Žiniasklaida – kovoje su dezinformacija

Jei anksčiau buvo įprasta, kad žinių pateikimo inicia­tyva priklauso žiniasklaidai, tai įsigalėjus so­cialiniams tinklams, žiniasklaida ir žurnalistai vis labiau tampa tik bėgančiais paskui žinias ir jas pert­ransliuojančiais ka­nalais. Kita vertus, tokioje terpėje žiniasklaidai atsiranda ir naujas iššūkis bei užduotis – išlikti patikimu tarpinin­ku tarp žinutės skleidėjo ir jos gavėjo.

Keičiasi žinių tvarka

XXI a. pirmame dešimtmetyje pradėjusi įsigalėti socialinė medija iš esmės keičia informacijos cirkuliavi­mo tvarką – vis daugiau naujienų pirmiausia paskel­biama socialiniuose tinkluose pačių pranešėjų, o tik vėliau patenka į ži­nias­klaidos rankas. Tokioje terpėje tradicinei žiniasklaidai atsiranda naujas iššūkis – išlikti patikimu tarpininku tarp žinutės skleidėjo ir jos gavėjo. Tuo, kuris patikrins žinią, papildys ją faktais, apie kuriuos pranešėjas pageidavo nutylėti, galbūt įves žinutės gavėją į platesnį kontekstą.

Kita ne mažiau aktuali tema yra pasitikėjimas spauda ir žurnalistais. Šios temos svarba ypatingai išaugo pastaruoju metu, kuomet žiniasklaidos priemonės dažnai pačios tampa informacinio karo aukomis – prieš jas naudojami manipuliatyvūs metodai, skleidžiama netiesa, apie jas kuriamos įvairios sąmokslo teorijos, o išpuolių taikiniais dažnai tampa ir konkretūs žurnalistai. 

Kas skiria žurnalistą nuo turinio kūrėjo?

Bene pagrindinė ir svarbiau­sia žiniasklaidos misija yra bū­ti patikimu gausios viešojoje erd­vėje sklindančios informacijos skleidėju. Žinias­klai­dos funkcijas ir atsakomybę Lie­tu­voje apibrėžia Visuo­menės informavimo įstatymas bei Visuo­menės informavimo etikos kodeksas, kurių esminė nuostata yra ta, jog spauda privalo teikti tikslią, patik­rintą, objektyvią informaciją, o už šios nuostatos nesilaikymą ji gali būti patraukta į teisinę atsakomybę. Ši atsakomybė žiniasklaidą ir žurnalistus atskiria nuo turinio kūrėjų, kurie tokių įsipareigojimų prieš visuomenę bei valstybę, deja, neturi, nes jų skleidžiamam turiniui taikomos tik bendrosios įstatymų nuostatos, tokios kaip nekurstyti karo, neapykantos bei pan.

Daugelis solidžių žiniasklaidos priemonių papildomai vadovaujasi ir savo sukurtomis etikos taisyklėmis, kurios paprastai skelbiamos redakcijų interneto svetainėse. Labai daž­­nai didesnės redakcijos priklauso įvairioms šalies bei tarptautinėms asociacijoms, kurių nariams galioja tam tikri veiklos standartai. Žurnalistai taip pat priklauso įvairioms vietos ar pasaulio žurnalistų organizacijoms. Populiariausia Lietuvoje žurnalistus vienijanti organizacija yra Žur­nalistų sąjunga.

Žiniasklaidos siekiamybė – objektyvumas

Idealiu atveju demokratinė­se valstybėse žiniasklaida yra nepriklausoma ir objektyvi, ta­čiau Lietuvoje, ypač kai kuriuose regionuose, vis dažnesnė situacija, kuomet žiniasklaidos priemonių valdytojais tampa vietos politikai arba jų šeimų nariai. Etiškos ir nepriklausomos žiniasklaidos priemonės nevengia viešai dek­laruoti informacijos apie jas valdančius fizinius ar juridinius asmenis. Taip pat veikia nepriklausomos platformos, kuriose skaitytojai patys gali susipažinti su informacija, kam priklauso viena ar kita žiniasklaidos priemonė. Pavyzdžiui, www.stirna.info.

Paklausite, kodėl svarbu žinoti, kas valdo laikraštį, kurį skaitote? Atsa­ky­mas paprastas: kad galėtumėte patys susidaryti nuomonę, ar jums pateikiamas turinys yra objektyvus, ar jame nėra paslėptų kažkieno interesų ir noro iškreipti tiesą, nutylint nepatogius faktus.

Arba perdėtai sutirštinant informaciją, kuri galbūt gali būti priimta nepalankiai kitų atžvilgiu, pavyzdžiui, politinių oponentų.

Tokios informacijos platinimui ir pa­tekimui į žiniasklaidą dažnai kelią so­cia­liniuose tinkluose kloja ir nesąžiningi politikai ar jų patikėtiniai, skleisdami manipuliatyvias žinias, kurias gali perimti ir tokios informacijos skleidimu suinteresuotos šališkos žiniasklaidos priemonės. Todėl šių dienų skaitytojams tenka ne mažiau sudėtinga užduotis, kaip nepasimesti visame šiame manipuliacijų liūne. O padėti tokiu atveju gali (ir privalo) skaidri bei objektyvi žiniasklaida.

Deja, gali nutikti ir kitaip: kuomet politinių interesų turintys žmonės apsimeta žurnalistais ir ima manipuliatyviai veikti, naudodami žurnalistinius metodus, imituodami tiesą, kurdami prieštaringai vertinamus tekstus ar net dar blogiau – akivaizdžiai skleisdami melą. Melo užsakovais gali būti ir mūsų valstybei priešiškos jėgos, tokios kaip Rusija ar Kinija. Vienu iš Rusijos propa­gandos skleidimo šaltinių Lietuvoje buvo kanalas „Sputnik“, šiuo metu jau neprieinamas mūsų skaitytojams, tačiau tarp jo bend­radarbių galima rasti ir vieno Šilalės politiko pavardę. Jei skaitytojai bus apie tai informuoti, galbūt ir jo įrašams socialiniuose tinkluose taps labiau kritiški?

Tik visiškai skaidriai dirbančios, viešai deklaruojančios savo interesus, besilaikančios etikos ir šalies įstatymų redakcijos yra vertos skaitytojų pasitikė­jimo bei lojalumo. Ir būtent tik tokia ateities žiniasklaida gali sukurti tikrą, pasitikėjimu paremtą ryšį su savo auditorija. Tai ypač svarbu regionuose, kur dirbantys žurnalistai yra arčiausiai žmonių.

Brigita SABALIAUSKAITĖ

DIGIRES projekto partnerė, 

Lietuvos žurnalistų sąjungos narė