Tradicinė žiniasklaida patiria didelius sukrėtimus visame pasaulyje

B. Sabaliauskaitė R. Tenio nuotr. B. Sabaliauskaitė R. Tenio nuotr.

Pasaulio medijų ekspertai vieningai sutaria, kad socialiniai tinklai iš esmės keičia žiniasklaidos situaciją, todėl kyla realus klausimas, ar tradicinė spauda, kaip mes ją šiandien suprantame, išliks ateityje. Jei keisis, tai kokia ji taps? Esminiai žiniasklaidai kylantys dabarties iššūkiai – tai nuolat blogėjanti finansinė sektoriaus situacija bei in­formacinių karų keliama grėsmė, visų pirma – reputacijai.

Pasaulis labai pasikeitė

Jei palyginčiau žurnalisto darbą, kuomet jį pradėjau dirbti, su šių dienų realijomis, pasakyčiau, jog gyvenu skirtingose erose. Greičiausiai taip ir yra, nes interneto amžius iš esmės pakeitė visas žmonių gyvenimo sritis – pradedant kasdieniu apsipirkimu parduotuvėje, baigiant socialiniais ryšiais ir bendravimu.

Nesuklysiu teigdama, kad dar niekuomet žmogus nebuvo toks socialus ir drauge – toks vienišas. Į socialinius tinklus persikėlęs bendravimas iš esmės koreguoja žmonių poreikius, įpročius, mobilumą. Tai labai keičia ir visuomenės piliečių požiūrį į žiniasklaidą bei jos vartojimą. 

Žmonės vis mažiau skaito tradicinius žiniasklaidos kanalus, vis daugiau vartoja informacijos socialiniuose tinkluose, o ten tyko ir didieji pavojai. Vienas jų – socialinių tinklų algoritmai, iš esmės iškreipiantys pasaulio vaizdą. Tai nutinka, kuomet pradedi matyti tik tą informaciją, kuri tave domina, tik tą poziciją, kurią palaikai, ir „sutikti“ tik tuos žmones, kurie mąsto taip pat, kaip ir tu.

Ir nors, atrodytų, dar niekuomet nebuvome tokie laisvi reikšti savo nuomonę, drauge esame didžiuliame pavojuje, kad ja galima lengvai manipuliuoti ir daryti nematomą poveikį jos formavimui. Nepastebėjote, kiek daug kasdien patiriame atakų, kai mus vienaip ar kitaip nori paveikti įvairūs nuomonės formuotojai, slapti reklamuotojai bei kiti „įtakotojai“?

Melo internete daugės

Tarptautinės konsultacinės įmonės „Gartner Consulting“ 2017 m. atlikto tyrimo duomenimis, iki 2022 m. pabaigos net 50 proc. informacijos internete bus nepatikima: dezinformatyvi, melaginga, manipuliacinė. Ir būtų gerai tokiai ateičiai tinkamai pasirengti. Manau, pradėti reikėtų nuo atrankos, ką, kur ir kaip skaitome/vartojame. Jei anksčiau klajojo frazė: „Pa­sakyk, kas tavo draugai, pa­sa­ky­siu, kas tu“, tai dabar ją drąsiai galima perfrazuoti į kitą posakį: „Pasakyk, ką skaitai/vartoji, pasakysiu, kas esi“...

Pastaruoju metu itin daug kalbama, ir tikrai ne iš gerosios pusės, apie žiniasklaidos kokybę bei žurnalistikos standartus. Interneto amžiuje daugėja ne tik kalbos klaidų, bet vis daugiau pasitaiko informacijos pateikimo netikslumų, klaidingų interpretacijų, neretai ir tiesiog žmogiškų klaidų. Auditorijos tam itin nepakančios. Ir nors yra nemažai žiniasklaidos priemonių, kurios kviečia skaitytojus pranešti apie pastebėtas klaidas, deja, per skubą ir laiko stoką ne visuomet jos ištaisomos, ne visada randama laiko už jas atsiprašyti, padėkoti pastabiesiems. Bet mano galva, būtent tokia etiška elgsena turėtų tapti vienu iš ateities žiniasklaidos standartų. Tai padėtų kurti ir pagarba bei vienas kito supratimu paremtą artimesnį ryšį su skaitytojais. O tai žurnalistikai ir žurnalistams ypač svarbu. Praėjo tie laikai, kai redakcijose dirbantys žurnalistai galėjo būti nepasiekiami savo skaitytojams: šių laikų auditorijos nori asmeniško ir įtraukaus kontakto.

Tokius glaudesnius bei artimesnius ryšius mezgantys žurnalistai pelno ir daugiau savo skaitytojų atjautos bei pagarbos, nes reputacija šiame informacinių karų amžiuje, kai daugybė tiesioginių strėlių yra nukreiptos menkinti žurnalistų bei žiniasklaidos darbus ir specialiai kurti įvairais sąmokslo teorijas, kurių tikslas – pakirsti visuomenės pasitikėjimą žurnalistų darbo metodais bei jų kuriamu turiniu – yra vienas svarbiausių ar net pagrindinių dalykų.

Žurnalistus menkina specialiai

Neigiamas krūvis žiniasklaidos atžvilgiu nėra naujas reiškinys, tačiau nauja yra tai, jog taikiniu žurnalistai ir žiniask­laida vis dažniau tampa dėl intensyviai vykstančių informacinių karų. Nes dezinformacijos sklaidai vienas didžiausių trikdžių yra būtent stipri žiniasklaida ir pasitikėjimas žurnalistais, o ne savo „tiesą“ bandančiais „stumti“ įvairiausiais propagandistais, kartais net pačiomis primytiviausiomis priemonėmis siekiančiais manipuliuoti visuomenės narių nuomone ir elgesiu. Tad gerokai didesnis pasitikėjimas vietiniame laikraštyje dirbančiais žurnalistais šiame kontekste tampa dar svarbesnis.

Žinoma, norėtųsi, jog vietos žiniasklaida ir žurnalistai būtų ne tik vertinami, gerbiami, į jų skelbiamą žodį įsiklausoma, bet ir atsirastų daugiau noro prisidėti finansiškai prie jų leidžiamų laikraščių, juos perkant, prenumeruojant. Nederėtų slėpti, kad ypač per pandemiją mažosios redakcijos dar labiau susitraukė, išleidžiama vis mažiau spausdintų laikraščių, naujienos keliasi į interneto portalus, kuriuose informacija yra nemokama. Tai tik dar labiau sunkina ir taip nelengvą žiniasklaidos finansinę situaciją. Todėl didesnė skaitytojų parama vietinei spaudai, be abejonės, didintų ir joje dirbančių žurnalistų atsakomybę prieš savo užsakovus, t. y. tuos pačius skaitytojus.

Kita vertus, reikia pripažinti, jog žurnalistams, norint pelnyti auditorijos pasitikėjimą ir paramą, kaip niekada aktuali tampa profesinė savireguliacija – aukšti profesiniai ir etikos standartai, atvirumas bei skaid­rumas prieš savo skaitytojus. Būtent tokių žurnalistų profesionalų mums reikia vis labiau – analizuojant, tikrinant ir atrenkant informaciją, visų pirma dėl visame pasaulyje kilusio didžiausio naujųjų laikų iššūkio – informacinių karų ir dezinformacijos.

Brigita SABALIAUSKAITĖ

DIGIRES projekto partnerė, laisvai samdoma žurnalistė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė