Tremtiniai ir politiniai kaliniai turi sulaukti daugiau paramos ir dėmesio

LR Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2023-iaisiais sukanka 70 metų nuo Sovietų sąjungos 1953 m. vykdytų paskutinių masinių okupuotos Lietuvos gyventojų trėmimų į Rytus, 2022 m. gegužės 24 d. priėmė rezoliuciją „Dėl 2023 m. minėtinų svarbių datų, įvykių ir asmenybių sukakčių“ (Nr. XIV–1123), kuria 2023-iuosius paskelbė Tremtinių ir politinių kalinių metais.

Seime vyko mano inicijuotas Seimo, Vyriausybės bei tremtinių ir politinių kalinių atstovų susitikimas opiai ir aktualiai temai dėl valstybės paramos trūkumo asmenims, kurie įvairiais būdais nukentėjo nuo 1939–1990 m. okupacijų, aptarti. Šį susitikimą organizavau atsižvelgdama į tremtinių ir politinių kalinių prašymus padidinti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją bei suteikti socialines garantijas. Susitikimas suteikė vilties, kad nuo okupacijų nukentėję žmonės buvo ne tik išklausyti, bet ir išgirsti. Bendradarbiaudami su vykdančiosiomis institucijomis, ieškosime sprendimų padėti jiems, kad senatvė būtų ori.

Reaguodama į Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių bei kitų asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų, prašymus bei šiame susitikime išsakytus pastebėjimus dėl  nepakankamo dėmesio šiai asmenų grupei jų gyvenamosiose vietovėse, 2023 m. gegužės 9 d. raštu kreipiausi į Lietuvos savivaldybių asociaciją, merus ir tarybas dėl materialinės paramos skyrimo savivaldybėje gyvenantiems tremtiniams, politiniams kaliniams bei kitiems nukentėjusiems nuo okupacijų asmenims. Šiemet, minint Tremtinių ir politinių kalinių metus, savivaldybių tarybų priimtas sprendimas skirti tokią paramą būtų prasmingas. Buvusių tremtinių ir politinių kalinių jau nėra daug išlikusių gyvų, todėl paramos skyrimas nebus didelė finansinė našta savivaldybės biudžetui. Šiuo metu visoje Lietuvoje tokių asmenų yra maždaug 20 tūkst., bet kiekvieną dieną jų mažėja.

Taip pat paprašiau rasti galimybių suteikti transportą jiems nuvykti į Ariogaloje kasmet vykstantį Lietuvos politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydį. Graži savivaldybių iniciatyva ir prasminga dovana būtų šių žmonių jubiliejų proga padovanoti jiems laikraščio „Tremtinys“ prenumeratą, kurio daugelis neišgali užsisakyti.

Atsižvelgiant į nuo okupacijų nukentėjusiųjų asmenų patirtą skausmą bei kančias, Lietuvos gyventojų netekčių sovietų okupacijos metais mastą ir padarinius Lietuvos valstybei, tikslinga pagerbti nukentėjusius nuo okupacijų ne tik saugant ir puoselėjant istorinę atmintį, bet ir rūpinantis šių bendruomenių socialinėmis garantijomis. Iškentėję Sibiro šaltį, badą, fizinį ir moralinį pasityčiojimą, dauguma praradę turtą ir savo namus, tremtiniai ir politiniai kaliniai išgyveno vietinių kolaborantų pasityčiojimą bei pažeminimus ir sovietinėje Lietuvoje. Nuo patirtų sukrėtimų, nepriteklių jie visi serga įvairiomis ligomis, tačiau dėl mažų pensijų nuvykti į sanatoriją ir pasinaudoti medicininės reabilitacijos paslaugomis neturi galimybių.

Susitikime Vyriausybės atstovai informavo, kad planuojama nuo kitų metų padidinti pensijas tremtiniams, tačiau savivaldybės taip pat turėtų prisidėti prie šių žmonių oresnės senatvės.

Kaimynėse šalyse – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje – nuo okupacijų ir represijų nukentėjusiems asmenims suteikiamos didesnės moralinės ir teisinės garantijos nei Lietuvoje. Ten savivaldybės pagal galimybes rūpinasi jų teritorijoje gyvenančiais tremtiniais ir kitais nuo okupacijų bei represijų nukentėjusiais asmenimis. Pavyzdžiui, Latvijoje kasmet politiškai represuotiems asmenims mokama maždaug 100-150 eurų išmoka (jos dydį nustato savivaldybės taryba). Lenkijoje politiškai represuotas asmuo turi teisę kreiptis dėl piniginės pašalpos. Taip pat turi pirmumo teisę į bendruomeninę socialinę globą, įskaitant vietą socialinės globos namuose. Manau, kad ir Lietuvos savivaldybės galėtų pasiremti kaimyninių šalių pavyzdžiu.

Praeitis gyva tol, kol ją prisimename, kol gyvi to meto liudininkai, galintys papasakoti apie išgyventus baisumus, skaudžias tremties patirtis bei kovas už laisvę. Buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai šiandien jau garbaus amžiaus, kiekvieno jų likimas išskirtinis, o jų prisiminimai neįkainojami, tad labai svarbu istorinių įvykių liudijimus užrašyti. Kviečiu savo krašto istoriją įamžinti, o prasmingam tikslui pasitelkti mokinius ir jaunimą, kad jaunesnioji karta labiau pažintų pokario laisvės kovų istoriją.

Angelė JAKAVONYTĖ

LR Seimo narė