„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Artilerijos batalionas nusižiūrėjo Pajūrį

Pėstininkų brigada „Žemaitija“ buvusios Pajūrio profesinės mokyklos bazėje tikisi įkurdinti naujai steigiamą Artilerijos batalioną Pėstininkų brigada „Žemaitija“ buvusios Pajūrio profesinės mokyklos bazėje tikisi įkurdinti naujai steigiamą Artilerijos batalioną

Šilalėje dar tebegaudžiant Lietuvos kariuomenės pratybų pabūklams ir miesto gatvėse marširuojant kariams, pasiekė žinia, kad Pajūryje planuojama steigti Artile­rijos batalioną.

„Tai jau yra daugiau nei diskusija“, - pareiškė praėjusį ketvirtadienį į savivaldybės tarybos posėdį atvykęs Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys.

Pasisiūlė patys

Sausumos pajėgų vadas Ši­lalės politikams priminė, kas yra NATO, kokius įsipareigojimus šiai Šiaurės Atlanto karinei organizacijai yra prisiėmusi Lietuva ir kodėl rei­kalaujama, jog organizacijai priklausančios valstybės turėtų tiek gynybinių pajėgumų, kad galėtų apsiginti pačios bei padėti apsiginti sutarties sąjungininkėms. 

„Supratimas, kad mus apgins NATO, ilgam buvo visus užmigdęs, todėl susikoncent­ravome į tokią kariuomenę, kuri vykdo laikinus NATO įsipareigojimus, siunčia savo karius į operacijas kitose šalyse, bet negalvoja apie savai valstybei kylančias grėsmes. Pasikeitus geopolitinei situa­cijai, buvo priimti Valstybės gynybos tarybos sprendimai stiprinti mūsų kariuomenę naujais junginiais“, - sakė brigados generolas.

Generolo V. Rupšio teigimu, grėsmės Lietuvai nėra menamos, tik jas ne visi supranta ir ne visada žino, nes apie tai ne tiek daug kalbama.

„Netiesa, jog grėsmė eskaluojama, kaip dažnai girdime teigiant žiniasklaidoje. Jei nebūtų realaus pavojaus, Vokietija nesiųstų savo karių į Lietuvą“, - sakė Sausumos pajėgų vadas.

V. Rupšys pasidžiaugė, kad Krašto apsaugos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė nusprendė Vakarų Lietuvoje dislokuotoje „Žemaitijos“ brigadoje steigti du naujus kariuomenės darinius.

„Mes kreipėmės į Šilalės me­rą ir pasiūlėme vieną dali­nį steigti jūsų rajone. Dabar vyksta daugiau nei diskusija dėl Artilerijos bataliono įsteigimo Pajūrio miestelyje. Ma­nau, jog tiek kariuomenė, tiek visuomenė, tiek Šilalės rajono gyventojai iš to tik laimėtų. Kariuomenei tai būtų didelis žingsnis į priekį, stip­rinant gynybinius pajėgu­mus, o Šila­lės jaunimui - ir at­rakcija, ir paskatinimas bei galimybė rink­tis  pro­fesinę karo tarnybą“, - ak­centavo Sausumos pajėgų vadas.

Simbolizuos Žemaitijos jėgą

Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų bri­ga­dos „Žemaitija“ štabo vir­ši­ninkas pulkininkas leite­nan­tas Vik­toras Bagdonas pri­­minė rajono politikams, kad Vakarų Lietuvos brigada buvo įkurta dar 1999-aisiais. Po metų jai suteiktas „Že­mai­tijos“ vardas, tačiau 2002 m. brigada buvo reorganizuota į Vakarų karinę apygardą, o 2004-aisiais - visiškai išformuota.

Lietuvos geopoliti­nė padėtis pernai paskatino steigti naują motorizuotąją pėstininkų brigadą. Pagal tą regioną, kuriame ji veiks, suteiktas ir vardas - „Žemaitija“. Simboliu pasirinktas grifo­­nas - pusiau liūtas, pusiau erelis, laikomas jėgos bei įžvalgos kombinacija. Šis simbolis siejamas su Chodkevi­čių gimine, kurios šaknys yra Že­maitijoje. Gri­fo­nas yra ir Pre­zidentės herbe.

„O mes jį pasirinkome tam, kad sujungtume praeities galybę su dabartimi bei toliau puoselėtume šlovingas šio kraš­to tradicijas“, - sakė pulkininkas leitenantas V. Bag­do­­nas.

Pasak pėstininkų brigados „Žemaitija“ štabo viršininko, Klaipėdoje jau veikia motorizuotasis dragūnų batalionas, Tauragėje yra dislokuotas Lie­tuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotas pėstininkų batalionas, šiuo metu plečiami Ryšių ir Štabo kuopų pajėgumai. 2019 m. numatyta visiškai sukomplektuoti Artilerijos batalioną, Tre­čiąjį pėstininkų batalioną, Žvalgybos, Logistikos ir Prieš­tankines kuopas.

„Visi paminėti motorizuotosios pėstininkų brigados „Že­maitija“ batalionai bus įkurdinti vakarų ir šiaurės Lie­tu­voje. Artilerijos batalio­nas jau šiais metais bus suformuotas bei įregistruotas, sukomp­lektuota jo valdymo grupė, o metų pabaigoje ateis pirmieji šauktiniai - iš jų planuojama suformuoti vieną bateriją. Ant­rąją komplektuosime 2018 m., o 2019-aisiais planuojame tu­rėti visiškai suformuotą ba­ta­lioną. Kol nesukurta in­frast­ruktūra Pa­jūryje, bata­lionas bus dislokuojamas Rad­viliš­kyje, Oro gynybos batalione.

Lėmė žmonių nusiteikimas

Anot pėstininkų brigados „Žemaitija“ štabo viršininko pulkininko leitenanto V. Bag­dono, Pajūryje steigiamą Ar­tilerijos batalioną turėtų sudaryti apie 500 privalomosios karo tarnybos karių, nuolat čia dirbtų iki 300 profesinės karo tarnybos karių, jiems vadovautų 60 karininkų.

„Artilerijos bataliono infrastruktūrai Pajūris tiktų idea­­­liai: matome, kur galėtų būti įrengtos kareivinės, sandėlia­vimo patalpos, technikos garažai, dirbtuvės, valgykla. Pro­­jekto investicija su­darytų apie 30 mln. eurų. Atsirastų dar­bo vietų civiliams gyventojams, nes patys kariai, kaip mes juokaujame, košės neverda. Profe­sinės karo tarnybos kariais galėtų tapti ir Šilalės bei aplinkinių rajonų gyventojai - tai būtų didelė paskata jaunimui pasirinkti kariškio kelią. Todėl labai tikimės, jog pritarsite šiam projektui, palaiky­si­­te mus ir ateityje gražiai bend­­radarbiausime“, - Ši­­la­lės sa­vivaldybės tarybos politi­kams sakė pulkininkas lei­te­­nan­tas V. Bag­donas.

Lietuvos kariuomenės Sau­sumos pajėgų vadas brigados generolas V. Rupšys neslėpė, kad vietos naujam batalionui pasirinkimą lėmė gyventojų požiūris į valstybę, į kariuomenės stiprinimą.

„Tai buvo viena svarbiausių priežasčių, dėl ko mes ir kreipėmės, jog čia būtų kuriamas Artilerijos batalionas. Tai, kad netoli yra siena su Kaliningrado sritimi, šiais laikais nieko nereiškia. Aktuali yra kariuomenės komplektavi­mo problema. Šiuo metu Lie­tuvos kariuomenėje yra 12 tūkst. karių, iš jų maždaug 8 tūkst. - profesinės karo tarnybos. Žinant mūsų socialines garantijas bei darbo užmokestį, nėra lengva pritraukti žmones į profesinę karo tarnybą. Jei, pavyzdžiui, jiems iš Skuodo reikėtų važiuoti tarnauti į Ruklą, turbūt geriau pasirinktų darbą Anglijoje. Mes matome, jog šio regiono gyventojams kariuomenė galėtų tapti traukos cent­ru“, - sakė Sausumos pajėgų vadas brigados generolas V. Rup­­šys.

Jo teigimu, Šilalei šis projektas būtų naudingas ne tik dėl didžiulių investicijų. Pajūryje vyktų statybos, naujų galimybių įgytų verslas, nes miestelyje padaugėtų žmonių, pro­fesinės karo tarnybos kariams vadovaujantys karininkai nuo­motų butus, jie naudotųsi įvairiomis paslaugomis, reikėtų maitinimo ir kt.

Generolas tikisi, kad Pajū­ryje įkurdintas Artilerijos batalionas taps moderniausia šalyje karine baze, į jį bus vežami iš kitų šalių atvykę svečiai.

„Ir tai ne Ostapo Benderio pranašystės. Jei jos išsipildys, visiems bus gerai“, - tarybos nariams garantavo Lie­tuvos kariuomenės atstovas V. Rupšys.

Kad kariškiai galėtų įsikurti Pajūryje, Šilalės savivaldybė turės investuoti maždaug 300 tūkst. Eur - tiek lėšų gali prireikti buvusios Pajūrio pro­fesinės mokyklos bend­ra­bučiuose esantiems socia­linių būstų gyventojams iškeldinti, privačiai nuosavybei išpirkti. Sprendimus dėl Arti­le­rijos batalionui reikalingų patalpų suteikimo taryba turėtų svarstyti balandžio viduryje.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Atnaujinta Antradienis, 18 balandžio 2017 08:59