro 35,5 euro, taigi gimnazijos direktoriaus atlyginimas šiais mokslo metais padidės 76 eurais.

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos interneto puslapyje nurodyta, jog šių metų antrąjį ketvirtį direktorius per mėnesį vidutiniškai uždirbo 1474 Eur 

Šilalės suaugusiųjų mokyk­los vadovės atlyginimo koeficientas didėja 3,17 bazinės mėnesinės algos dydžio - šiais mokslo metais ji uždirbs 112 ,5 Eur daugiau, nes Daiva Rudminienė įgijo antrąją vadybinę kategoriją. Direktorės vidutinis atlyginimas iki pakėlimo buvo 1082 Eur.

Didžiausią algą, kaip ir pra­ėjusiais mokslo metais, šiemet gaus Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos vadovas Arūnas Aleksandravičius - jo atlyginimas sudarys 39,48 bazinės mėnesinės algos dydžio. Progimnazijos interneto puslapyje nurodoma, kad 844 mokinius turinčios ugdymo įstaigos direktorius pernai vidutiniškai per mėnesį uždirbo 1598 Eur, o 2016 m. antrąjį ketvirtį - 1389 Eur.

Ne ką kuklesnes algas gauna ir visai nedidelių mokyklų vadovai. Kone aštuonis kartus mažiau nei Dariaus ir Girėno progimnazija mokinių turinčios Upynos Stasio Girėno mokyklos direktoriaus Rimanto Užumecko darbo užmokestį sudaro 32,1 bazinės mėnesinės algos dydžio. Šios ugdymo įstaigos interneto puslapyje nurodyta, kad direktorius per mėnesį vidutiniškai uždirba 1132 Eur.

Slepia dideles algas?

Deja, kai kurie mokyklų vadovai įsigudrino neviešinti savo atlyginimų, nes vieninteliam užimančiam tokias parei­gas neva neįmanoma išskaičiuoti vidurkio. Tačiau įdomu, kodėl valdžia nepasirūpina, jog mokinių tėvai, o ir mokytojai, žinotų, kiek, pavyzdžiui, uždirba Kvėdarnos Prano Liatuko pradinės mokyklos vadovas Valdas Urniežius ar tik pernai Pajūralio ­pagrindinei pradėjusi vadovauti Renata Rimkuvienė.

Kvėdarnos pra­dinės mokyk­los direktoriui taryba patvirtino 32,1 bazinės mėnesinės algos dydžio atlyginimą - 1139 Eur, Pajūralio ­pagrindinės mokyklos, turinčios vos per 100 mokinukų, direktorei nustatytas 26,95 bazinių mėnesinių algų dydžio atlyginimas - 956,7 Eur. Tačiau negi, slėpdami juos, šių ugdymo įstaigų vadovai gėdinasi kaimui neregėtų algų?

Tuo tarpu­ mokytojai beveik visose mokyklose uždirba panašiai. Upynos Stasio Girėno mokyklos interneto puslapyje nurodyta, kad antrąjį šių metų ket­virtį šios įstaigos pedagogams darbo užmokesčio buvo priskaičiuojama vidutiniškai po 353-564 Eur. Tiesa, kai kuriems – tik 314-212 Eur. Žadeikių pagrindinėje mokyk­loje vyr. mokytojai vidutiniškai gauna 514 Eur, metodininkai - 389 Eur. Kvėdarnos Prano Liatuko pradinėje dirbantiems vyr. mokytojams vidutiniškai per mėnesį priskaičiuojama po 450 Eur, metodininkams - 646 Eur. Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje dirbantys vyr. mokytojai 2016 m. antrąjį ketvirtį per mėnesį vidutiniškai gavo 540 Eur, metodininkai - 769 Eur, ekspertai, kurių yra tik penki, - 664 Eur.

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijoje vyr. mokytojams per mėnesį vidutiniškai priskaičiuojama 685 Eur, mokytojams metodininkams - 740 Eur, ekspertams - 832 Eur atlyginimo.

Nori kelių algų

Nors mokyklų direktoriai uždirba tikrai gerokai daugiau nei mokytojai, dauguma jų norėtų gauti dar ir mokytojų atlyginimą. Pernai švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pit­rėnienė kreipėsi į ugdymo įstaigų vadovus, prašydama nebeimti kontaktinių valandų, o savo pamokas palikti eiliniams pedagogams, kurių atlyginimai dėl sumažėjusio darbo krūvio jau tampa mažesni už minimalius. Dalis direktorių į tai atsižvelgė, tačiau kai kuriems, atrodo, labiau rūpi tik sava kišenė. Tokių, pasiruošusių dirbti nors ir naktį, deja, yra ir Šilalėje. Pernai tarybos išimties tvarka leisti dar ir mokytojauti prašė Meno mokyklos direktorius Arūnas Goštautas bei Sporto mokyklos direktorė Gitana Jurgutienė.

Šiemet abu jie ir vėl stojo prieš politikus, o Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja R. Kuzminskaitė aiškino, kad neva nėra kuo jų pakeisti: neleidus jiedviem dirbti, vaikai liktų be fortepijono bei tinklinio mokytojų.

Švietimo, kultūros, sporto ir teisėsaugos komiteto nariai suabejojo, ar galima tiek daug darbų užkrauti ant Sporto mokyklos direktorės pečių, mat ji dar norėtų ir 30 proc. priedo už baseino administravimą.

„Žmogus negali dirbti dieną naktį, visai nuvarginsime direktorę. Trečdaliu viršyti įprastą darbo krūvį - ne juokai“, - svarstė Algirdas Meiženis, panoręs pamatyti Sporto mokyklos direktorės pareigybinius nuostatus. Tačiau jam buvo pasiūlyta paieškoti šio dokumento internete ir priminta, jog G. Jurgutienės prašymo skirti priedą šiame posėdyje taryba nesvarsto. Bet svarstys po mėnesio ir priedą tikriausiai skirs. Galbūt direktorė jo ir verta - juk tikrai ne juokai vienu metu suspėti dirbti net tris darbus...

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja R. Kuzminskaitė aiškina, kad tokia padėtis susidariusi dėl specialistų trūkumo. Ir prognozuoja, jog bus dar blogiau, nes žmonių pradeda trūkti visose srityse. Betgi pavasarį ta pati vedėja įrodinėjo, kad mokytojams įsidarbinti praktiškai neįmanoma...

Daiva BARTKIENĖ

Atnaujinta Penktadienis, 14 spalio 2016 11:41