Už politikų ambicijas susimokės visi gyventojai

„Į savivaldybę sugrįžo nepotizmas“? Būtent tokį klausimą viešojoje erdvėje pačiame savivaldos rinkimų įkarštyje uždavė tuomet į mero pareigas dar tik pretenduojantis Tadas Bartkus. Jis išsijuosęs kritikavo konservatorius, kurie darbo vietas dalijo, anot jo, pagal giminystės ryšius, ir iliustravo tai pavyzdžiais, įvardindamas, jog „skubama sukišti saviškius į šiltas vieteles“ ne tik savivaldybėje, bet net į valytojų pareigas seniūnijose...

Rinkimai praėjo, T. Bartkus juos laimėjo, tačiau jam šiandien drąsiai galima peradresuoti jo paties klausimą: „Tai kaip ten su tuo nepotizmu, t. y. giminių, draugų, bendrapartiečių įdarbinimu“?

„Tai va, taip ir gyvenam, net konkursų nereikia. Taip gražiai ir tvarkosi konservatoriai dar net rinkimų nelaimėję, o tai kas bus, jeigu jie laimės?“ – klausė prieš pusantrų metų tada dar būsimasis meras.

Jis puikiai išmoko taip kritikuotų konservatorių pamokas – vos užėmęs pareigas, „su komanda“ konkursus ėmė rengti vieną po kito, buvo pakeisti net kelių įstaigų vadovai, ir – koks netikėtumas – beveik visus juos laimėjo su mero aplinka vienaip ar kitaip susiję žmonės. Įvyko konkursas ir į Šilalės kultūros centro direktorės pareigas – apie jį jau ne kartą rašyta „Šilalės artojuje“, rodyti reportažai net per visuomeninį transliuotoją, jo peripetijas gvildeno įvairios kitos žiniasklaidos priemonės. O skandalas kilo, kai ilgametė Kultūros centro direktorė Irmina Kėblienė pralaimėjo savo konku­rentei, valdančiajai daugumai taryboje priklausančios partijos nario Donato Gri­galio žmonai Vilmai Grigalienei. Tada skelbta, jog ji, konkurso komisijos įvertinta 8 balais, pripažinta galinti vadovauti Šilalės kultūros centrui, tuo tarpu I. Kėblienei komisija teskyrė 6,8 balo.

Tačiau buvusi vadovė su tokiais konkurso rezultatais nesutiko ir kreipėsi į teismą. Pirmasis teisinių ginčų nagrinėjimas baigėsi po pusmečio, šiemet, gegužės 27-ąją, Šilalės rūmų teismas konstatavo, kad naujoji įstaigos direktorė konkurso laimėtoja yra pripažinta nepagrįstai. Pirmos instancijos teismo manymu, ji neatitiko konkurso reikalavimų turėti ne mažesnę kaip 2 metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje, o vaikų dramos būrelis, kuriam ji kažkada vadovavo, negali būti vertinamas kaip meno kolekty­vas ar net mėgėjų meno kolektyvas. Teis­mas konstatavo, jog savivaldybės komisija, vertinusi pretendentes vadovauti kultūros įstaigai, nebuvo objektyvi, ir padarė išvadą, jog laimėtoja paskelbta pretendentė net negalėjo dalyvauti konkurse.

Žinoma, savivaldybė negalėjo susitaikyti su tokiu sprendimu ir apskundė jį aukštesnės instancijos teismui. Rajono vadovų manymu, patirties, įgytos vadovaujant mokinių dramos būreliui „Pasakų pasaulyje“, užtenka vadovauti ir viso rajono kultūros veiklą koordinuojančiai įstaigai. 

Belaukiant teismo sprendimo, pra­ėjo dar pusmetis, laikinai Kultūros centro vadovės pareigas ėjusi I. Kėblienė prieš Miesto šventę iš jų buvo atleista. 

Ir štai spalio 28-ąją Šilalę pasiekė naujas teismo sprendimas – Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš trijų teisėjų, nusprendė, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o savivaldybės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Paprasčiau tariant, I. Kėblienės prašymas panaikinti konkurso rezultatus, susijusius su trečiuoju asmeniu, ir konkurso laimėtoja pripažinti ją, yra tenkintinas, nes byloje esančių duomenų visuma patvirtina, jog vadovavimas pradinių klasių dramos būreliui ne tik nelaikytinas vadovavimo patirtimi, bet tuo pačiu negali būti laikomas ir vadovavimu kultūros srityje.

Be to, savivaldybei teks apmokėti ir priteistas visas I. Kėblienės patirtas bylinėjimosi išlaidas – daugiau nei 9000 eurų. Reikės iš rajono biudžeto sumokėti ir advokatams, kurie atstovavo savivaldybei – ieškinius už savivaldybės teisininkus rašė advokatų profesinė bendrija WIDEN. Ir nors niekas konkrečių sumų neatskleidžia, remiantis viešai skelbiamais portalo rekvizitai.lt duomenimis, ši kontora su Šilalės savivaldybe yra sudariusi sutarčių už 48 tūkst. 387 Eur.

Kalbėti apie išlaidas teismams meras nenorėjo ir praėjusiame savivaldybės tarybos posėdyje. Opozicijos paklaustas, kas gi vis tik prisiims atsakomybę dėl pralaimėto teismo ir iš kur gaus lėšų padengti teismo išlaidoms, T. Bartkus įsižeidė: anot jo, visi klausinėja apie pralaimėtas bylas, o „kai jos laimimos, niekas nekalba“...

Vilniaus apygardos teismo nutartyje skelbiama, jog ji įsiteisėja nuo jos priėmi­mo dienos. Tačiau praėjo savaitė, o Ši­la­lės rajono vadovai ją vis dar tebeskaito.

Rinkdami į valdžią naujus politikus, gyventojai tikisi, kad šie dirbs sąžiningai, teisėtai ir profesionaliai. Tačiau kai dėl politikų ambicijų atsiradusias išlaidas tenka padengti ne jiems patiems, o jos tampa našta mokesčių mokėtojams, žmonėms pagrįstai kyla klausimas apie asmeninę valdininkų atsakomybę. Jei, tarkime, merui reikėtų bent iš dalies padengti bylinėjimosi išlaidas, greičiausiai į tokias teismų karuseles būtų įsisukama kur kas rečiau, o konkursai į vienas ar kitas pareigas būtų rengiami skaidriau ir sąžiningiau.  

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ