Kiek kainuoja mūsų išrinktieji?

Šį pavasarį suėjo lygiai dveji metai, kai darbą pradėjo šios kadencijos savivaldybės taryba. 2015 m. balandžio 20-ąją įvyko pirmasis tarybos narių, išrinktų 2015-2019 m. laikotarpiui, posėdis. Dirbti Šilalės kraštui bei jo žmonėms jame prisiekė penkių partijų ir vieno visuo­meninio rinkimų komiteto atstovai. Tačiau kad ir kaip vietos politikai muštųsi į krūtinę, įrodinėdami, kad į valdžią atėjo tik iš idėjos, nė vienas iš 25 kas mėnesį iš rajono biudžeto jam skiriamos beveik 232 eurų iš­mo­kos atsisakęs nėra. Šių pinigų vienodai jaučiasi nusipelnę ir tie, kurie stropiai lanko posėdžius, ir tie, kurie juose pasirodo gerokai rečiau.

2015-2019 m. kadencijos tarybą sudaro 6 moterys ir 19 vyrų, jų amžiaus vidurkis - 51 metai. Jauniausio tarybos nario „titulas“ jau antrą kadenciją priklauso liepos viduryje 28-ąjį gimtadienį švęsiančiam partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovui Tadui Bartkui, o vyriausia tarp politikų yra maždaug po savaitės 86-erių sukaktį minėsianti konservatorė Teresė Ūksienė. 

Savo veiklos pusiaukelę šios kadencijos taryba įveikė be didesnių ginčų ir diskusijų, o bene 90 proc. sprendimų buvo priimta kone vienbalsiai. Ir tai suprantama, mat į valdančiąją daugumą yra susibūrę net 20 politikų: joje dirba 8 konservatoriai, po tris socialdemokratus ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) narius, 4 visuomeninio rinkimų komiteto „Šilališkiai“ atstovai ir 2 „darbiečiai“. Todėl nors į tarybą išrinkti 5 partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai yra pasiskelbę oficialia opozicija, dažniausiai jų balsas „į dangų neina“...

Remiantis savivaldybės me­ro konservatoriaus Jono Gu­dausko tarybai pateikta pra­ėjusių metų ataskaita, 2016 m. įvyko 14 tarybos posėdžių, o savivaldybės administracijos darbuotojai parengė 306 spren­dimų projektus. Iš jų svars­tymui pateikti 302, priimti 299 sprendimai.

„Aktyviausi tarybos posė­džių metu buvo ir daugiausiai klausimų pateikė T. Bart­kus, Algirdas Meiženis, Vir­gi­ni­jus Noreika, Rolandas To­lei­­kis. Ge­riausiai posėdžius lan­kė ir nė vieno nepraleido Kris­­ti­na Dambrauskienė, J. Gu­­daus­kas, Alfonsas Mo­tu­zas, Hen­rikas Girčys, Lo­re­­ta Kal­ni­kaitė, Gintautas Ma­­ce­­vi­čius, R. Toleikis, T. Ūk­sie­nė, Sau­lė Olendrienė, Sta­sys Ska­laus­kas, Rimas Vai­či­­kaus­kas“, - rašoma mero atas­kai­toje.

2015 m. taryba posėdžiavo 15 kartų, apsvarstė 319 klausimų, priėmė 315 sprendimų. 

Ir užpernai, remiantis 2015 m. tarybos veiklos ataskaita, aktyviausiai joje dirbo T. Bart­kus, A. Meiženis, V. Noreika, Vytautas Jucius, R. Toleikis.

Deja, regis, ne visi vietos politikai atsakingai vertina rinkėjų suteiktą pasi­ti­kėjimą ir tinkamai atlieka jiems patikėtas pareigas. Vėl­gi remiantis ta pačia atskai­ta, 2016 m. daugiausiai posė­džių - net šešis - praleido so­cialdemokratas Albinas Ežers­kis, penkiuose nedaly­vavo  Lietuvos laisvės sąjun­gai (liberalams) priklausan­tis Jonas Šedbaras, o „dar­bietė“ Genovaitė Da­mu­lienė ne­at­ėjo į keturis posėdžius. Tie­sa, tokie praleidinėjimai pažymimi nuoroda „dėl pateisinamų priežasčių“. Tačiau kokios jos yra, paprastai viešai neskelbiama. 

Komitetų posėdžių nelankymo rekordą pernai taip pat sumušė A. Ežerskis – jis iš 15 posėdžių nerado laiko dalyvauti net 13-oje. Už tokį elgesį politiką svarstė ir savivaldybės tarybos Etikos ko­misija, pripažinusi, jog jis pažeidė ir LR Vietos savivaldos įstatymą, ir Šilalės savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Ta­čiau pats tarybos narys didelės bėdos ne­įžvelgė, mat, pasak jo, turi „pakankamai patirties savivaldybės tarybos darbe“. O savo paaiškinime Etikos komisijai jis nurodė, kad „pagal susiklosčiusias aplinkybes neturėjo galimybių dalyvauti komiteto posėdžiuose, kadangi tuo metu ministerijoje (kai A. Ežerskis dar dirbo žemės ūkio viceministru – red. pastaba) vyksta pirmadieniniai pagrindiniai pasitarimai“.

Deja, nei A. Ežerskiui, nei kitiems posėdžius praleidinė­jantiems politikams jokios sankcijos netaikomos. Nors veikla taryboje, regis, turėtų būti vertinama lygiai taip pat, kaip bet kuri kita - vargu ar atrastume dar bent vieną įstaigą, kurioje darbo drausmės pažeidimai būtų toleruojami. Ir netgi mokami pinigai.

Savivaldybės administraci­jos pateiktais duomenimis, Ši­lalės savivaldybės tarybos nariams su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms kompensuoti 2016 m. buvo išmokėta daugiau nei 65 tūkst. 890 Eur. Kas mėnesį iš rajono biudžeto skiriamos 231,70 Eur išmokos neatsisakė nė vienas politikas. Didžiausia dalis šių lėšų buvo išleista transportui – 2016 m. kuro į savo automobilius tarybos nariai prisipylė už 60 tūkst. 726 Eur. Telefono, interneto ryšio paslaugoms pernai panaudota beveik 2776 Eur, o kanceliarijos prekių mūsų išrinktieji įsigijo už 2400 Eur.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Šilalės savivaldybės tarybos narių išmokoms iš rajono biudžeto jau skirta kone 16 tūkst. Eur. Iki paskutinio cento - 695,10 Eur - už tris pirmuosius 2017 m. mėnesius pasiėmė 18 politikų. Gali būti, jog likusiems keliems (konservatorius Algirdas Taroza gavo 683,60 Eur, J. Šedbaras - 664,14 Eur, „tvarkietis“ Riman­tas Rim­kus - 666,30 Eur, G. Damu­lienė - 659,47 Eur) iki nu­statytos ribos pritrūko pa­tei­sinančių dokumentų, t. y. nepasisekė surinkti kasos aparatų čekių ar sąskaitų-faktūrų. A. Ežerskiui šiemet jau išmokėta virš 422 Eur, o tuo tarpu „tvarkietis“ A. Meiženis per pirmąjį ketvirtį panaudojo vos trečdalį jam priklausančios sumos - 192,39 Eur. Pasirodo, su daug kuklesne suma, palyginti su 2016 m., gali išsisukti ir didesnį nei 2700 Eur vidutinį mėnesio atlyginimą gaunantis meras J. Gudauskas – jei pernai jis išleido visą tarybos nario veik­lai skirtą sumą, tai 2017 m. kol kas tepaėmė apie 134 Eur. Tačiau jo pavaduotojas Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) Šilalės skyriaus pirmininkas Valdemaras Ja­se­vičius, kurio vidutinė mėnesio alga perkopia 2250 Eur, regis, nėra nusiteikęs atsisakyti biudžeto lėšų  – pirmąjį šių metų ketvirtį jam išmokėta visa priklausanti 695,10 Eur suma. 

Jei tarybos nariai per jų veik­lai likusius porą metų nepakeis pačių nustatytos išmokos dydžio, per ketverių metų kadenciją kiekvienas politi­kas už darbą taryboje gali gauti daugiau nei 11 tūkst. Eur. Visų 25 tarybos narių kadencija rajono biudžetui gali atsieiti beveik 300 tūkst. Eur. Be to, jie turi ir kitų privilegijų: atrodo, smulkmena, bet prieš kiekvieną posėdį stalai apkraunami nemokamų vaisvandenių buteliukais, nereikia politikams ieškoti piniginės ir po „oficialių“ pie­tų kavinėse, nes už juos taip pat apmoka mokesčių mokėtojai, ir pan.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ