Iš rikiuotės krenta kaimo mokyklos
Vasarį Šilalės rajono savivaldybės taryba patvirtino 2016-2020 metų bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos planą ir nutarė pradėti dviejų kaimo mokyklų reorganizavimo procesą. Ypač skaudžiai šis sprendimas atsilieps Teneniams, kur darbo neteks dešimt dar jaunų mokytojų.
Vaikų mažėja, išlaikymas brangsta
Šilalės rajone veikia trylika bendrojo lavinimo mokyklų, jose mokosi beveik 3,5 tūkst. mokinių, dirba 520 mokytojų. Moksleivių ugdymas ir mokyklų išlaikymas per metus kainuoja per 7 mln. eurų. Nors mokinio krepšelio lėšas - maždaug 4,6 mln. Eur - skiria valstybė, daugiau nei 2 mln. Eur prie mokyklų išlaikymo tenka pridėti iš rajono biudžeto. Jei mokyklos ir toliau bus pustuštės, savivaldybei gali tekti ieškoti lėšų ir mokymo procesui organizuoti.
Daugiausiai mokinių - beveik 900 - mokosi Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijoje. Simono Gaudėšiaus gimnaziją šiais mokslo metais lanko 479 vaikai, dar 12 gimnazistų ugdoma gimnazijai priklausančiame Upynos skyriuje. Mažiausiai mokinių šiemet turi Bijotų Dionizo Poškos (36 bei Tenenių (45) pagrindinės mokyklos. Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistų atlikti skaičiavimai rodo, kad per ateinančius penkerius metus mokinių skaičius rajone vis dar mažės. Tiesa, šiek tiek menkesniais tempais.
Labiausiai mokinių rajone - net 337 - sumažėjo 2013 m. Šį rugsėjį į mokyklas atėjo 245 vaikais mažiau. 2017 ir 2018 m. jų bus dar maždaug po 100 mažiau, tad per ateinančius penkerius metus mokyklos dar labiau ištuštės. Nėra mokinių - nėra ir krepšelio lėšų, be kurių neįmanoma organizuoti mokymo proceso. Svarstant šių metų biudžetą, savivaldybės vadovams teko pripažinti, jog mokinio krepšelio lėšų užtenka vienintelei Dariaus ir Girėno progimnazijai. Joje vieno mokinio išlaikymas pernai kainavo 1225 Eur. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijoje - 1825 Eur, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje - 1958 Eur.
Vidutiniškai vieno mokinio išlaikymas rajono ugdymo įstaigose įkainotas 1978 Eur. Tačiau kai kuriose mokyklose šie skaičiai yra neproporcingai dideli. Štai Bijotų Dionizo Poškos pagrindinėje mokykloje vienam mokiniui per metus skiriama net 3684 Eur, prizinę vietą iš antro galo užima ir Obelyno pagrindinė, kur vieno vaiko išlaikymas atsieina 3341 Eur. Tenenių pagrindinė vienam mokinukui per metus išleidžia 3220 Eur, apie 3 tūkst. Eur tam skiria Žadeikių ir Pajūralio pagrindinės bei Upynos Stasio Girėno mokykla.
Gali nelikti net skyrių
Pristatydama mokyklų tinklo pertvarkos planus, savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rasa Kuzminskaitė neslėpė, kad skaičiavimai yra optimistiniai ir gali tekti planą peržiūrėti kasmet, ypač - tvirtinant klasių komplektų skaičių. Mat net ir nemažose mokyklose, kurioms išnykimas lyg ir negresia, gali atsirasti jungtinių klasių su mažesniu nei nustatyta ministerijos vaikų skaičiumi.
Mokyklų tinklo pertvarkos planas šiemet skaudžiausiai kirto Bijotų Dionizo Poškos bei Tenenių pagrindinėms mokykloms - abi jos nuo ateinančio rudens neteks savarankiškumo. Nors skyriai, kuriuose bus teikiamos ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas, turėtų likti ir Bijotuose, ir Teneniuose, mokyklų direktoriai apie perspektyvas kalbėjo liūdnai. O Bijotų seniūnas tarybos posėdyje neiškentė neįspėjęs, jog rugsėjį šios ugdymo įstaigos gali ir visai užsidaryti - tėvai išveš savo vaikus į didesnes mokyklas.
Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos komitete savivaldybės administracijos direktoriaus Raimundo Vaitiekaus paragintas pasakyti savo nuomonę, Bijotų Dionizo Poškos pagrindinės mokyklos direktorius Arvydas Zdanavičius net nepakilo iš vietos.
„Ko gali tikėtis, kai viskas iš anksto nuspręsta? Aišku, norėtųsi, jog liktų vyresnės klasės, tačiau skaičiai daro savo“, - apmaudžiai pripažino mokyklos vadovas.
Nepasiduoti užmojams sunaikinti mokyklą buvo linkusi tik Tenenių pagrindinės mokyklos direktorė Gitana Kužmarskytė, kalbėjusi ir mokyklos pedagogų, ir kaimo bendruomenės vardu. Pasak direktorės, visų bendra nuomone, nereikėtų skubėti mokyklos reorganizuoti, protingiausia būtų palaukti dar bent metus.
G.Kužmarskytė pastebėjo, kad Mokyklų tinklo pertvarkos plane pateikti netikslūs skaičiai, nes Tenenių pagrindinėje yra daugiau mokinių nei nurodoma Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus parengtuose dokumentuose. Be to, mokykla dar turi ir daugiau prašymų - šį rudenį į pirmą klasę turėtų ateiti trys papildomi vaikai, į penktą - du, tuomet šioje ugdymo įstaigoje iš viso mokytųsi 48 mokiniai. Skaičiuojama, jog 2017 m. priešmokyklinę klasę lankys septyni teneniškiai.
„Žinau, jog skaičiai nėra dideli, bet manyčiau, kad reikia atsižvelgti ir į kitus kriterijus. Darbo grupei minėjau, jog mes tikrai nesame brangiausia mokykla, iki šių metų net nepritrūkdavo mokinio krepšelio lėšų, visada stengėmės išgyventi kuo pigiau. Be to, uždarius mokyklą, rajonas praras mažiausiai septynis vaikus, nes jie išvyks mokytis į Šilutės rajoną“, - tvirtino G.Kužmarskytė.
Anot direktorės, skaudžiausia, jog darbo neteks jauni pedagogai ir jokios išeitinės kompensacijos jų neišgelbės.
„Mokykloje dirba geri specialistai. Tai patvirtina standartizuotų testų rezultatai, visi tą žino. Tačiau darbo gauti nesitikime, todėl mums lieka viena - už išeitines nusipirkti bilietą į užsienį arba papildyti darbo biržos sąrašus“, - apgailestavo G.Kužmarskytė.
Mažos - nebūtinai blogos
Tačiau R.Vaitiekus įsitikinęs, jog vieneri mokslo metai, kurių prašo Tenenių pedagogai, nieko nepakeis - daugiau mokinių neatsiras, tad mokykla anksčiau ar vėliau turės tapti pradinio ugdymo skyriumi. Ir ką bedarytų savivaldybė, kaimo mokyklose klasių su 5-6 vaikais išlaikyti negalės.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja R.Kuzminskaitė pripažino, kad kaimo bendruomenėms neramu, jog mažąsias mokyklėles labai greitai gali sunaikinti didžiosios, prie kurių jos yra prijungiamos.
„Bet siūlymas steigti daugiafunkcius centrus kaip didžiųjų mokyklų skyrius ir yra tam, kad 6-10 metų vaikams nereikėtų anksti keltis ir toli važiuoti. Štai Drobūkščių pradinio ugdymo skyrius veikia jau daug metų, nors Kvėdarnos pradinėje mokykloje, kad nereikėtų atleidinėti mokytojų, tikrai norėtume turėti daugiau mokinių. Deja, tokių sėkmingų pavyzdžių iš tikrųjų yra mažai. Labai dažnai mažoms mokykloms pakenkia patys tėvai, išveždami savo vaikus į didesnes. Aišku, tai jų apsisprendimo reikalas“, - aiškino vedėja.
Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos komiteto nariams kilo klausimų, kiek savivaldybė sutaupys, į pradinio ugdymo skyrius reorganizuodama dvi mokyklas. R.Kuzminskaitė garantavo, jog sutaupyti nepavyks, o ir toks tikslas nekeliamas.
„Svarbiausia turi būti ugdymo kokybė - jungtinėse klasėse su mažai vaikų ji nukenčia. Visi tyrimai rodo, kad neefektyvu dirbti su maža grupe, nes vaikai praranda savarankiškumą, vėliau jiems sunku adaptuotis dideliame kolektyve. Standartizuotų testų rodikliai sako, jog geresni rezultatai pasiekiami didesnėse mokyklose“, - įtikinėjo R.Kuzminskaitė. Bet netrukus turėjo pripažinti, kad pasmerktos išnykti Tenenių pagrindinės mokyklos rezultatai yra ne šiaip geri, o tiesiog puikūs. Ir tai - didžiulis mažos mokyklos pedagogų įdirbis.
Į faktą, jog mažos mokyklos nebūtinai yra blogos, atkreipė dėmesį ir G.Kužmarskytė, priminusi, kad ir parengtame plane galima rasti duomenų, kokia didelė yra jų mokyklos kuriama pridėtinė vertė, o „voratinklio“ analizė rodo, kad vaikai puikiausiai išmoksta mokytis ir mažose kaimo švietimo įstaigose.
Po tokios diskusijos komiteto narių nuomonė išsiskyrė - pradėta siūlyti neskubėti mokyklos reorganizuoti, pasak opozicijos, palaukti dar bent metus „kokių nors strategijų ar projektų, kurie galėtų išgelbėti“.
Visgi politikų apsisprendimą nulėmė ne geri mokyklų pasiekimai, o pinigai. Mero pavaduotojas Valdemaras Jasevičius suskaičiavo, kad, uždarius Bijotų pagrindinę mokyklą, savivaldybė sutaupytų mažiausiai 40 tūkst. Eur, nes vieno mokinio išlaikymas Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijoje yra dvigubai pigesnis nei Bijotuose. Tarybos posėdyje neatsirado nė vieno, balsavusio prieš Bijotų Dionizo Poškos pagrindinės mokyklos reorganizavimą. Sprendžiant šį klausimą, trys tarybos nariai susilaikė.
Daugiausiai abejonių vietos politikams kilo dėl Tenenių mokyklos. Algirdas Meiženis, Rimantas Rimkus ir Stasys Skalauskas balsavo prieš jos reorganizavimą, o Virginijus Noreika, Algirdas Taroza bei Rimas Vaičikauskas susilaikė. Deja, to neužteko - nuspręsta pertvarkyti ir šią mokyklą. Tarybos narių širdžių nesuminkštino nė Tenenių bendruomenės prašymas.
Pedagogams įsidarbinti neįmanoma?
Keisti darbą teks abiejų reorganizuojamų mokymo įstaigų mokytojams. Galbūt šiek tiek geresnėje padėtyje yra Bijotų pedagogai - iš penkiolikos mokytojų, dirbančių 5-8 klasėse, septyniems ši mokykla yra ne pagrindinė darbovietė, du yra vaiko priežiūros atostogose. Darbo neteks anglų kalbos ir logopedo-specialiojo pedagogo kvalifikaciją turintis mokytojas, geografijos, istorijos, informacinių technologijų mokytojai, po du lietuvių kalbos ir pradinių klasių mokytojus bei mokyklos vadovas.
Naujos veiklos teks ieškotis Tenenių pagrindinės direktorei, dešimčiai mokytojų, dar septyniems pedagogams ši mokykla yra ne pagrindinė darbovietė. Kito darbo prisieis dairytis anglų ir rusų kalbos, istorijos, technologijų, lietuvių kalbos, geografijos, kūno kultūros, dailės mokytojams.
R.Kuzminskaitė pripažino, jog jiems bus nelengva.
„Galiu drąsiai pasakyti, kad dabar beveik nėra sąlygų pedagogams įsidarbinti. Bet gyvenime visko būna. Jei kurioje nors mokykloje atsirastų laisva vieta, pirmiausia siūlytume ją užimti reorganizuojamų mokytojams“, - tvirtino Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja.
Pasak jos, išeitinėms kompensacijoms lėšų tikimasi gauti iš Švietimo ir mokslo ministerijos.