Žemės ūkio skyriams gresia naikinimas
Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko įsakymu gegužę sudaryta darbo grupė savivaldybių Žemės ūkio skyrių funkcijoms peržiūrėti pakvipo dar viena reforma. Daugelyje šalies rajonų ūkininkai jau renka parašus prieš ministerijos planus perduoti žemės ūkio skyrių funkcijas Žemės ūkio rūmams ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboms. Tuo tarpu Šilalėje kol kas apie tai beveik nekalbama.
Žemės ūkio ministerija jau parengė pirmąjį būsimos pertvarkos paketą, kurio akiratyje – ir Žemės ūkio skyriai. Nors jie yra savivaldybių padaliniai ir ministerija negali vienu rankos mostu jų sunaikinti, akivaizdu, jog jau ateinančių metų biudžete gali gerokai sumažėti arba visiškai nelikti finansavimo valstybinėms žemės ūkio funkcijoms vykdyti. Šiemet Žemės ūkio ministerija savivaldybių biudžetams paskirstė 8,1 mln. eurų dotacijų – šios lėšos skirtos Žemės ūkio skyrių specialistų darbo užmokesčiui.
Ministerija praneša, kad ateinančiais metais žemės ūkio finansavimas mažinamas 33 mln. Eur, nes dabar valstybės valdymo aparatas yra per didelis ir per brangus. Be to, ministro įsitikinimu, per 25 metus pasikeitė ir situacija žemės ūkyje: sumažėjo ūkininkų, nebeliko pieno kvotų administravimo bei kitų funkcijų. Labai nedaug pinigų Žemės ūkio skyriai gauna ir melioracijos įrenginių priežiūrai, todėl apie jokią rekonstrukciją esą negalima net kalbėti.
Tačiau yra ir kita „medalio“ pusė - panaikinus pieno kvotas, skyriuose darbo nesumažėjo. Atvirkščiai - tai vienintelė vieta, kur ūkininkai, ypač smulkieji, gali nemokamai pasikonsultuoti dėl ekonominio valdos vieneto skaičiavimų, galimos paramos, išmokų, projektų rengimo ir pan.
Žemės ūkio ministerija planuoja eiti jau pramintu keliu: melioracijos įrenginius perduoti savivaldybėms ir žemės savininkams. Savivaldybių reikalas, ministro nuomone, yra ir žemėtvarka, taigi šie dalykai dabar bus jų funkcijos.
Panašu, jog valstybės funkcija liktų tik pasėlių deklaravimas. Bet ją jau nebe pirmą kartą norima perduoti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai – kartu su pinigais, atimtais iš Žemės ūkio skyrių. Kaip tik to ūkininkai labiausiai ir bijo, nes visos konsultantų paslaugos yra mokamos.
Pavyzdžiui, šiemet pasėlių deklaravimas sutapo su paraiškų šiferiniams stogams keisti teikimu. Vienos paraiškos užpildymas truko maždaug valandą, tačiau ūkininkai buvo nusiteikę geriau laukti eilėje, nei prašyti, jog tą paraišką užpildytų konsultantai, kurių paslaugos kai kuriuose rajonuose kainavo net iki 50 Eur.
Rajonuose ūkininkams sujudus rinkti parašus prieš numatomas reformas, ministerija ėmėsi raminti: pažadėjo, kad Žemės ūkio skyrių nenaikins. Todėl tokie viražai leidžia teigti, jog į valdžią atėję „valstiečiai“ pradeda žarstyti ugnį svetimomis rankomis, nes, netekusios finansavimo, naikinti skyrius arba juos mažinti privalės pačios savivaldybės.
Šilalės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Olendra „Šilalės artojui“ sakė jau girdėjęs apie būsimą skyriaus naikinimą ir kalbėjęs šia tema su seniūnijose dirbančiais specialistais.
„Bet ką jie gali pasakyti? Jau ir taip aišku, kad iš ūkininkų atimama paskutinė galimybė sužinoti jiems svarbią informaciją. Mes, jei būsime atleisti, neprapulsime, o kaimo žmonės, ypač smulkieji ūkininkai, nebeturės kur ateiti pasiklausti, ką jiems daryti, sprendžiant konkrečias problemas. Kasdien į mano kabinetą užsuka bent po 10-12 ūkininkų. Bene antra tiek jų dar ateina pas specialistus. Inžinieriaus kabineto durys niekada neužsidaro: mažiausiai kartą per dvejus metus pas jį apsilanko 5 tūkst. žemės ūkio technikos savininkų“, - teigė A. Olendra.
Šilalės savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus įsitikinęs, jog dabartinis žemės ūkio ministras negalėtų pritarti Žemės ūkio skyrių naikinimui.
„Manau, kad tai yra funkcijų perskirstymo, pavaldumo, o ne skyrių naikinimo klausimas. Kiekviena nauja valdžia sprendžia, kas turėtų registruoti žemės ūkio techniką: ir dabar valdžioje esantys „valstiečiai“ ne išimtis. Visko panaikinti, kai seniūnijose dirba žemės ūkio specialistai, ministerija jokiu būdu negali“, - sako R. Vaitiekus.
Savivaldybės administracijos direktorius teigė pastebėjęs, jog valstybė vis daugiau funkcijų perduoda savivaldybėms, tačiau papildomų pinigų joms įgyvendinti neskiria.
Šįkart pasikėsinta į žemdirbių visuomenei svarbius dalykus. Žinant, jog 70 proc. Šilalės rajono gyventojų yra kaime, daugelis jų užsiima žemės ūkio gamyba nedideliuose ūkeliuose, reforma gali tapti gyvybiškai svarbia ne pareigų neteksiantiems valdininkams, o būtent smulkiesiems ūkininkams.
Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus duomenimis, vidutinis ūkis Šilalės rajone valdo 13,6 ha žemės. Šiemet pasėlius deklaravo 4,9 tūkst. rajono gyventojų, deklaracijose buvo įbraižyta beveik 40,5 tūkst. sklypų. Jeigu už kiekvieną ūkininkams tektų susimokėti bent po eurą, susidarytų nemaža suma.
Daiva BARTKIENĖ