Logo
Spausdinti šį puslapį

Ukrainos kare žuvo karys savanoris lietuviška pavarde

Kyjivo Maidano aikštėje atsirado vėliavėlė su kovose Chersone žuvusio lietuvio pavarde Kyjivo Maidano aikštėje atsirado vėliavėlė su kovose Chersone žuvusio lietuvio pavarde

Maidano aikštės vejoje Kyjive per šį karą susiklostė tradicija į žemę įbesti vėliavėlę su užrašyta žuvusio kario pavarde, kartais prisegant ir jo nuotrauką. Tų vėliavėlių jau turbūt yra keliolika tūkstančių. Ne ant visų jų yra kario pavardė, ant kai kurių matosi tik pirmos vardo bei pavardės raidės, ant kitų – slapyvardis... 

Nors pro Maidano aikštę praeinu dažnai, tačiau tik praėjusį trečiadienį pamačiau lietuvišką vėliavėlę. Ji buvo įbesta šalia kelių užsienio šalių – JAV, Šveicarijos, Kanados, Suomijos, Gruzijos vėliavėlių ir apsupta ukrainietiškų vėliavų jūros. Perskaitęs ant lietuviškos trispalvės ukrainietiškai užrašytą savo tautiečio pavardę ir tai, kad jis žuvo mūšyje dėl Chersono išvadavimo, supratau, jog lietuvis žuvo mažiausiai prieš du mėnesius, nes Chersonas buvo išvaduotas lapkričio 11 d.

Supratau ir tai, jog lietuvis karys arba jo šeima nenori, kad informacija apie jo žūtį būtų Lietuvoje paskleista, nes priešingu atveju apie jo kovas ir mirtį Ukrainoje jau būtų žinoję. Prisiminęs diskusijas Lenkijos žiniasklaidoje, jog nėra etiška viešinti Ukrainoje žuvusių savanorių pavardes be jų šeimų sutikimo ir žinodamas, kad ne visos savanorių mirtys yra viešinamos ir kitose šalyse, nusprendžiau nutylėti ir lietuvio asmenybę. Metro stotelės kioske nupirkau mūsų vėliavos spalvų – geltonos, žalios ir raudonos – chrizantemų puokštę ir padėjau prie tautiečiui skirtos vėliavėlės. Stovint šioje vietoje, skruostais ėmė byrėti ašaros – galvą už Ukrainą paguldė mano tautietis. 

„Girdėjau per žinias, kad daug padedat, esame labai dėkingi visiems žmonėms ir ypatingai tiems, kurie atvyko kovoti fronte. Amžiną atilsį žuvusiam, jis – jūsų herojus, užuojauta jo artimiesiems. Bet tegul jie žino, kad karys kovojo kaip didvyris ir žuvo kaip didvyris už mūsų ir visos demokratinės Eu­ro­pos laisvę“, – sa­kė aikštėje sutikta moteris, o jai pritarė šalia stovintys.

Nežinia, ar tai pirmas lietuvis, žuvęs kovose su Kremliaus okupantais už Ukrainos laisvę. Jokia Europos Sąjungos šalis oficialiai nesiunčia savo piliečių kariauti į Ukrainą, nes tokiu atveju taptų karo dalyve. Dėl šios priežasties idealistai savanoriai už savo lėšas perka karinę ekipuotę, apsidraudžia gyvybę ir vyksta į Ukrainą. Dėl šių priežasčių greičiausiai niekada nebus sužinotas ir tikslus savanorių, atvykusių iš viso pasaulio padėti Ukrainai ir didvyriškai žuvusių, skaičius. Turbūt nesužinosime ir kiek tiksliai mūsų kraštiečių kovoja Ukrainoje, kiek galbūt jų netekome ar dar neteksime. Tačiau privalome įsisąmoninti, jog mūsų tautiečiai nėra baikštūs, ir didžiuotis, kad jie vyksta į rizikingą misiją pagelbėti broliškai Ukrainai kovoti su ją užpuolusia Rusija.

Tokie savanoriai yra verti didžiulės pagarbos, nes kovoja ne tik už Uk­rainos, bet ir už mūsų laisvę bei galimybę gyventi de­mokratiniame pasaulyje.

Prieš kelis mėnesius Charkive sutikau du savanorius – 42-ejų Ste­ve’u prisistačiusį britą iš Še­fil­­do miesto ir 25-erių Neilą iš Aust­ralijos sostinės Melburno. 

„Pagal Australijos įstatymus ga­liu būti nuteistas kalėti 8 metus už karybą kitos šalies naudai, todėl to niekam iš giminaičių ir draugų negaliu sakyti. Prisijungti prie svetimšalių legiono nusprendžiau pamatęs vietos karių ryžtą ginti tėvynę ir išgirdęs apie maskolių žiaurumus. Pagalvojau, jog turiu medicininį išsilavinimą, fronte tikrai praversiu“, – kalbėjo Neilas.

Vaikinas, prieš karą dirbęs Mel­burno greitosios pagalbos tarnyboje, neslėpė, jog kelionei į Uk­rai­ną išleido visas santaupas, bet to nesigaili.

Brito Steve’o teigimu, mama jį išvadino kvailiu, o keli draugai, su kuriais buvo įsigijęs sezono abonementą į Šefildo „United“ futbo­lo komandos rungtynes, irgi labai įnirtingai atkalbinėjo nuo šios kelionės. Britas sako, kad jo žmona nujautusi, jog sutuoktinis ketina vyk­ti į Ukrainą, nes matė, kaip jis nervinasi, žiūrėdamas žinias apie įvykius Ukrainoje. Kai vyras pranešė savo apsisprendimą, mylimoji pasakė: žinojau, kad taip bus.

„Aš kitaip negalėjau pasielgti, nebeištvėriau girdėdamas apie Maskvos niekšybes. Supratau, jog jei dabar Rusija nebus sutramdyta, tai po to ji puls ir tavo kraštą Lietuvą, ir Estiją, Latviją, po to dar ir Lenkiją“, – sakė Steve’as.

„Nesu komiksų herojus Super­menas, tikrai bijau vykti į frontą, tačiau galvoju taip – jei nebūtų tokių kvailų idealistų, kurie skuba padėti niekingai užpultam kraštui, tai pasaulį užvaldytų išsigimėliai Putinai. Visi čia atkeliavę esame kažkiek trenkti, bet viliamės išgyventi ir tikime Ukrainos pergale“, – tvirtino jis.

Ukrainos vadovybė kasdien pra­neša, kiek numušė priešo lėktuvų, tankų, kiek nukovė okupantų, tačiau neskelbia informacijos apie fronte žuvusius ukrainiečius bei jiems talkinančius savanorius iš užsienio. Ir tuo stebėtis nereikėtų, nes per visus karus valstybės giriasi priešų netektimis, o neviešina arba specialiai keleriopai sumažina saviškių žūtis tam, kad nekiltų baimė ir nesumažėtų piliečių kovingumas.

Užsienio ekspertai spėja, jog šia­me kare ukrainiečių galimai žūva panašiai tiek, kiek ir okupantų, o tai reiškia, kad aukų jau gali būti virš šimto tūkstančių...

Pagal neoficialius duomenis, Ukrainai kariauti padeda daugiau nei 20 tūkst. užsienio piliečių. Kiek iš jų buvo sužeisti ir žu­vo nėra žinoma. Tačiau štai Šve­dijoje buvo sužinota apie du žuvusius tautie­čius, iš kurių vienas buvo parame­dikas, kaimyninės Lenkijos žinia­sklaida teigia, jog kare jau žuvo šeši jų tautiečiai. Tiesa, po tokių pranešimų Lenkijos Seime kilo rimtos diskusijos dėl būtinybės priimti įstatymą, atleidžiantį savanorius nuo bausmės už kovą su Ukrainos okupantais. Seimūnai jau paruošė tokį įstatymą ir Var­šuva tikisi iki pavasario jį patvirtinti.

Lie­tuvos ir kitų Baltijos valstybių – Lat­vijos bei Estijos – žiniasklaidoje irgi skelbiama, kad kraštiečiai vyksta ginti Ukrainos. Apie žuvusius savanorius kol kas nei Vilniuje, nei Rygoje ir Taline nebuvo pranešta.

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.

Atnaujinta Antradienis, 31 sausio 2023 08:14
2016 © „Šilalės artojas“ – Šilalės rajono laikraštis. Visos teisės saugomos