„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Su mokykla atsisveikino Šilalės abiturientai

Liepos 21-ąją Šilalėje trumpam sustojo eismas: nuo Simono Gaušiaus gimnazijos iki Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios žygiavo mokinių, mokytojų ir juos lydinčių šokėjų bei muzikantų kolona.
Šiemet su šia mokykla atsisveikino 89 abiturientai, tarp kurių buvo trys, brandos egzaminuose surinkę po 100 balų. Šimtukininkai Emilija Marozaitė bei Juozas Griušys tapo ir „Šilalės artojo“ pagalbininkais: padėjo nustatyti laikraščio antrojo pusmečio prenumeratos laimėtojus. O kol jie dar namuose, pakalbinome, klausdami, kaip sekėsi mokytis, kur svajoja studijuoti bei gyventi. Teiravomės, kaip susiklostė egzaminų sesija, kodėl, jų manymu, tokie prasti abiturientų pasiekimai visoje Lietuvoje.
Emilija įsitikinusi, jog viskas yra paties mokinio rankose.

„Mano mėgiami užsiėmimai bei požiūris į mokslus keitėsi priklausomai nuo to, kiek laiko skirdavau tam tikram dalykui pažinti. Žinoma, kuo geriau įvaldome tam tikrą sritį, tuo labiau ji patinka. Tad dėl laisvės kūrybai, fantazijai ir saviraiškai labiausiai mėgau dailės pamokas. Mažiausiai domino tikslieji mokslai: matematika, fizika. Tačiau dabar galiu pasakyti, jog prastai sekėsi tie dalykai, kuriais mažiau domėjausi“, – pasakojo Emilija.
Juozas neslėpė, kad jam atvirkščiai – matematika, chemija ir biologija patiko labiausiai.
„Mokytis buvo įdomu, nes rūpėjo sužinoti daugiau, domėdavausi plačiau, nei reikalauja mokyklinis kursas. Ne mėgstamiausia pamoka buvo anglų kalba, nors progimnazijoje nepatiko ir lietuvių kalbos pamokos, gauti gerą pažymį retai kada pavykdavo. Tačiau atėjęs į gimnaziją, lietuvių kalbos pamokas pamėgau“, – sakė Juozas.
Jis tikėjosi, kad egzaminų rezultatai bus aukštesni.
„Pasisekė neblogai, bet galėjau išlaikyti geriau. Daug dirbau mokslo metų viduryje, o paskutiniais mėnesiais atsipalaidavau. Todėl ir rezultatas toks: geriausiai (100 balų) išlaikiau matematiką, o blogiausiai – anglų kalbos egzaminą“, – pripažino vienas iš trijų gimnazijos šimtukininkų.
Juozas laikė penkis brandos egzaminus ir ketino studijuoti mediciną, o Emilija neslėpė, kad jos širdis labiau linksta
prie humanitarinių mokslų.
„Reikia dėkoti mokytojams, kurie geba išlaikyti mokinio dėmesį savo dalykui. Geras mokytojas visada siekia, jog
mokinys išmoktų kuo daugiau, palaiko, organizuoja kūrybingesnes ir netradicines pamokas. Visa tai skatina domėtis
pačiam, žinios lengviau įsisavinamos“, – įsitikinusi Emilija.
Ji dėkoja mokytojams Reginai Arlauskienei, Jolantai Baubkuvienei, Daivai Eisimantienei, Gražinai Žemaitaitienei, Pauliui Bijūnui, Rasai Mažrimienei, Birutei Knyzelienei, Gidai Zobelienei, Daliai Kubaitienei, Vidai Kačinienei už tai, kad
jie, anot Emilijos, išlaiko ribą tarp griežtumo ir nuolaidumo, geba paskatinti. Iš lietuvių kalbos mergina gavo 100
balų, nedaug trūko iki šimtuko ir anglų kalbos patikrinime (97), istorijos žinios įvertintos 90 balų. Matematikos egzaminas, deja, įvertintas mažiausiu balų skaičiumi, tačiau, koks jis, Emilija neatskleidė.
Paklausti, ką mano apie prastėjančius rezultatus matematikos egzamine, abiturientai sakė, kad tai yra ir mokytojų,
ir mokinių kaltė.
„Matematika yra mokslas, paremtas teorinėmis žiniomis, o nemokant teorijos, neįmanoma atlikti praktinių uždavinių. Mokytojo reikalas – sudominti dėstomu dalyku. Man pasisekė ir dabar išskirčiau lietuvių kalbos bei matematikos mokytojas“, – sėkmės receptą atskleidė Juozas.
Emilija teigė supratusi, jog mokiniai nemoka nuosekliai mokytis.
„Pagrindinė priežastis yra valios ir atsakomybės trūkumas, dažniausiai dėmesį nuo mokslų ir atkaklaus darbo atitraukia socialiniai tinklai bei kitos pramogos. Kliudo ir įsitikinimas, kad humanitarai gali būti tik humanitarais,
tiksliukai – tik tiksliukais, todėl ne vienas pasiduoda rimtai nepradėjęs. Iš tiesų tereikia daugiau padirbėti“, – įsitikinusi ji.
Mergina svarstė apie dailės studijas, bet galiausiai pasirinko japonologiją – traukia japonų kalba ir kultūra, noras bendrauti su šios šalies žmonėmis, plėsti pasaulėžiūrą. Tiesa, jos artimieji šį sprendimą vertina kiek skeptiškai,
tačiau ją palaiko ir tiki, jog viskas pavyks.
Ar grįš gyventi ir dirbti į gimtinę, Emilija kol kas nežino.
„Šilalė man yra labai miela ir patogi. Manau, jog jaunimas dažniau renkasi apsigyventi kitur, nes nori patirti naujų
įspūdžių. Taip pat čia trūksta pramogų ir įsidarbinimo galimybių. Tad ir aš pirmiausia noriu pažinti kitus miestus, šalis“, – sakė E. Marozaitė.
Juozas grįžti į gimtinę irgi neplanuoju: „Šilalė man yra per mažas miestas, per mažai veiklos, pramogų, darbo perspektyvų“.
Vaikinas svarstęs studijuoti mediciną, bet dėl pernelyg ilgai trunkančių mokslų ir, anot jo, prasto atlyginimo šio su
manymo atsisakė.
„Ketinu studijuoti taikomąją matematiką Vilniaus universitete – patinka studijų programa ir geros įsidarbinimo
perspektyvos“, – sakė abiturientas.
Šios gimnazijos šimtukininkė yra ir Agnė Makaraitė, surinkusi balų maksimumą anglų kalbos egzamine. Mergina
sakė, jog jai tai buvo staigmena.
„Tokio įvertinimo nesitikėjau. Iki šiol pamenu, kaip jaučiausi, išėjusi iš egzamino: atrodė, jog išlaikysiu prastai,
jog padariau daug klaidų. Egzaminams ruošiausi palyginti nedaug, todėl visų laikytų dalykų įvertinimas yra geresnis
nei galvojau“, – kukliai pasiekimus įvertino mergina.
Agnė ketina studijuoti anglų kalbos filologiją Kauno Vytauto Didžiojo universitete.
Paklausta apie svajonių darbą, jaunoji šilališkė prisipažino, kad norėtų grįžti dirbti į mokyklą, o gal išbandyti vertėjos profesiją.
Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.

Atnaujinta Antradienis, 26 liepos 2022 09:21