Ukrainoje – nerimas dėl galimo Baltarusijos įsiveržimo ir žiemos šalčių
Į Lvivo dramos teatrą žiūrovų susirenka pilna salė
Kai iš Lietuvos paskambinęs bičiulis paklausė, ar saugu būtų savaitgaliui atvykti paturistauti į Lvivą ar Kyjivą, sutrikau. Jis prašė tiesiai šviesiai paaiškinti, kokia yra situacija Ukrainoje, įpusėjus septintam karo mėnesiui. Tad vietoje trumpo atsakymo gavosi ilga prakalba, kurią vėliau dar teko papildyti komentarais, aiškinant kriminogeninę, ekonominę ir politinę situaciją. Ukrainos vaizdą nėra lengva perteikti, didelė dalis informacijos yra įslaptinta, ir visuomenė gyvena tarsi rūke.
Kas karo zonoje esančiam žmogui per ilgą laiką tampa įprasta, gyvenančiam taikingoje šalyje yra keista ir nesuprantama. Pavyzdžiui, prieš išvykdamas į Charkivą, paprašiau dviejų bičiulių iš to miesto parašyti, kokia ten yra situacija.
24-erių Borisas Baškirovas atsakė, kad galiu vykti drąsiai, nes dabar ten esą saugiau, nei man lankantis prieš pusmetį. Tuo tarpu 27-erių Liudmila Petrenka įspėjo geriau nevažiuoti, nes keršydami dėl Ukrainos armijos puolimo maskoliai ėmė aklai bombarduoti Charkivą, o ji pati buvo nesunkiai sužeista, prie namo sprogus bombai, ir dabar guli ligoninėje.
Visgi riziką mėgstančių pavienių turistų įvairiuose Ukrainos miestuose teko sutikti. Vienas čekas Dnipre gyrėsi, jog keliaudamas dviračiu buvo pasiekęs net fronto liniją, o mergina iš Kolumbijos sakė, kad jos šalyje žudymai ir bombų sprogimai jau aštuoniasdešimt metų yra kasdienybė, tad jai Kyjive visai nebaisu.
Aišku, gyvenimas nuo fronto 500 kilometrų nutolusiame Kyjive ir dar toliau esančiame Lvive yra ramesnis nei gyvenvietėse arti karo zonos. Ukrainos vyriausybė ragina piliečius nepasiduoti panikai, neuždaryti įmonių ir, kur įmanoma, tęsti normalų gyvenimą – tam, kad valstybė nebankrutuotų ir turėtų lėšų gintis, mokėti algas bei pensijas.
Kai kurie Kyjivo politologai teigia, jog Ukraina turės išmokti gyventi ir klestėti Izrelio pavyzdžiu – egzistuojant potencialiam pavojui bet kada vėl būti užpultai Rusijos. Gal taip ir bus, tačiau dabar nemaža dalis ukrainiečių dėl baimės ar vadovaudamiesi racionaliais sumetimais yra pabėgę į saugesnius šalies regionus ar užsienį. Šių žmonių kritikuoti nereikėtų. Baimė dėl savo ir vaikų gyvybės yra individuali, ir kai kuriems ji tampa paralyžiuojančia.
Neseniai vėl teko vykti per Lenkijos bei Ukrainos pasienį ir mačiau, jog situacija yra visai kita, nei karo pradžioje. Tuomet čia grūdosi milžiniškos masės žmonių, norinčių evakuotis iš Ukrainos, ir net seneliai bei maži vaikai buvo priversti po kelias paras stovėti eilėje, šildydamiesi prie uždegtų laužų. Dabar eilės pasienyje irgi didžiulės, bet ne žmonių, o sunkvežimių. Mat dauguma pramonės gaminių bei žemės ūkio produktų anksčiau būdavo eksportuojami į Vakarus laivais, gi dabar tenka vežti sunkvežimiais per Lenkijos pasienį.
Muitininkai nebuvo pasiruošę keliolika kartų didesniam sunkvežimių antplūdžiui, ir šie įstrigo net kelioms savaitėms, o tai išprovokavo lenkų vairuotojų streiką. Kyjivas su Varšuva susitarė atidaryti keletą naujų krovininių pravažiavimo punktų, tačiau ilgų eilių problema išliko.
Artėjant žiemai, žmonės baiminasi, kaip reikės ištverti šalčius ir sumokėti išaugusius mokesčius už šildymą. Ukraina didžiąją dalį dujų importuoja iš Rusijos, o Kremlius žiemą iš keršto gali užsukti kranus. Lvivo meras paragino miestiečius įsigyti mediena ir anglimi kūrenamas nešiojamąsias krosneles, vadinamas „buržujkas“. Merija pranešė nusipirkusi jų beveik tūkstantį, jos bus išdalintos ligoninėms, mokykloms, kitoms valstybinėms įstaigoms. „Buržujkas“ nurodyta pastatyti ir nuo bombų pasislėpti skirtose slėptuvėse, kad žmonės nesušaltų.
Respublikos valdžia perspėjo, kad ši žiema gali tapti pačia sudėtingiausia per nepriklausomybės trisdešimtmetį. Gyventojams patariama prieš žiemą gerai užsikamšyti langus, įsigyti šiltų drabužių, nes, anot Lvivo mero, dėl kuro taupymo temperatūra butuose bus sumažinta nuo 20–22 iki 16–18 laipsnių.
Vidaus reikalų ministras Denisas Monastirskis perspėjo, kad gali dvigubai padaugėti apiplėšimų bei vagysčių, kurių pasitaiko jau vis dažniau. Tai lemia prastėjanti ekonominė situacija, mažėjančios algos ir išaugęs ginklų kiekis.
Spalio pabaigoje Berlyne vyks tarptautinė konferencija, kurioje bus diskutuojama apie Ukrainos atstatymą. JAV fondo „German Marshall Fund“ analitikų tvirtinimu, tam reikės ne tik šimto milijardų JAV dolerių, bet ir griežtos skirtų lėšų panaudojimo kontrolės. Mat Ukraina iki šiol garsėjo kaip viena labiausiai korumpuotų šalių.
Korupcija neišnyko ir kilus karui, tą liudija Lvivo policijos pranešimai. Pastaruoju metu už kyšių ėmimą dažniausiai sulaikomi valdininkai, padedantys vyrams neteisėtai išvykti iš šalies ir išsisukti nuo tarnybos armijoje. Buvo areštuoti ir keli nesąžiningi paramos fondų įkūrėjai, kurie dalį užsieniečių dovanotos paramos parduodavo.
Didelė problema yra Kremliaus okupantams talkinantys kolaborantai. Jų areštuojama įvairaus lygio – nuo paprastų kaimiečių, telefonu priešui perduodančių informaciją apie greta esančių ukrainiečių karių kiekį bei ginkluotę, iki miestų merų ir net ministerijų darbuotojų. Kalbama, jog kolaboravimu įtariamas ir vienas buvęs šalies vadovas, bet vyriausybė nutarė karo metu to neviešinti, kad nepakenktų tautos vienybei. Dėl to neviešinami ir tikslūs duomenys apie žuvusius bei sužeistus karius.
Užgorodo saugumiečiai areštavo du kolaborantus, ieškojusius galimybės nusipirkti ginklų bei sprogmenų. Mat ketino vežti juos į Kyjivą, kur buvo telkiama 25 smogikų grupė, turėjusi pasikėsinti į prezidento ar ministrų gyvybes.
Bičiuliui, panorusiam prasiblaškyti Ukrainoje, patariau įvertinti tai, jog karo apimtoje šalyje informacija gali būti apgaulinga. Todėl geriau nerizikuoti, o kelionei skirtus pinigus pervesti ukrainiečių kariams. Nuo jų pergalės priklauso ir mūsų šalies saugumas.
Lvive bei visuose arti Baltarusijos esančiuose regionuose paskelbtas perspėjimas gyventojams būti pasiruošusiems, kad šalį gali pulti ir Kremliui ištikimas Minskas. Mat kai kuriose fronto vietose Ukrainos kariams perėjus į puolimą, Maskva įnirtingai ėmė to reikalauti iš Aliaksandro Lukašenkos. Tai priverstų ukrainiečius atitraukti dalį savo karių ir palengvintų mūšius maskoliams. Minskas kol kas oficialiai savo piliečių į karą nesiunčia, bet iš Baltarusijos teritorijoje esančių Rusijos karinių bazių raketos į Ukrainą lekia vis dažniau.
Ukrainiečiai gausiai užminavo visą pasienį su Baltarusija, tačiau garantijų, kad ši šalis nepuls, nėra.
Eldoradas BUTRIMAS
AUTORIAUS nuotr.
