Logo
Spausdinti šį puslapį

Matomos ir nematomos propagandos pastangos

Kiekvienais metais Lietuvoje yra skelbiama vie­ša grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaita. Tokia tradicija atsirado beveik prieš dešimtmetį. Ši ataskaita rengiama bendromis Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinio tarnybų departamento prie Lietuvos krašto apsaugos mi­nisterijos pastangomis. Ataskaitos skelbimas tu­ri informacinę ir šviečiamąją funkciją – piliečiai tu­ri teisę žinoti, kokie pavojai kyla jų valstybei, o tam tikrais atvejais – ir jiems asmeniškai. Naujausia ataskaita buvo paskelbta kaip tik visai ne­­seniai – kovo viduryje. Šiame tekste pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į tas informacines grėsmes, ku­rios paminėtos ataskaitoje. Jų, kaip įprasta, ne­ma­žai. Be to, galima teigti, jog šios grės­mės šiek tiek keičiasi, transformuojasi tam tik­ri principai bei atsiranda nauji naratyvai. 

„Vaiduokliška“ propaganda

Naujausioje ataskaitoje nemažai dėmesio skirta grupuo­tei „Ghostwriter“, atsakingai už kibernetinius bei propa­gan­dinius išpuolius ne tik prieš Lie­tuvą, bet ir prieš kitas Va­ka­rų valstybes. Šią grupuotę, kurios pavadinimą į lietu­vių kalbą galima išversti kaip „Ra­šy­tojas-vaiduoklis“, gaubia paslapties šydas. Iki galo nėra žinoma, ar tai reali programišių ir propagandos kūrėjų grupė, ar greičiau apgalvota atitinkamų informacinių operacijų serija, kaip pernai pasirodžiusiame moksliniame straipsnyje teigė Nerijus Maliukevičius ir Lukas Andriukaitis. Autoriai pažymi: „Ghostwriter“ prasidėjo dar 2016 m., o pagrindiniais aktyvių priemonių taikiniais tapo Lietuva, Latvija, Lenkija ir NATO kariai, dislokuoti šiame regione. Kibernetinių įsilaužimų būdu „Ghostwriter“ taikėsi į šių šalių žiniasklaidos priemones ar konkrečius politikus, skleidė dezinformaciją prieš NATO ir JAV“. 

Ypatingai verta akcentuoti, jog „Ghostwriter“ grupuotė pasižymėjo kibernetinių atakų ir propagandos sklaidos sinteze. Vienas iš jų taikytų principų – įsilaužimas į tikrų, patikimų žiniasklaidos priemonių tinklalapius bei talpinimas ten propagandinių pasakojimų, maskuojant juos kaip tų žiniasklaidos priemonių publikacijas.

Grįžtant prie ataskaitos, galima paminėti, kad joje užfiksuota, jog „Ghostwriter“ grupuotė pastaruoju metu skleidė gana platų spektrą įvairių naratyvų bei melagienų, liečiančių valstybės institucijų funkcionavimą, energetinius klausimus ar, pavyzdžiui, Baltarusijos sukur­tą migrantų krizę. Tuo pat me­tu ataskaitoje paminėta, kad pas­taruoju metu išpuolių, nukreiptų konkrečiai prieš Lie­tu­vą, mažėjo. Tai siejama su tuo, jog „Ghostwriter“ grupuotė, tar­­­naudama Kremliaus intere­sams, dabar aktyviau veikia prieš Ukrainą. 

Propagandos agentai

Po praėjusių metų vasario 24 d., kai Rusija pradėjo atvirą karą prieš Ukrainą, Lietuva ėmėsi rimtų priemonių dar labiau pažaboti Kremliaus propagandą savo informacinėje erdvėje. Kita vertus, kaip pažymima ataskaitoje, propagandinių kanalų kūrėjai stengiasi palaikyti ryšius su atskirais prokremliškais veikėjais mūsų šalyje. O pastarieji ir toliau renka jiems medžiagą bei padeda kurti propagandinius produktus, nukreiptus prieš Lietuvą. 

Ataskaitoje tiesiai pa­­sakyta, kad „Lie­tu­­vo­­je veikiantys pro­krem­liš­ki politiniai ra­di­kalai platina Krem­liaus pro­pa­­gan­dą ir netik­ras naujienas karo prieš Uk­rai­ną tematika“. Dar daugiau – pačioje Lie­tuvoje šitie veikėjai, atjungus pag­rindinius propagandinius Ru­sijos televizijos kanalus, dabar tampa esminiais propagandos naratyvų skleidėjais. Atitinkamai pirmiausia šie naratyvai plinta socialinėse medijose. Čia svarbi dar viena citata iš ataskaitos: „Kai kurių prokremliškų politinių radikalų paskyros socialiniuose tink­luose turi dešimtis tūkstančių sekėjų“. 

Minėta tendencija yra vienu metu ir įdomi, ir kelianti tam tikrą nerimą. Kalbant papras­čiau, nors bendrai Krem­liaus propagandos mastai Lie­tuvos informacinėje erdvėje su­ma­žė­jo, egzistuoja ištisi informaciniai burbulai (kai kurie iš jų – pakankamai dideli), kur propagandos naratyvai cirku­liuo­ja toliau. Socialinių tinklų vartotojai, įstrigę minėtuose bur­buluose, ne tik patys yra nuo­dijami dezinformacijos žinutėmis, bet, kaip galima numanyti, tapo jų platintojais sa­vo aplinkoje. 

Dėmesys pabėgėliams

Kokie gi naratyvai bendrai dominuoja informaciniuose iš­puoliuose? Ataskaitoje pažy­mi­ma viena iš tendencijų: „Krem­liaus informacinės politikos įgy­vendintojai vykdo nuo Ru­si­jos agresijos į Europą bėgančių ukrainiečių diskreditavimo kampaniją, jie kaltinami teisės pažeidimais, piktnaudžiavimu socialine parama ir politinio ekstremizmo propagavimu“. Tokias informacines kampanijas nesunku paaiškinti – Kremliaus propagandos agentai iš esmės neturi moralinių stabdžių, tad nevengia jokių purvinų manipuliacijų. 

Minėtų informacinių kampanijų tikslus nesunku paaiškinti – viskas, galima sakyti, guli paviršiuje. Propagandistai, išnaudodami ukrainiečių pabėgėlių temą, siekia poliarizuoti Lietuvos visuomenę. Norima sužaisti užslėptomis žmonių baimėmis, nepasitikėjimu svetimais asmenimis, socialinėmis įtampomis. Tuo pat metu sie­kiama paveikti Ukrainos palaikymą, bandoma kurstyti antipatiją iš šios valstybės atvykstantiems žmonėms.

Panašūs principai jau buvo matomi Kremliaus propagan­doje, siekiant išnaudoti Balta­rusijos kurstomą migrantų krizę Lietuvos, Latvijos ir Len­ki­jos pasienyje. Kita vertus, išnaudoti ukrainiečių pabėgėlių temą tam yra sunkiau – tiek dėl beprecedenčio Ukrainos palaikymo Lietuvoje, tiek ir dėl to, jog ukrainiečiai kultūriškai ir mentališkai yra mums daug artimesni ar, gal tiksliau pasakius – geriau pažįstami bei suprantami, nei atvykėliai iš Artimųjų Rytų regiono. Tai reiškia, kad pakurstyti aklą baimę ukrainiečiams yra gerokai sudėtingiau. 

Lietuva tebepuolama

Galiausiai ataskaitoje pažymi­ma, jog tam tikros informacinės propagandos kampanijos, svarbios ir Lietuvai, yra skirtos vidinei Rusijos auditorijai. Pažymima, kad „jomis siekiama išlaikyti Rusijos visuomenės Lietuvai priešiškas nuostatas“. Tokie dalykai irgi neturėtų stebinti. Galiu tik pakartoti mintį, kurią viešai jau minėjau ne kartą: pagrindinė Kremliaus propagandos auka yra pačios Rusijos visuomenė.

Reikia suprasti, kad propaganda yra ne šiaip informacinės erdvės užteršimas. Rusijos atveju ji atlieka nemažai šios šalies valdžiai reikalingų funkcijų. Naratyvai, nukreipti prieš Lietuvą, kaip ir naratyvai, nukreipti prieš kitas Vakarų valstybes, reikalingi Kremliui, siekiant sukurti iliuziją, jog Rusija iš visų pusių yra apsupta priešų. Tai leidžia bandyti mobilizuoti visuomenę aplink lyderį, šiuo atveju – Putiną, bei kartu pateikti agresiją prieš kaimyninę valstybę kaip „savigyną“. 

Tiesa, gal Kremliaus propaganda ir gerai veikia Rusijoje, bet už jos ribų ji turi gana ribotas galias bei negali sutrukdyti įvardyti daiktus jų tik­rais vardais. Ko gero, neatsitik­tinai kovo 17 d. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Hagoje išdavė Putino arešto orderį už Uk­rai­noje įvykdytus karo nusikaltimus. Galima sakyti, jog tai labiau simbolinis, nei praktinis veiksmas. Kita vertus, tai dar vienas žingsnis tikslo, kad teisingumas triumfuotų, link, o Pu­tinas, kaip ir jo pakalikai, atsidurtų teisiamųjų suole, kur jokios propagandos pasakos jiems jau nepadės.

Viktor DENISENKO

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas

Atnaujinta Penktadienis, 31 kovo 2023 08:13
2016 © „Šilalės artojas“ – Šilalės rajono laikraštis. Visos teisės saugomos