Logo
Spausdinti šį puslapį

Išsilavinimas atveria daug kelių

Projektų vadovė ir fotografė Domantė prisipažįsta, kad besimokant mokykloje nuolat užduodamas klausimas „kuo nori būti užaugusi?“ ypatingai negąsdino. Tačiau nors atsakymo į jį mergina sako iškart ir negalėdavusi pateikti, nebuvo taip, kad bijotų ir dėl to kaip nors ypatingai suktų galvą. Šiandien, kai jau užsiima mėgstama veikla, Domantė tikina mananti, jog besimokant mokykloje reikia mėgautis tuo, kad gali svajoti, nes svajoti ir galvoti, kuo nori būti, yra pakankamai lengva. Sunkiau tada, kai tampi tuo, kuo svajojai. Tada nebežinai, kas bus toliau. 

„Nuo mažens turėjau pomėgių, kurie man buvo itin svarbūs – užsiėmiau fotografija, domėjausi reklamomis. Mane žavėjo ir vis dar be galo žavi tai, kaip toks reiškinys kaip reklama mūsų protus gali paveikti taip stipriai, kad galiausiai nusiperkame vienokį ar kitokį reklamuojamą daiktą ar paslaugą. Kartais to mums nė nereikia. Žinoma, mano apsisprendimui įtakos turėjo tėvai ir mokytojai, bendravimas su žmonėmis, mokymasis iš jų, tam tik­rų vertybių perėmimas. Svarbi buvo ir draugų nuomonė – kai kurie iš jų jau studijavo universitetuose“, – sako Domantė. 

Ar „svajonių specialybės“ studijos neprivertė nusivilti? Pasak Domantės, vis dar apie tai retsykiais pagalvojanti.

„Po mokyklos baigimo turėjau du labai aiškius variantus: rinkausi tarp fotografijos bei reklamos. Tėvai patarė rinktis reklamos kryptį, o fotografiją palikti kaip mylimą užsiėmimą. Pa­ma­niau, kad planas geras, tačiau mintis „o kaip būtų buvę, jei“ sukirba ir dabar. Vis dėlto tai nereiškia, jog būtų tekę nusi­vilti. Studijų lūkesčiai, galima sakyti, išsi­pildė – mokslas buvo įdomus ir naudingas. Tik tada dar nesupratau vieno svarbaus dalyko – jau darbinantis turėjau pasistengti, lankiau papildomus kursus, nes studijose buvo pasenusių dalykų ir tai, turbūt, normalu – reklamoje naujovių atsiranda kiekvieną dieną“, – teigia Domantė.

Jaunuoliams, svarstantiems, ką rinktis, ji pataria nebijoti: pasak jos, nereikia manyti, kad, pasirinkus studijas, pasirašai gyvenimo nuosprendį – dažniausiai universitete įgytas išsilavinimas atveria daug kelių, nes kiekviena sritis juk turi daug pakraipų. O pradėjus dirbti, išmoksti daugybę naujų dalykų, patiri kasdienių iššūkių. Ir visai nebūtina apsistoti ties „svajonių profesija“ visą gyvenimą – nieko nekeisdamas ir nebandydamas naujų dalykų, nesužinosi, kiek daug įvairiausių talentų bei galimybių tavyje dar slypi.

Paklausta, kas labiausiai motyvuoja, Domantė nedvejoja: „Kaip ir studijų me­tais, taip ir dabar – noras išmokti kuo daugiau. Manau, kad būti smal­siam ypa­tingai svarbu, o troškimas atrasti bei suprasti naujų, anksčiau nepažintų ar nepatirtų dalykų yra didysis varikliukas kasdienai. Galbūt motyvuoti gali ir kiti dalykai, bet manau, kad svarbiausia, jog pats siektum eiti pirmyn“. 

Pasak merginos, norint tapti geru reklamos specialistu, reikia būti kūrybiškam, sugebėti greitai reaguoti ir tuo pačiu metu galvoti apie kelis skirtingus dalykus. Ir, žinoma, vertinti įvairias darbines patirtis – jei nori tobulėti, reikia ne tik aklai eiti per kasdieną, bet ir kiek įmanoma analizuoti, galvoti, pažiūrėti, ar iš tos patirties galima kažko pasisemti bei išmokti. 

„Dėl šios priežasties kartais pabandau į savo patirtis bei situacijas žvilgtelėti iš šono – tai padeda suprasti ir geriau įvertinti save bei aplinką. Laikui bėgant pastebi, jog su tokiu kritišku mąstymu darbus atlieki kokybiškiau, padarytos klaidos nesikarto­ja, o tas, ku­rios pasitaikys ateityje, tik­­rai sugebėsi išspręsti greičiau, efektyviau“, – neabejoja Domantė. 

Kotryna PETRAITYTĖ

AUTORĖS nuotr.

2016 © „Šilalės artojas“ – Šilalės rajono laikraštis. Visos teisės saugomos