Šilalėje – amfiteatras, lauko kino terasa ir tiltas per tvenkinį?

Iš kairės: KU lektorė dizainerė Eglė Dučinskienė, F. Sragauskas, R. Sta­ševičiūtė Iš kairės: KU lektorė dizainerė Eglė Dučinskienė, F. Sragauskas, R. Sta­ševičiūtė

Šilalės rajono savivaldybė, pasinaudodama 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, pradėjo vykdyti projektą „Kraštovaizdžio formavi­­mas Šilalės mieste“. Ruošiantis jo įgyven­di­nimui, į pagalbą pasitelkta Klai­pė­dos uni­versiteto (KU) dėstytojų bei ar­chitek­tų ko­manda, kuri ne tik atliko miesto aplin­kos analizę, pateikė savo siūlymus, ką ir kur keisti, bet ir tyrinėjo pačių miestelė­nų nuo­monę. Šilališkiai savo pageidavimus galėjo pareikšti internetinėje ap­klausoje. Ir nors dauguma gyventojų pageidavo, jog pirmiausia būtų sutvarkyti Šilalės centre esantys Dariaus ir Girėno skve­ras, Atminimo aikštė, Kultūros centras, atso­dinti prieš kelis metus pagrindinėje Jono Basanavičiaus gatvėje iškirsti me­džiai, valdžios dėmesys ir nemenkos investicijos kol kas krypsta į kitą pusę ir greičiausiai atguls į tvenkinį.

Projektui planuojama išleisti daugiau nei 419 tūkst. eurų: virš 356 tūkst. Eur numatoma gauti iš ES, o apie 63 tūkst. Eur ketinama paimti iš rajono biudžeto. Už šią solidžią sumą žadama tvarkyti Ši­la­lės tvenkinio teritoriją ir į ją įeinantį Bendruomenių parką.

Kaip praėjusią savaitę aiškino savivaldybės Investicijų ir statybos skyriaus vedėjas Faustas Sra­­gauskas, visą tven­kinį numatoma apjuosti pėsčiųjų ir dviračių taku, tad aplink jį bus galima sukti ratą. Tiesa, ne asfaltu ar trinkelėmis grįstą, o, atsižvelgiant į ekologinius reikalavimus, padengtą minkšta danga, t. y. dolomitine skalda.

Be to, aplink tvenkinį atsiras paplūdimys, poilsio aikštelių, išdygs keletas informacinių stendų, turėtų būti pastatytos naujos šiukšlių dėžės, įrengta apšvietimo sistema bei pan., suformuotas parko reljefas su želdynais, sutvirtinti tvenkinio krantai.  Iš viso planuojama užimti net 6,2 ha plotą: 200 m pakrantės apsaugos juostos, 3,4 ha tvenkinio teritorijos, 2,5 ha parko teritorijos ir 0,2 ha dydžio tvenkinyje esančią salą. Čia darbus savivaldybė žada pradėti netrukus.

Tačiau, pasirodo, valdininkai turi ir dar drąsesnių vizijų: tarp siūlomų naujovių figūruoja amfiteatras Ašučio slėnyje, lauko kino terasa prie Kultūros centro, tiltas per tvenkinį. Nors savivaldybės surengtoje internetinėje apklausoje dalyvavę šilališkiai nurodė, kad pirmiausia būtina atnaujinti išties graudžiai atrodantį Dariaus ir Girėno skverą (parkelį priešais savivaldybę), taip pat pareiškė, jog permainos būtinos Atminimo aikštei, Kultūros centro pastatui, dalis žmonių išsakė pageidavimą į Jono Basanavičiaus gatvę grąžinti žalumą bei medžius. 

Tai, kad parkelis su jame esančiu Dariaus ir Girėno skrydžiui per Atlantą skirtu memorialiniu paminklu kelia vien tik niūrias emocijas bei prašosi permainų, pripažino ir architektė, KU dės­tytoja Ramunė Staševičiūtė. Jos manymu, šią teritoriją reikia arba drastiškai performuoti, arba patį paminklą iškelti į kitoje gatvės pusėje esančią Atminimo aikštę. Taip pat ji pareiškė, kad joje stovintį memorialą partizaninio karo dalyviams būtina atidengti, nes dabar jis paslėptas po ne­tvarkingai išsikerojusiomis kal­ninėmis pušimis.

KU komanda pateikė ir daugiau siūlymų. Kraš­tovaiz­džio specialistų bei architektų nuomone, prioritetinės Šilalės miesto vietos, kurias būtina tvarkyti, - tai ne tik vadinamasis Dariaus ir Girėno parkelis, Atminimo aikštė, bet ir bažnyčios aplinka, Ašučio slėnis, teritorija prie miesto ąžuolo bei pamink­lo „Laisvės šauklys“, pu­šynas, transporto žiedai. Vienas įdomesnių R. Staševičiūtės siūlymų – Ašučio slėnyje, Vytauto Didžiojo gatvės kairėje pusėje, įrengti lauko amfiteatrą. Jame esą galėtų vykti įvairūs renginiai, koncertai, šventės, o pats amfiteatras pagyvintų miesto vaizdą.

Tačiau tokį pasiūlymą išgirdę šilališkiai netruko pasiskirstyti į dvi skirtingas barikadų puses: vieni neslėpė susižavėjimo ir aikčiojo, kad tokio gražaus dalyko Šilalei neva pavydėtų visi. Gi skeptikai argumentavo, jog šventėms bei koncertams šis slėnis netinka, mat yra visai prie pat bažnyčios. Neaišku, kaip į tai reaguos dvasininkų ir tikinčiųjų bend­ruomenė, taip pat vargu ar labai suderinama gali būti „bumčikų“ muzika ir maldos namų kaimynystė... Be to, dabar slėnyje, kurį užsimota paversti dar viena vieša erd­ve, stovi gyvenamasis namas. Todėl pirmiausia reikėtų išspręsti privačios nuosavybės klausimą.

KU specialistų nuomone, Ši­lalėje būtina pertvarky­ti ir objektus, išsidėsčiusius tarp Nepriklausomybės bei Jo­no Ba­sanavičiaus gat­vių. Re­no­vacijos šaukte šaukia­si Kul­tū­ros centro pastatas bei aplinka šalia jo. Anot R. Sta­še­vičiūtės, Kultūros centro ap­linką būtų galima pritaikyti lauko kino teatrui, kurio pa­gei­davo dalis šilališkių.

Kažką daryti, pasak architektų bei kraštovaizdžio dizainerių, reikia ir su garsiuoju Šilalės ąžuolu bei netoli esančios „Laisvės šauklio“ skulptūros aplinka. Be to, specialistų manymu, mieste turėtų būti suformuota bendra jungiamoji grandis tarp tvenkinio ir savivaldybės aikštės. Kitaip tariant, pasistengti, kad vietiniai ar svečiai galėtų kom­fortiškai patekti nuo vieno lankomo objekto prie kito, neišsimušdami iš vaizdingo maršruto.

Architektės R. Staševičiūtės siūlymu, pagyvinti reikėtų ir mieste esančius transporto žie­dus. Jų, beje, greitai turėsime dar daugiau: darbai jau vyksta Strui­kų bei Pietinio Kelio gatvių sankryžoje. Spe­cialistės manymu, žieduose galėtų atsirasti įvairių meninių instaliacijų, o joms sukurti galbūt pavyktų prisikviesti net menininkų iš užsienio...

O kaip gi su skirtingų vertinimų sulaukusiu tiltu per tvenkinį? KU dėstytojų nuomone, galbūt jis ir galėtų atsirasti, tačiau kol kas konk­re­čios vizijos neturima. R. Sta­­še­vičiū­tė siūlytų, jog pės­čių­jų tiltas būtų su pirsu – spe­cialia platforma poilsio sa­lelėms ar kitoms veikloms. Ta­čiau, jos teigimu, pirmiausia tilto projektas turėtų būti tikra „architektūrinė bomba“, t. y. labai įdomus, kad trauktų ne tik vietinius, bet jo pažiūrėti plūstų žmonės iš visos Lietuvos. Kaip pavyzdį ji pateikė garsųjį medžių lajų taką Anykščiuose. Drąsu, ar ne?

Žinoma, drąsioms idėjoms reikia ir drąsių sumų. Tačiau kol kas daugelis architektų siū­lymų – tiek amfiteatras, tiek lauko kinas, tiek tas pats til­tas – plaukioja pasvarstymų lyg­­me­nyje. Ir tikrai nereikia būti naiviems – taip, kaip piešia­ma įvairiose vizijose, Ši­la­lė greitai, o galbūt ir niekada nepasikeis, nes neaišku, kiek milijonų eurų tam reikėtų ir iš kur juos tektų paimti, kad visos gražios pasakos taptų realybe. Kita vertus, ar tik­rai viso šito reikia tuštėjančiam miestui ir žmonėms? Galime apsistatyti amfiteatrais, moderniomis aikštėmis, prisirengti paplūdimių bei kitų poilsio zonų, bet ar bus kam tuo naudotis? Todėl nori nenori pradedi galvoti, kad kartais tokie užmojai balansuoja ties realybės ir fantastikos riba. Tačiau tiesa ir tai, jog fantazuoti niekam neuždrausta, tuo labiau, kai už tai dar yra mokami nemenki pinigai. Pavyzdžiui, vien gyventojų nuomonės apklausa dėl projekto „Kraštovaizdžio formavimas Šilalės mieste“, ku­­rį rengė architekto A. Zavi­šos labdaros ir paramos fondas, rajono biudžetui kainavo 4200 Eur.

Birutė PALIAKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Atnaujinta Penktadienis, 04 lapkričio 2016 08:10