„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Psichologinė pagalba vis dar apipinta įvairiais mitais

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje vyksta įvairūs renginiai ir užsiėmimai, skirti pagerinti mokinių emocinę sveikatą. Prie jų prisideda ir psichologė E. Kvietkauskaitė Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje vyksta įvairūs renginiai ir užsiėmimai, skirti pagerinti mokinių emocinę sveikatą. Prie jų prisideda ir psichologė E. Kvietkauskaitė

Karantino metu nemaža dalis žmonių susiduria su emocinės sveikatos problemomis, nerimu. Tačiau daugelis vis dar bijo kreiptis pagalbos į psichologą. Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos psichologė Eglė Kvietkauskaitė pasakoja, kad psichologinė pagalba tebėra apipinta įvairiais mitais, o patiriamos problemos gali sukelti ir rimtesnių pasekmių. 

Į psichologą kreipiasi dėl įvairių priežasčių 

E. Kvietkauskaitė mokyklos psichologe dirba jau ne vienerius metus. Pašnekovė atvirauja, kad per tą laikotarpį į ją mokiniai kreipėsi dėl skirtingų at­vejų.

„Gimnazistai pasikalbėti ateina dėl įvairiausių priežasčių: prastos emocinės savijautos, nesutarimų su šeimos nariais, žemos savivertės, mokymosi problemų. Kadangi mūsų gimnazijoje mokosi vyresnio amžiaus paaugliai, neretai jų psichologinės problemos atsinešamos dar iš ankstyvos vaikystės: patirtas smurtas, tėvų alkoholizmas, patyčios mokyk­loje“, – sako pašnekovė.

Psichologo darbas dažnai kelia daug iššūkių, tačiau meilė jam viską kompensuoja.

„Kiekvienas atvejis yra savaip sudėtingas, jų yra pasitaikę tikrai įvairių – psichologinės krizės, save žalojantis, sui­cidinis elgesys, psichologi­nės traumos. Tačiau kar­tais prie krizę išgyvenančio mokinio prieiti ir suteikti jam pagalbą būna lengviau, negu tam, kuris renkasi būsimą kelią, svarsto, kokias studijas pasirinkti. Tai priklauso nuo kliento pasirengimo priimti pagalbą. Sunkiausia yra tada, kai klientas būna linkęs nusimesti atsakomybę nuo savęs ir permeta ją psichologui arba kažkam kitam. Tada jokie teigiami pokyčiai neįmanomi“, – sako psichologė. 

Šiuolaikinė karta dažniau ieško pagalbos

Tyrimai rodo, kad mokiniai, deja, vis dar bijo kreiptis į psichologą, tačiau Eglė su šiuo teiginiu nesutinka.

„Matau, jog šiuolaikinė karta, skirtingai nei jų tėvai ar seneliai, palankiai vertina galimybę pasikonsultuoti su specialistu. Tačiau kalbant apie priežastis, kodėl dalis paauglių vis tik bijo kreiptis, manau, tai lemia šeimos bei aplinkos įtaka. Kartais būtent iš šeimos atsinešama nuostata, kad lankytis pas psichologą nėra „normalu“, o tuo tarpu patiriamos problemos vis gilėja ir sunkėja. Tada prireikia rimtesnės pagalbos. Tėvų baimė ir nenoras, jog vaikai kreiptųsi į psichologą, kyla iš nežinojimo, nesupratimo, o ta baimė persiduoda ir jų atžaloms. Gaila, kad psichologinę pagalbą vis dar gaubia įvairūs mitai. Tačiau turime suprasti, jog rūpintis savo emocine sveikata taip pat svarbu, kaip ir fizine. Juk jei skauda dantį, kreipiamės į odontologą. Tad jeigu skauda sielą, kodėl tai turėtume ignoruoti?“ – svarsto specialistė.

Psichologė neslepia, kad tėvai, sužinoję, jog vaikai lankosi pas psichologą, dažnai išsigąsta, sutrinka ar net nustemba. Ir nors tenka sulaukti įvairių reakcijų, bet dauguma tėvų yra labai geranoriški. Per savo karjerą psichologei dar nėra tekę sulaukti atvejo, kad tėvai nebendradarbiautų ar draustų vaikams lankytis konsultacijose.

Karantino metu individualių konsultacijų skaičius nepakito

Daugeliui mokinių iškyla klausimas: „Kaip atrodo individualios konsultacijos, kaip jos vyksta karantino metu“?

„Konsultacijų metu kalbamės apie tai, kas atėjusiajam svarbu. Analizuojame, iš kur kyla problemos, ieškome būdų, kaip jas spręsti. Esant karantinui, konsultacijos vyksta tokiu pat principu, tik susitinkame ne gyvai, o per kamerą“, – atvirauja pašnekovė.

Eglė atskleidžia, jog per karantiną konsultacijų skaičius nepakito, o dažniausiai psichologo pagalbos prireikia vyresniųjų klasių gimnazistams. 

Planuoti laiką gali būti paprasta 

Ne vienas mokinys, pradėjus mokytis nuotoliniu būdu, susidūrė su laiko planavimo prob­lema. 

„Pastaruoju metu, kai daugeliui tenka mokytis ir dirbti iš namų, laisvalaikis ir pareigos tarsi susiliejo į bendrą visumą. Todėl labai svarbu turėti pastovų režimą, susidaryti aiškią dienotvarkę bei nuosekliai jos laikytis. Jei susikaupia daug darbų, pirmiausia rekomenduoju atlikti tai, kas yra sunkiausia ir užima daugiau laiko, o pabaigai pasilikti tai, kas sekasi geriausiai.

Daugelis mėgsta dienos darbus susirašyti į spalvotus lapelius ar užrašų knygelę. Visada siūlau įtraukti ten ir malonių veiklų, pavyzdžiui, pažiūrėti

fil­mą ar išeiti pasivaikščioti. Ta­da rutina neatrodo tokia nuo­bo­di, o prie atliktų užduočių žy­mimi pliusiukai suteikia pa­pil­domos motyvacijos“, – aiš­kina Eglė.

Egzaminai – nelengvas išbandymas, bet viskas įmanoma!

Šiais metais su tam tikrais iššūkiais susiduria ir abiturientai. Daugeliui nuotolinis mokymas neteikia daug džiaugsmo, o artėjantys egzaminai kelia didžiulį stresą.

„Egzaminai – nelengvas išban­dymas, sukeliantis daug nerimo, įtampos. Pagrindinis mano patarimas būtų nežiūrėti į egzaminus kaip į gyvenimą nule­miantį įvykį, nes toks požiūris įtampą tik padidina. Svarbu nuosekliai jiems ruoštis, nepa­likti visko paskutinei dienai. Tačiau svarbu ir nepamiršti, kad be mokymosi dar yra ir ki­tų veiklų – sportas, grynas oras, bendravimas su draugais. Jos neturėtų būti nustumtos į šoną“, – pataria psichologė. 

Iniciatyvos, kurios gerina mokinių emocinę sveikatą

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija atsakingai rūpinasi savo mokinių emocine sveikata, o prie jų prisideda ir Eglė. 

„Kartu su socialine pedagoge bei kitais kolegomis nuolat organizuojame įvairias prevencines akcijas, vykdome sąmoningumo didinimo mėnesio „Be patyčių“ veiklas, rengiame tolerancijos, psichikos sveikatos dienos minėjimus. Nuolat vykdomas švietimas apie emocinės pagalbos galimybes, taip pat kuriami projektai, užimtumo stovyklos, įvairūs užsiėmimai, kurių metu skatinamas pozityvus bendravimas tarp mokinių“, – pasakoja specialistė. 

Ir tikisi, jog vis daugiau mokinių ryšis ir nepabijos prireikus kreiptis pagalbos į psichologus. 

* * *

Jei jautiesi blogai, ar reikia psichologinės pagalbos kreipkis:

Vaikų linija, tel. 116 111, kasdien 11–21 val.

Jaunimo linija, tel. (8-800) 2-88-88, kasdien visą parą.

Pagalbos moterims linija, tel. (8-800) 6-63-66, I–V 10–21 val.

Vilties linija, tel. 116 123, kasdien visą parą.

Vesta VITKUTĖ 

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos I kurso studentė

Alvijos STEPONAVIČIŪTĖS nuotr.

Daugiau šioje kategorijoje: « Ar žinai, kad?.. Rašinių konkursas »