Nuoseklus darbas – raktas į sėkmę

Vasarai ritantis į antrą pusę, mokyklos vėl šurmuliuoja – liepos pabaigoje su jomis atsisveikina abiturientai. Iš­leistuvės visada sumišusios su džiaugsmu, pasi­didžia­vimu ir savotišku liūdesiu – žengiama į naują gyvenimo etapą. 

Liepos 22-ąją abiturientai su­žinojo paskutinių trijų valstybinių brandos egzaminų – ang­lų kalbos, istorijos ir fizikos – re­zultatus. Šilalės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenimis, ang­lų kalbos egzaminą šiemet rinkosi 145 moksleiviai, išlaikymo ribos nepasiekė du iš jų. Istorijos žinias nusprendė pasi­tikrinti 52 abiturientai, visiems jis bu­vo sėkmingas. Tik 21 dvy­liktokas šiemet rinkosi fizikos egzaminą. Vienas, deja, jo neįveikė.

Ir nors egzaminai išlaikyti, jų rezultatų vidurkio kartelė vos peržengia 50 balų (pusės) ribą. Anglų kalbos egzamino rezultatų vi­durkis siekia 59,49 balo, istorijos – 51,67, fizikos – 26,71. Maksimalių įvertinimų šiuose egzaminuose nebuvo pasiekta. 

Palyginus su praėju­siais metais, galima pa­stebėti, kad dras­tiš­kiausias skirtumas ma­tyti ma­tematikos eg­zamino re­zul­tatuo­se – pernai jo neišlaikė 40,5 proc. visų laikiusiųjų, šiemet šis skaičius krito iki 12,95 proc. Panaši tendencija ir lietuvių kalbos bei literatūros egzaminų rezultatuose – šiais metais jį įveikė 10 proc. daugiau abiturientų. Chemijos ir istorijos egzaminai antrus metus iš eilės išlaikomi 100 proc. 

Kaip ir kasmet, galime džiaug­tis gabiausiais moksleiviais – iš gimnazijas baigiančių 243 rajo­no abiturientų aštuoniems pavyko pasiekti aukščiausių re­zul­tatų skirtinguose egzaminuose: iš matematikos, biologijos bei lietuvių kalbos ir literatūros egzaminų po tris dvyliktokus parsinešė 100 balų įvertinimus, vienas puikiai pasirodė tiek matematikos, tiek biologijos egzaminuose. 

Kas gi toliau laukia šimtukininkų, kokia buvo prabėgusi egzaminų sesija ir kokius planus jie kuria ateičiai? Geriausiai įvertinti abiturientai, paklausti, kaip ruošėsi egzaminams, vieningai sutaria, jog svarbiausia – nuosekliai ir atsakingai dirbti.

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gim­nazijos mokinė Agnė Gu­dauskaitė pastebi, kad itin svar­bu tinkamai planuoti laiką, jo būtina skirti ir poilsiui. Merginai pritaria ir Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos mokinė Agnė Dirmantaitė: „Sudėtingiausia užduotimi tapo laiko planavimas, nes visiems penkiems egzaminams norėjosi pasiruošti gerai“. Agnė įsitikinusi, kad jei stro­piai mokaisi visus 12 metų, egzaminai didelio streso nekelia.

Tos pačios gimnazijos abitu­rien­tė Brigita Mikalauskaitė sunkiausia užduotimi laiko pa­­si­ruošimą keliems skirtingiems egzaminams vienu metu.

O štai šilališkė Liepa Gedvilaitė neabejoja, jog labai svarbu ne tik asmeninis įdirbis bei pastangos, bet ir įvairios konsultacijos: „Vyko daug nuotolinių paskaitų, skirtų pasiruošti egzaminams. Stengiausi jose dalyvauti, nes labai naudinga išgirsti jau žinomą informaciją iš visai naujų žmonių“.

Gimnazistės pripažįsta, jog baigiamosiose klasėse pasirengimas egzaminams tampa pagrindiniu darbu, į kurį būtina koncentruotis visus mokslo me­tus. Normalu, kad pasiruošimas, įtampa bei jau­dulys išvargina.

„Po egzaminų pajaučiau palengvėjimą“, – sako Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje be­simokanti Ra­mi­lė Bartušytė. 

Tą patį tikina patyrusios ir kitos kalbintos pašnekovės. Pa­sak Agnės, ji jau spėjo ir pailsėti: „Egzami­nų sesija išvargino, tačiau, jai praėjus, atrodo, pasimiršo ir įtampa, ir jaudulys. O kelionės bei visuomeninė veik­la leido atsikvėpti nuo pasta­ruosius mėnesius užgriu­vusio krūvio“.

Šilalės Simo­no Gau­dėšiaus gimnazijos mokinys Vi­lius Košys, pel­nęs du 100 balų įvertinimus, ne­daug­žo­džiau­ja: pasibaigus egzaminų sesijai, jautėsi puikiai. 

Rajono šimtuki­ninkai neketina užmigti ant laurų ir yra nusiteikę siekti aukštų tikslų. Kalbinti abiturientai lyg susitarę tvirtino norintys savo ateitį sieti su gyvybės ir sveikatos mokslais. O Agnė teigia užsibrėžusi laisvu nuo paskaitų metu mokyti vaikus, nes ją traukia ir pedagogo profesija. Todėl nors save įsivaizduoja vaistų ar kosmetikos pramonėje, kaip viskas susiklostys, galės pasakyti po kelių metų.

Ramilė išliko paslaptinga ir neskubėjo atskleisti savo studijų krypties, tačiau patvirtino, kad toliau eis akademiniu keliu. 

Paklausti, ar turi ketinimų grįžti po studijų į Šilalę, moksleiviai mėtyti pažadų neskuba – kol kas apie tai galvoti yra anksti. Nors, pavyzdžiui, Liepa atvira: jos svajonių sritis perspektyvų mažame mieste neturi, todėl, jei pavyks įgyvendinti savo planus, gali būti, jog į gimtinę mergina grįš tik kaip svečias. Kita vertus, kad ir kaip susiklostytų tolimesni planai, nė vienas abiturientas savo krašto neišsižada ir vieningai sutaria, jog jei tik gautų galimybę čia dirbti ir kurti ateitį, pasiūlymą rimtai svarstytų. 

Emilija POCIŪTĖ

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos studentė

Nuotr. iš pašnekovų albumo