Atminties memorialas stiprins valstybės pamatus

Pajūryje iškilmingai atidaryta atnau­jin­ta Tremtinių aikštė ir pašventintas paminklas Žuvu­siems Sibire ir žuvusiems už Lietuvą. Daugybė buvusių trem­tinių, politinių kalinių, jų vaikų bei anūkų, savanorių, šau­lių susirinko melstis ir pagerbti tuos, be kurių aukos Lietuvos laisvė būtų neįsivaizduojama. Renginiui iškilmingumo suteikė garbingi svečiai – Panevėžio vys­kupas emeritas Jonas Kauneckas ir Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Iniciatyvos ėmėsi tremtiniai 

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje kunigo Vy­tauto Sadausko ir būrelio pat­riotų  įkurtą aikštę žuvusiems Sibire bei pasiaukojusiems už Lietuvą atminti rekonstruoti nuspręsta prieš keletą metų. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės filialo pirmininkės pavaduotojas Antanas Rašinskas prisiminė, jog 2014-aisiais dalį apleistos aikštės savo reikmėms paimti panoro Pajūrio bendruomenė. Tada ir nutarta, kad atminimo vietą būtina atnaujinti, o avarinės būklės paminklą atstatyti, pertvarkant jį į šiuolaikišką atminties memorialą.

Idėją materialiai parėmė Lie­tuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, patriotiškai nusiteikę šilališkiai, tremti­nių ir politinių kalinių vaikai, tačiau aukojusių buvo tiek mažai, jog, pasak A. Rašinsko, visus buvo galima suskaičiuoti ant pirštų.

Visgi padaryti pavyko nemažai: tą pačią vasarą aikštėje buvo įbetonuoti septyni akmenys, žymintys tremties vietas Krasnojarso krašte, Jakutijoje,  Chabarovske, Komijoje, Ir­kuts­ko, Tomsko, Permės srityse. Pa­statytas vagonas – toks, ko­kiais į nežinią iš Lietuvos iš­­keliavo šimtai tūkstančių žmonių. Politinių kalinių ir trem­tinių sąjungos nariai pasistengė, kad paminklas būtų restauruotas, išbetonuotas pa­­matas Atminimo sienelei, dar liko pinigų užpilti aikštę nauju gruntu. Aikš­tės projektą neatlygintinai parengė architektas Aidas Bum­bulis.

Likusius darbus, išskyrus At­­minimo sienelę kovoto­jams už laisvę, politiniams ka­­liniams, tremtiniams ir labiausiai nusipelniusiems savo kraš­to žmonėms atminti, apsiėmė padaryti savivaldybė.

„Žmones, kurie čia įrašyti, galima vadinti mūsų tautos elitu. Jei nebūtų buvę karo ir okupacijų, jie būtų sukūrę Lietu­vą, panašią į Skandinavijos šalis ir Vakarų Europos valstybes“, - sakė A. Rašinskas atidarant Tremtinių aikštę. Ir neiškentė nepasigyręs, kad Šilalės tremtiniai aplenkė Vilnių, per 27 metus taip ir neįstengusį sutvarkyti Lukiškių aikštės.

Verti karščiausios maldos

Šventei pradžią davė Devin­tinių pamaldos Pajūrio Švč. Trejybės bažnyčioje. Reta proga šiuose maldos namuose susirenka tiek daug žmonių. Prieš aukodamas Šv. Mišias su procesija, vyskupas emeritas J. Kauneckas apgailestavo, jog pamaldos bus ilgos, seni, sunkiai vaikštantys, ligų nukamuoti žmonės pavargs, bet tuo pat metu pasidžiaugė, kad už tremtinius, politinius kalinius, laisvės gynėjus bus galima pasimelsti ilgiau, nes jie verti karščiausios maldos.

„Tie, kurie kovojo už mūsų visų laisvę, tikėjo Tėvynės laisve, nebijojo aukotis, tad ir šis paminklas turėtų visiems priminti, kad ir mes turime  spinduliuoti meilę, kad ir mes privalome degti tikėjimu, kovoti už teisingumą, saugoti ir ginti laisvę, o jei reikės – atiduoti gyvybę. Viešpatie Dieve, teapšviečia tas atminimas mūsų protus, kad visada kovotume už tiesą ir saugotume taiką – to prašome per Kristų, mūsų Viešpatį“, - laimindamas paminklą meldėsi vyskupas J. Kauneckas.

Į priesaikas panašių kalbų saugoti ir ginti Tėvynės laisvę Tremtinių aikštėje sekmadienį buvo daug, nes ir svečių į Pajūrį suvažiavo daugybė. Dar daugiau atvykusiųjų nešėsi dovanų krepšelius, kimšte prikimštus padėkos raštų. Daugiausiai jų  skirta Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių  sąjungos Šilalės filialo vadovei Teresei Ūksienei bei jos pavaduotojui A. Rašinskui – žmonėms, kurie ne tik išsaugojo aikštę, bet ir prisiėmė sau atsakomybę įrengti vietą, kuri būsimoms kartoms liudytų skaudžią tėvų ir senelių istoriją.

Ne visi sulaukė stebuklo

Pačią prasmingiausią dovaną Šilalės trem­ti­niams atvežė Sei­mo Pir­mininkas V. Pranc­kie­tis. Tardamas ačiū už jų gerus darbus, T. Ūk­sienei bei A. Ra­šins­kui Seimo Pir­mi­nin­kas įteikė Lietu­vos, mūsų Tė­vy­nės, vė­lia­vą. 

„Stovime vietoje, kur Dievas ir Tėvynė niekada nebuvo išduoti. Trečiadienį dalijomės duo­na Naujojoje Vilniuje ir kal­bėjome apie badą. Vilniuje, Kau­ne, Klaipėdoje skaitėme tremtinių pavardes. Jau­di­no­mės sakydami, kad tų žmonių likimas nežinomas arba jie negrįžo. Ir džiaugėmės dėl grįžusiųjų.

Čia taip pat yra tų, kurie grįžo. Neper­skai­tė­me visų tremtinių pavardžių, tad labai gera žinoti, kad yra vieta, kur jie visi surašyti. Istorijos, kuri buvo, negalime pamiršti. Apie šių žmonių likimus mes turime pasakoti vaikams ir anūkams.

Pajūryje prisimename šio krašto žmonių istoriją. Negrį­žu­siųjų, žuvusiųjų, badu numarintų.

Kas yra badas, kokios jo pasekmės? Tėvas man sakė  taip: „Galva dar veikia, bet kojos nepaneša. Vėliau atsiveria žaizdos, ir tik stebuklas gali išgelbėti“. Stebuklas jį, jaun? ?ą žmo­gų, išgelbėjo. Šiandien pri­simename tuos, kurie nesu­laukė stebuklo, kurie negrįžo, kurių likimas nežinomas. Jie žuvo už Lietuvą. Taip paprasta ir taip kilnu.

Šiandien kalbame ir su tais, kuriems pasisekė nugalėti likimą, kurių pastangomis istorija vis dar išlieka gyva. Pa­dėkokime žmonėms, kurie pri­sidėjo prie šio memorialo atkūrimo ir prie tos istorijos, kurią šiandien čia, Pajūryje, liudijame“, - į susirinkusiuosius kreipėsi V. Pranckietis.

Sveikinimą Lietuvos politi­nių kalinių ir tremtinių są­jun­­gos Šilalės filialo nariams bei visai Pajūrio miestelio bend­ruomenei atsiuntė ir  Lietuvos Respublikos minist­ras pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Jūsų pastangomis atnaujinta Tremtinių aikštė ir atidaromas memorialas žuvusiems už  Lietuvą. Tai labai prasmingi darbai, rodantys Jūsų patriotiškumą, liudijantys mūsų tautos kančių kelią, sudėtingą ir tragišką istoriją. Nuoširdžiai sveikinu šias garbingas iniciatyvas, dėkoju organizatoriams ir visiems, kurie prisideda prie svarbaus Jūsų bendruomenei atminimo įamžinimo“, - sakoma sveikinime.

Pavargti dar negalima

Artimiausiais tremtiniams žo­džiais į susirinkusiuosius pra­bilo Vincė Vaidevutė Mar­ge­­vičienė, įteikusi šilališ­kiams trem­tiniams bei jų pagal­binin­kams Lietuvos po­li­­tinių kali­nių ir tremtinių są­jungos valdybos pirmininkės Ra­sos Duo­bai­tės-Bum­bu­lie­nės atvež­tas padėkas.

„Sveikinu visus čia atvykusius gyvulinių vagonų vaikus – mes dabar jau esame tik vaikai, nes tėvų, senelių nebeliko“, - sakė buvusi Seimo narė. V. V. Margevičienė prisiminė dukart ištremto rašytojo, po­eto Vytauto Cinausko  žodžius: „Nugrimzk į praeitį, tremtie,/ pilna niekšybių ir patyčių./ Bet viską saugok, atmintie,/ kaip saugojai paveikslą Vyčio“.

„Ačiū jums, garbingieji žmonės, už šį memorialą, kuris stip­riai sutvirtino mūsų vals­tybės pamatus. Poetas V. Ci­­nauskas iškeliaudamas pasakė: „Neprasitark, kad pa­­var­gai“. Gink Dieve, nepra­sitarkim, kad pavargom. Vals­­tybės pamatai dar ne visai sutvirtinti“, - sakė V. V. Mar­ge­vičienė.

Pavargti dar negalės ir Ši­lalės tremtinių vadovai. A. Ra­šinskas neslėpė, jog dar yra per 100 tremtinių pavardžių, laukiančių, kol bus įamžintos Atminimo sienelėje, o septintąją plokštę su pavardėmis meistrai joje įtvirtino tik šventės rytą.

„Matote, kaip žmonės dir­ba“, - džiaugėsi A. Rašinskas ir ragino susirinkusiuosius nepamiršti nė vieno, žuvusio dėl Tėvynės, mirusio okupantų lageriuose.

Gražią dovaną Pajūriui bei visiems šio krašto tremtiniams įteikė Genocido ir re­zis­tencijos centras, gyvu­li­niame vagone įrengęs tremties ekspoziciją. Atei­nan­čiais metais ją žadama dar papildyti ir atnaujinti. Ne­pabaigiama eile į šį vagoną lipo tremtiniai, apžiūrinėjo nuotraukas jų vaikai ir anūkai. Su kokiu jauduliu jie žvelgė į ten eksponuojamas nuotraukas ir kaip džiaugėsi radę pažįstamų veidų.

Kol atminintis gyva, gyva ir Lietuva.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.