„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Nemokamos moksleivių karjeros konferencijos pranešėjas: „Baigę mokyklą, žmonės jaučia labai didelį laisvės ir autonomijos poreikį“

L. Benevičius L. Benevičius

Nežinomybė – greičiausiai puikiai abiturientams pažįstamas jausmas, kuris tarsi kirminas pradeda graužti paskutiniais mokslo metais, kai reikia rinktis, ką veiksi toliau.

„Nepasirinkti yra gerai ir su tuo „nepasirinkimu“ kurį laiką pagyventi labai naudinga. Mes dažnai save apribojame vienu tikslų ir nebematome galimybių, kurios mus supa“, – sako švietimo inovatorius Lukas Benevičius. Pasak jo, klaidinga manyti, kad moksleiviai, kurie anksti sugalvoja, kuo nori būti ateityje, nepatiria streso bei nežinomybės jausmo, ar teisingai pasirinko.

Savanorystė – jungtis tarp mokyklos ir karjeros pradžios

Mokyklos baigimas jauniems žmonėms asocijuojasi su skirtingais dalykais. Vieniems tai yra etapas, kuomet buvo padėti pagrindai ateičiai ir „uždaryta“ vaikystė, kitiems – baisus bei intriguojantis įvykis, po kurio seka nežinomybė, tretiems – laisvės ir savęs paieškų laikotarpis.

„Baigęs mokyklą, žmogus turi labai didelį autonomijos bei gaivališkos laisvės poreikį, kurį reikia kažkur nukreipti. Mokykla yra labai ribota erdvė, todėl ir pasaulio suvokimas ten formuojasi labai ribotas. Aš manau, jog tvirtai nežinantis, ko nori, žmogus turėtų savanoriauti. Nesvarbu, ar išvykti į tolimą užsienį, ar čia, Lietuvoje, bet, atsakingai išsirinkęs organizaciją, jis išmoks pačias svarbiausias pamokas, kurios atvers daugelį durų ateityje“, – teigia „Mokymosi mokyklos“ įkūrėjas.

Pasak jo, savanorystė padeda suprasti, koks tas pasaulis už mokyklos sienų – išmokstama atsakomybės, komandinio darbo, bendravimo, yra daug laiko apgalvoti, ką aš noriu veikti. Kaip vieną iš sunkumų, su kuriuo susiduria jaunas žmogus, L. Benevičius įvardina sunkiai suvaldomą laisvės poreikį. Organizacijos dar nėra pasiruošusios priimti ir nemoka dirbti su žmonėmis, kurie ne visai supranta, kur yra ribos, nežino ir nenori laikytis griežtos struktūros.

„Savanorystė tokiu atveju tampa labai gera jungtimi tarp mokyklos ir darbo ar universiteto. Ji labai švelniai išmoko tam tikrų principų, kurie bus reikalingi, dirbant ar apsisprendžiant, kur stoti. Pabuvimas aplinkoje, kur tu dirbi ir tave supa tokie pat žmonės, gali kardinaliai pakeisti požiūrį bei mąstymą. Savanoriauti galima ir mokantis mokykloje, tačiau tam reikia noro bei vidinės motyvacijos“, – pasakoja švietimo inovatorius.

Svarbiausias klausimas

Renkantis ateities veiklą, ar tai būtų studijos, ar darbas, svarbiausia – žinoti atsakymą į klausimą, kas mane augina kaip asmenybę.

„Į savo gebėjimus reikia išmokti žiūrėti plačiau, ne tik pažymio suvokimo ribose. Jei man patinka ir aš noriu išmokti geriau bendrauti su žmonėmis, galbūt reikėtų rinktis psichologijos studijas. Jeigu man patinka gilintis ir suprasti sistemas ir jas tyrinėti, gal vertėtų pasidomėti inžinerija. Nereikia apsiriboti mokyklos disciplinų įvertinimais, nes jie tikrai nėra absoliutūs“, – teigia L. Benevičius.

Dažnai geri pasiekimai mokykloje priklauso nuo savivertės, kai viskas sekasi – savivertė kyla. Toks žmogus tiesiog žino, jog viską gali išmokti, ir jam tai nesukelia didelių problemų. Sunkiau tiems, kurie patenka į uždarą ratą – kažkas nesiseka, krinta savivertė, dingsta noras išmokti, formuojasi apatija visai sistemai. Čia padėti gali tėvai, kurie nukreipia tinkama kryptimi, bet jokiais būdais neverčia ir nesprendžia už vaiką.

„Nereikia visko matyti juodai ar baltai. Geriausias sprendimas dažniausiai randamas kažkur pusiaukelėje – sumaišius juodą su balta. Svarbu suvokti, jog vaikas nėra „nuosavybė“, ir mes norime auginti ne paklusnų bei ribotą kloną bet kūrybišką, savarankišką bei drąsią asmenybę. Normalus ryšys formuojasi tada, kai tėvai duoda patarimą, tačiau supranta, kad vaikas turi teisę ir nepaklausyti“, – pataria švietimo konsultantas, kurio pranešimą galėsite išgirsti nemokamoje Karjeros konferencijoje moksleiviams.

Antroji moksleivių konferencijos dalis

Karjeros konferenciją organizuoja Vokietijos ambasada kartu su Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais bei renginių organizavimo ir vadybos agentūra „1 Vienintelis“.

Švietimo ekspertų L. Benevičiaus ir Lauryno Pečkaičio pranešimus apie sėkmingos karjeros kūrimą bus galima išgirsti antroje nemokamos „Karjeros konferencijos moksleiviams“ dalyje, kuri vyks lapkričio 18 d.

Pirmoji renginio dalis sulaukė didelio susidomėjimo, nuotolinį renginį stebėjo beveik 1000 vyresniųjų klasių moksleivių iš visos Lietuvos.

Antroje renginio dalyje pranešimus skaitys ir verslo atstovai: tarptautinės personalo valdymo bei atrankų kompanijos „Soprana Personnel International“ vadovė Diana Blažaitienė papasakos, kaip ieškoti darbo neturint patirties, o „Klassmann Deilmann Lietuva“ generalinis direktorius Kazimieras Kaminskas ir „Vakarų medienos grupės“ personalo vadybininkė Monika Kalinauskaitė pasidalins verslo poreikiais bei patars, kaip galima profesijas „pasimatuoti“ iš anksto.

Renginys vyks online platformoje: karjeroskonferencija.zoomtv.lt bei Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Facebook“ paskyroje. Visi norintys dalyvauti renginyje kviečiami registruotis: https://forms.gle/YSeumH8dX9rkZwgu9

Jovita JARUTIENĖ

Atnaujinta Pirmadienis, 16 lapkričio 2020 14:19