Žygis Gvaldų ir Pajūralio apylinkėmis

Gvaldų etnografiniame muziejuje į projekto „Jūra tekanti kultūra“ antrąjį renginį su­gužėjo daugiau nei 40 įvairaus amžiaus dalyvių (nuo antroko iki 76-erių senjoro), at­vy­kusių net iš Vilniaus, Šiaulių, Joniškio, Kauno, Klaipėdos bei kitur.

Pažintinį 13 kilometrų pasi­vaikš­čio­jimą vedė archeologas, baltų kul­tūros tyrinėtojas prof. dr. Vy­kintas Vaitkevičius. Jis per­kėlė mus į pirmąjį mūsų eros tūks­tantmetį, padėjo suprasti, kaip formavosi šių vietų kultū­rinis bei istorinis kraštovaizdis nuo ta­da, kai čia savo veiklą miš­kų apsuptyje pradėjo žmogus. Žygis buvo išskirtinis, nes Gval­dų–Pa­jūralio apylinkės ma­­žai tyrinėtos, todėl noriai leidomės į senųjų aukojimo, laidojimo vietų paieškas. 

Daug minčių apie miško reikšmę ir įtaką žmogaus būčiai sukėlė išskirtinės apimties (net 4 metrų) bei grakštumo Gvaldų liepa. Vėliau ieškojome Kadagynų akmens, vadinamo au­kuru, o suradę jį išmatavome. Saus­laukio milžinų kapuose su­rinkę šiukšles, susėdę pavėsyje klausėmės Vykinto pasakojimų apie laidojimo tra­dicijas. Galiausiai, nešini Tri­spal­vę, Lietuvos istorinę ir Že­mai­tijos vėliavas, dainuoda­mi žygeivių dainą „O sena Žemai­tija“, patraukėme atgal Gvaldų link per Pajūralį. 

Grįžusius į muziejų žygeivius sodybos šeimininkai odos dailininkai – dr. Albinas ir Da­lytė Kavaliauskai pasitiko su sūriu ir medumi. Jie pristatė muziejaus eks­pozicijas, savo kū­rybinių darbų parodą bei pakvie­tė į kūrybines odos dirbtuves. Su­si­pa­ži­­nę su skirtin­gų odų tipais ir jų ap­dir­bimo technikomis, galėjo­me pa­sigaminti bal­tiš­kais raštais papuoštų apyrankių, vai­šinomės arbata.

Viktoras URBIS

VšĮ „Kraštomanija“ vadovas

Viliaus GRIKŠO nuotr.