Galvoti ir persigalvoti – dažniausia „kuo noriu būti“ situacija
Natūralu, jog po 12 metų palikus mokyklos suolus, o tuo pačiu ir tave gerai pažįstančius mokytojus, draugus, šeimą, net patį save, nepatyrusį mokyklinuką, pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis. Tai laikas, kai atsakomybę jau galima – ir reikia – prisiimti pačiam. Tam, kad praėjus keliems metams galėtumei atsigręžti ir pasidžiaugti savo sprendimais – taip, kaip džiaugiasi dabar konstruktoriumi-produkto dizaino inžinieriumi Danijoje dirbantis Rokas.
Pasak jo, jis nuo mažens buvo įsitikinęs, jog bus gydytojas. Ir netgi chirurgas ar traumatologas.
„Kadangi giminėje yra keletas gydytojų, ši specialybė buvo, sakykime, prestižinė, visada svajojau, kad ir aš noriu siekti tokios karjeros. Tačiau, bėgant laikui, pradėjau galvoti apie tai, kaip iš tikrųjų atrodo darbo specifika. Ir nusprendžiau, kad iš manęs medikas neišeis. Nepaisant to, vidurinėje rinkausi biologiją, chemiją, matematiką ir fiziką A lygiu. Vis vyliausi, jog gal persigalvosiu ir sieksiu vaikystės svajonės. Bet turėjau ir atsarginius planus – tiksliuosius mokslus, galinčius atrakinti duris į „šviesųjį rytojų“. O be to, skaičiukai ir naujosios technologijos man patinka labiau nei mokslas apie bakterijas ir chemines reakcijas. Todėl atėjus laikui rinktis, pildžiau stojimus į Vilniaus VGTU ir Klaipėdos universitetus. Niekada negalvojau apie užsienį ir net neįsivaizdavau savęs svetimoje šalyje, bet tokią mintį pakišo tėvai, o tais laikais tai buvo populiaru ir perspektyvu. Ilgai nelaukęs nusprendžiau, kad noriu pabandyti. Ir jau netrukus lipau iš lėktuvo Kopenhagoje – pradėjau savo gyvenimą Danijoje. Turėjau tik lagaminą, truputį pinigų pradžiai ir kelis kartu studijuoti atvykusius mokyklos draugus. Taip tapau mechanikos inžinerijos studentu“, – šiandien prisimena Rokas.
Paklaustas, ar nenusivylė savo pasirinkimu, studijų programa ar jų kokybe, Rokas prisipažįsta, jog nerimo iš pradžių buvo. Tuo labiau, kad buvo kitoje šalyje, kur viskas nepažįstama.
„Tačiau iš viso pasaulio į Daniją atvykę studijuoti žmonės suteikė galimybę pažinti ir suprasti kitas kultūras bei papročius. Susiradau daugybę draugų iš įvairių kampelių: pradedant Lenkija, baigiant Kenija ir Australija. Nauji draugai – studentavimo dalis (kuri, beje, ne mažiau svarbi už dalykines studijas). Mokytis buvo tikrai įdomu – turėjome daug praktikos, viskas vyko anglų kalba. Tiesa, pradėjęs studijuoti Danijoje nežinojau, ko galiu tikėtis iš savo specialybės, kaip ji atrodys darbuotojo akimis. Nepažinojau nė vieno mechanikos inžinieriaus, tad ir jokių pasakojimų nebuvau girdėjęs“, – teigia Rokas.
Danijoje jis gyvena jau šešerius metus. Ir tikina esantis patenkintas pasirinktu konstruktoriaus-produkto dizainerio darbu, kuris netgi viršijo visus įsivaizduotus lūkesčius.
„Šiandien su šypsena prisimenu praeities nežinią ir nerimą dėl to, „kaip viskas bus“. Taip, mano „kuo noriu būti“ planas sąmoningai keitėsi – planas B tapo planu A. Prieš atvykdamas į Daniją užsibrėžiau tikslus ir norimus rezultatus. Dabartis, kurią tada tik įsivaizduodavau, virto tikrove. Baigęs mechanikos inžinerijos studijas, įsidarbinau konstruktoriumi-dizaino inžinieriumi žemės ūkio įmonėje, kurioje kuriame, projektuojame ir gaminame žemės ūkio techniką. Čia dirbu jau dvejus metus. Išmokau danų kalbą – ja puikiai susikalbu tiek laisvu laiku, tiek darbe. Kasdien tenka bendrauti su įvairių sričių profesionalais, su klientais, kurie padeda tobulėti ir eiti pirmyn. Tačiau bene labiausiai motyvuoja vis nauji iššūkiai – smagu juos įveikti ir sulaukti gerų atsiliepimų bei rezultatų. Dar man svarbu, jog mano veikla nėra monotoniška – kiekviena diena suteikia vis naujų žinių ir išbandymų, o tai tik skatina dar labiau stengtis ir tobulėti, tapti geresniu savo srities specialistu.
Tikriausiai tai svarbu ne tik mano, tačiau ir bet kuriai kitai specialybei. Todėl net neabejoju, kad ypač svarbu nebijoti ir turėti drąsos bei ryžto pasirinkti studijas ne pagal giminių ar artimųjų norus ar tradicijas. Ir, žinoma, būtina ugdyti kantrybę bei smalsumą – pasirinkus drąsiai, po kelių metų sunkaus darbo bus galima sau padėkoti, o iššūkiai bus jau ne stresą, bet motyvaciją kelianti kasdienybė“, – besirenkantiems tolimesnį gyvenimo kelią pataria Rokas.
Kotryna PETRAITYTĖ
Nuotr. iš pašnekovo albumo
