„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Svarbiausia – nebijoti suklysti

Su sinologe Kristina kalbamės apie tai, kas padarė di­džiausią įtaką jos pasirinkimui. Vis tik pro­fesija – mums dar šiek tiek ne­įpras­ta.

Pasak merginos, ji išties su­laukia daug klausimų, kaip sinologija atsirado jos gyvenime.

„Tikriausiai kaip ir daugelio, mokykloje mano „kuo būti“ no­rai keitėsi kaip metų laikai, o apie Kiniją neturėjau nė men­kiausios minties ir tikrai ne­maniau, jog mano specialybė bus su ja susijusi.

Natūralu, kad apie Kiniją žinojau tik tiek, kiek supažindino geografijos ar pasaulio istorijos pamokos. Kai baigiau mokyklą, nusprendžiau kurį laiką nestoti niekur, nes niekas nebežavėjo, o stoti bet kur nemačiau prasmės. Prisimenu, kai mano draugai mėgavosi pirmais studijų (ir, aišku, studentavimo) metais, aš nerimavau ir liūdėjau, jog savęs dar neatradau. Tada mano gyvenime ir atsirado Kinija – išvažiavau ten dirbti modeliu. Sužavėjo ne tik gatvėse sklindantis egzotiško maisto kvapas, bet ir kažkas gilesnio, neapčiuopiamo. Prisimenu, kaip vieną dieną važiuodama pro metropolišką miestą Šanchajų žiūrėjau į pro akis bėgančius vaizdus, kuriuose do­minavo kiniški rašmenys – hie­roglifai. Pamaniau, jog būtų labai įdomu žinoti, ką jie reiškia. Tą akimirką supratau, kad tai, ko noriu mokytis ir išmokti, yra būtent kinų kalba. Nieko nelaukusi pradėjau – studijavau ir savarankiškai, ir mokyk­lose, labai padėjo tai, kad kelis metus ši kalba mane supo visur.

Besimokydama kinų kalbos, vis labiau žavėjausi Kinijos is­torija, filosofija, kultūra. Tais da­­lykais, kurie dar pačioje pa­žin­ties su Kinija pradžioje įtrau­kė tarsi į magišką ir kartu smalsumą kurstančią būse­ną. Vedama noro ap­čiuop­ti tai, kas atrodė neap­čiuopiama, vos tik radusi sinologijos studijų programą Vilniaus universitete nė akimir­ką nesudvejojau, jog ji yra tai, ko aš ieškojau“, – įsitikinusi Kris­tina.

Į klausimą, ar įstojus studijuo­ti savo (kaip manyta) svajonių specialybę, nenusivylė, ji atsako, jog kadangi pasirinkimas nebuvo ypatingai spontaniškas, o veikiau ilgai ieškotas kelias, studijomis buvo patenkinta.

Kai studijos įsivažiavo, jomis tik dar labiau žavėjausi ir džiaugiausi. Dauguma dalykų mane mokė ne tik geriau pažinti bei tikslingiau tyrinėti mums tokį tolimą kraštą, bet kartu Kinijos filosofija iš esmės tapo mano gyvenimo dalimi. Išmokau giliau mąstyti, kas yra pasaulis, kokia yra žmogaus būtis ir kas apskritai yra žmogus. Žinoma, galbūt Kinijos filosofija nėra priimtina kiek­vienam čia, Lietuvoje, bet man ji labai pritiko ir tapo artima, padėjo atsakyti į daugelį klausimų, kilusių prieš studijas. Nors studijavome teoriją, man tai buvo ir tebėra tikrų tikriausia kasdienė praktika“, – prisipažįsta mergina.

Kinija – be galo tolimas kraš­tas. Ar ne per tolimas tam, kad Lietuvoje būtų įmano­ma rasti darbą, kuriame reikia kinų kalbos?

Tačiau Kristi­na paneigia šį mi­tą – pasak jos, dabar kaip tik daug įmonių dirba arba ieško galimybių užmegzti ryšius su milžiniška Kinijos rinka, todėl kinų kalbos mokėjimas iš tik­rųjų atveria plačias karjeros ga­limybes.

„Galima rinktis ramų ir uždarą darbą, pavyzdžiui, verti­mą raštu, arba tapti projektų va­dovu ir kasdien bendrauti su klientais ar verslo part­neriais. Be to, kadangi kinų kal­bą vartoja dau­gybė žmonių, pakanka­mai lengva rasti darbą bet kurioje pasaulio šalyje. Šiuo metu esu kiek atitolusi nuo savo specialybės – nusprendžiau tęsti mokslus, tad pasirinkau mažiau laiko užimantį ir protinės įtampos nesukeliantį darbą. Tie­sa, su kinų kalba mano ryšys nenutrūksta – esu laisvai samdoma vertėja lietuvių, ang­lų, kinų kalbomis. Tai leidžia nepamiršti kalbėti kiniškai, o svarbiausia – skatina tobulėti. Džiaugiuosi, kad darbą galiu puikiai suderinti su magist­ro studijomis. Po jų noriu grįžti į darbą, kuriame visą save galėčiau atiduoti tam, ką sugebu geriausiai – savo karjerą noriu susieti su Kinija. Nors dar tiksliai nesu apsisprendusi, kur pakrypsiu labiau – į int­rovertiškąją ar ekstrovertiškąją darbo pusę. Galbūt pasirinksiu derinti uždaresnį darbą su tokiu, kuriame galėčiau tiesiogiai bendrauti su žmonėmis“, – svarsto mergina.

Pasak Kristinos, pagrindinis principas, kuriuo ji vadovavosi, rinkdamasi studijas ir darbą, yra smalsumas ir noras pažinti gyvenimą – pasaulyje yra tiek daug įdomių ir žavingų dalykų, vietų, žmonių.

„Būtent tai mane verčia galvoti, jog kiekvieną dieną reikia stengtis išnaudoti kuo produktyviau, t. y. kuo daugiau pamatyti, patirti, išgyventi. Manau, nieko labai paslaptingo čia nėra – kaip sakiau, sinologijoje save atrasti bei realizuoti gali labai skirtingų tipų, temperamentų ir charakterių žmonės. Svarbiausia, kad tai nuoširdžiai patiktų ir „vežtų“ – tada motyvacija gims­ta savaime. Svarbu nebijoti elgtis kitaip, nei elgiasi tavo draugai ar reikalauja artimieji. Nebijoti suklysti, o jei taip nutiko, žinoti, jog visada galima bandyti dar ir dar kartą – tol, kol atrasi save“, – ant pasirinkimų slenksčio stovintiems jaunuoliams pa­taria sinologė Kristina.

Kotryna PETRAITYTĖ

Nuotr. iš pašnekovės album

 

 

Atnaujinta Penktadienis, 09 liepos 2021 09:40