„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Aštuonmetis Arnas – išskirtinis, bet tuo pačiu ir paprastas vaikas

Tokios progos išgarsėti, tikėtina, siekia ne vienas paauglys. Tačiau šila­liš­kiui Arnui Ramanauskui dar tik aštuoneri ir apie karjeros perspektyvas jis negalvoja. Bet jo dėstomos mintys skamba filosofiškai ir ne­įprastai bran­džiai. Arno mama Rasa juokauja, kad visi jų vaikai yra linkę filo­sofuoti.

Arną netikėtas žinomumas ištiko per jo „dievaičio“ Vido Bareikio koncertą Klaipėdoje, kai dainininkas jį pakvietė į sceną ir jiedu kartu atliko „Pažiūrėk į mane, mama“. Tiesa, Arno mamos koncerte tądien nebuvo, vaikas į jį nuvyko su tėčiu Dariumi. 

„V. Bareikį sūnus pamėgo ka­rantino metu: nuolat žiūrėjo jo vedamas laidas, pamokėles, klausėsi dainų. Nė nenujautėme, kad jis mintinai išmoko jų tekstus. Tai paaiškėjo vėliau, kai Arnas uždainavo etnokultūros stovykloje Paršežeryje – dalyvaudamas talentų vakare, jis sulaukė daugybės dovanų ir puikių įvertinimų“, – pasakoja jaunojo talento mama Rasa.

Arnui liepos 22-ąją sukako aš­tuoneri ir jo krikšto tėvai vaikui padovanojo bilietus į V. Bareikio koncertą. Savo sūnaus pasirodymą etnokultūros stovykloje mama užfiksavo ir vėliau, draugų paraginta, nusiun­tė vaiko mylimam atlikėjui.

„Padėkojau jam už kū­rybą, ku­ri padeda augančiai kartai tobulėti, ir tariau iki susitikimo Klaipėdoje. Vėliau paaiškėjo, kad V. Bareikis to įrašo net nežiūrėjo – pats tai pripažino, kai po koncerto Klaipėdoje nusiun­čiau dar vieną žinutę“, – pasakoja Arno mama.

V. Bareikis į berniuką atkreipė dėmesį dėl to, jog šis, sėdėdamas tėvui ant pečių, traukė atlikėjo dainą žodis žodin. Mama pasakoja, kad dainininkas iš pradžių Arnui davė mik­rofoną, jog sudainuotų priedainį, vėliau pakvietė į sceną ir paklausė, ar jam yra tekę kada joje dainuoti. V. Bareikio laukė nuostaba, nes vaikas atsakė, esą scena, kurioje jis dainavo, buvo panaši į tą, kurioje dabar stovi jo mėgiamas atlikėjas. Bet dar labiau stebino tai, kaip Arnas atliko šią dainą, kaip bendravo su publika. V. Bareikis vėliau socialiniuose tinkluose rašė: 

„Kiekviename koncerte sten­giuosi sukurti momentų, kad ir žiūrovai turėtų ką atsiminti ir pačiam būtų faina. Bet tai, kas nutiko Klaipėdoje, tik­rai buvo WOW! „Pažiūrėk į mane, mama” dainos metu atkreipiau dėmesį, jog vienas vaikas kiekvieną žodį dainuoja kartu. Sakau: gal nori solo ant scenos? Pažiūrėkit, kas iš to gavosi... Arnai, tu esi JĖGA! Ir linkiu tau šviesios ateities! Lauksiu tavo koncertų“, – feisbuke džiaugėsi dainininkas.

Po šio pasirodymo V. Bareikis visą savaitę ieškojo Arno, jo tėvų.

„Aš nesinaudoju instagramu, kuriame dainininkas buvo paskelbęs Arno paiešką. Apie tai man pranešė mano mokiniai. Tiesą sakant, šią sėkmę laikėme geriausia, ką Arnui galėjo įteikti likimas – juk vaikas dainavo vienoje scenoje su savo dievinamu atlikėju. Vėliau paaiškėjo, kad V. Bareikis turėjo staigmeną: jis sakė norįs išpildyti Arno svajonę ir pakvietė kartu su juo padainuoti  festivalio „M.A.M.A. Vasara“ scenoje Raudondvaryje. Sutikome. Tiesa, dėl užimtumo darbe aš negalėjau išvysti sūnaus pasirodymo, jį lydėjo tėtis“, – pasakoja muzikos mokytoja dirbanti Arno mama.

Ji pasidžiaugė, jog išbandymą sūnus atlaikė daugiau nei puikiai, o per pertrauką tarp repeticijos ir koncerto sulaukė respublikinės žiniasklaidos dėmesio.

„Ką ir kaip Arnas kalbėjo, mes sužinojome tik iš publikacijų. Džiaugiamės, kad jis sugebėjo sklandžiai reikšti mintis, jausmus – jis toks yra ir namuose. Kaip ir penkiolikmetis Nojus. Jaunėlė šešiametė Viltė brolius dar tik vejasi, bet visos mūsų atžalos viską, kas geriausia, „sugeria“ iš namų aplinkos ir pritaiko gyveni­me“, – pasakoja trijų vaikų mama Rasa.

Muzikos mokytoja bei viena iš Šilalės krašto mišraus choro vadovių savo vaikus nuo ma­žens moko muzikos, bet never­čia per prievartą ir leidžia rink­tis, kurį pomėgį ug­dyti. Pavyzdžiui, No­jus kurį lai­ką mokėsi gro­ti gi­ta­ra, vė­liau – sak­sofo­nu, ukulėle. Vil­tė bando ir piešti, ir šokti, o Arnas nori visko: jau yra baigęs „Yamahos“ mokyklėlę, trečius metus mu­zikos mokyklo­je moko­si groti trimitu, ant­­rus lanko dailę ir dar norėtų žaisti krepšinį. Bet mama sako, jog viskam laiko neužteks, reikės pasirinkti, su kuo nori sieti savo ateitį.

„Muzika Arno gyvenime tik­rai užims nemenką dalį. Po pažinties su V. Bareikiu jis bando kurti, tikiu, jog kada nors sukurs savo dainą. Jis toks yra: kuo beužsiimtų, siekia geriausio rezultato. Be to, yra labai pareigingas, viską atlieka iki galo“, – neslepia R. Ramanauskienė.

Mama prisimena, kad Arnas, nors mokėsi muzikos „Yamahos“ mokyk­lėlėje, ilgą laiką dai­navo „pro šalį“. Ji sūnaus nebarė, tik stebėjosi. O kad su klausa viskas gerai, paaiškėjo... įra­šų studijoje, kai Arnui teko dai­nuoti vienam, užsidėjus ausines – jis sudainavo idealiai. 

Moteris sako, jog šiuo metu jos sūnus tarp bendraamžių  mokykloje (jis mokosi Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos antroje klasėje) tapo kone žvaigžde. 

„Todėl džiaugiuosi, kad jis mąs­to nevaikiškai ir sugeba įvertinti savo tariamos šlovės vienadieniškumą. Kalbėjome su juo apie tai: juk V. Bareikis į sce­ną galėjo pakviesti bet kurį kitą vaiką, ir visuomenės dėme­sys būtų buvęs skirtas kitam. Be to, buvome šio atlikėjo koncerte Tauragėje (jau po pasirodymo Klaipėdoje), kur dainininkas atliko šią dainą su kitais vaikais, o su Arnu jiedu tik susimojavo iš tolo“, – pasakoja mama, džiaugdamasi, jog Arnas nesijaučia scenos žvaigžde.

„Manau, daugelis dabar nori su manimi susipažinti tik dėl to, kad pasirodytų prieš kitus. Būna, prieina ir prašo padainuoti. Šį prašymą išpildau nebent tik tiems, kurie yra tikri draugai“, – mamai yra sakęs Arnas. 

Berniukas, pasak Rasos, iš pokalbių šeimos rate žino, jog kai kada draugai gali ir išduoti, jog ne kiekvienas besišypsantis į akis žmogus yra draugiškai nusiteikęs.

„Vaikai – lyg sugertukai: geba ir žaisti, žiūrėti televizorių, ir tuo pačiu „įrašinėti“ tai, kas vyksta, apie ką kalba suau­gusieji. Smagu, kad Arnas moka atsirinkti tai, kas svarbu, kad bendraudamas su žurnalistais, kalbėjo iš širdies, bet tuo pačiu ir pasvėrė kiekvieną žodį. Gal todėl vėliau ir sulaukėme gerų atsiliepimų apie sūnaus auklėjimą. O V. Bareikis teigė esąs įsitikinęs, jog Ar­no kartos vaikai yra labiau išprusę, atkakliai siekia savo sva­jonių“, – pasakoja Rasa.

Ji sako, kad jų šeima šiuos įvykius priėmė kaip likimo sūnui siųstas dovanas ir tikrai nesieja vaiko ugdymosi su žinomo atlikėjo vardu. O ir pats dainininkas savo interviu žurnalistams leido suprasti, jog dabar kiekvienas eis savo keliais. 

„Man nesinorėtų, kad tai tap­tų pastoviu dalyku. Tikiuosi, Arnui tai bus postūmis toliau siekti muzikinių svajonių, gal net kurti savo dainas“, – festivalio Raudondvaryje metu sakė V. Bareikis.

Tėvai pritaria tokiai atlikėjo pozicijai, nes vaikui reikia pačiam augti, mokytis, tobulėti. Mama pasidžiaugė sūnaus užsispyrimu ir tuo, kad jis puikiai įsisąmonino jos bei muzikos mokytojo duotas pamokas: supratimą, jog pasiduoti, kad ir kaip nesisektų, nevalia. Net jei Arnui kas nepavyksta, jis vadovaujasi suaugusiųjų patarimais: „Muzika tavęs nelauks, grok (dainuok, eik) to­liau“, – taip vaiką nuolat skatina jo trimito mokytojas Mikas Karosas.

Ir mama tiki, jog Arnas nepasiduos, nes jam būdinga siek­ti maksimalaus rezultato.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

R. Ramanauskienės asmeninio archyvo nuotr.

Atnaujinta Penktadienis, 25 rugsėjo 2020 10:26