Požiūrį į mokytojo profesiją gali keisti būsimieji pedagogai

Rytoj Mokytojų dieną minės ir jau dirbantys mokytojai, ir pedagogikos studentai. Ir nors skelbiama, jog mokytojų ypatingai trūksta, besirenkančiųjų studijuoti pedagogiką yra. Šįkart apie tai, kodėl nusprendė rinktis šią specialybę, „Šilalės artojui“ pasakoja šilališkės studentės.

Vytauto Didžiojo universitete ikimokyklinę ir priešmokyklinę pedagogiką studijuojanti Gabija Kazlauskytė teigia, kad žinojo, jog pedagogo darbas nėra lengvas. Anot jos, norint sudominti šiuolaikinės kartos aktyvius ir nekant­rius vaikus, reikia būti labai kūrybiškam, kantriam gebėti kurti ryšį su kiekvienu.

„Studijuojant pirmame kurse bei atliekant praktiką viename iš Kauno miesto darželių, buvo įvairių situacijų. Da­lis vaikų iš pradžių nerodė susidomėjimo suplanuota veikla, bet, pasitelkus įdomesnes ir įvairesnes metodines priemones, pavyko juos sudominti“, – pasakoja Gabija.

Anot studentės, jai visada patikdavo bendrauti su vaikais, to­dėl dažnai pagalvodavo, kad baigusi gimnaziją, studijuos pe­da­gogiką. Apsisprendimui įtakos turėjo ir pirmieji reiklūs, bet la­bai vaikus mylintys pedagogai.

„Prisimenu ikimokyklinio ug­dymo mokytoją Daną Jog­mi­nie­nę bei pradinių klasių moky­toją Ireną Vasiliauskienę. O ir gimnazijoje daug nuostabių mo­kytojų: miela prisiminti Jo­lantą Baubkuvienę, Bijūną Pau­lių, So­natą Zaikauskienę, Gidą Zo­bė­­lienę bei daugelį kitų. Be to, meilę ir prasmę pedagoginiam darbui formavo ir pedagogai tėvai. Tiesa, mama šiuo metu yra pe­rėjusi į kitą sritį“, – sako G. Kaz­laus­kytė.

Prieš kelis metus viena iš tri­jų idėjų Lietuvai buvo skelbiama „Mokytojas – prestižinė profe­sija iki 2025 metų“. Ką apie šį valdžios tikslą mano jaunoji pedagogė?

„Ruošiantis studijuoti ir dirbant pedagoginį darbą, manau, mažiausiai reikėtų galvoti apie prestižą. Ar mes specialybę renkamės vien todėl, kad ji yra prestižinė? Bet juk šiandien neprestižinė rytoj jau gal bus prestižinė ir atvirkščiai. Esu įsitikinusi, jog kiekvienas žmogus turi dirbti mėgiamą darbą, tada jis ir taps prestižiniu. Žinoma, už kiekvieną darbą turi būti mokamas adekvatus atlygis“, – įsitikinusi būsimoji pedagogė.

Paklausta, kur baigusi studi­jas planuoja dirbti, studentė sako dar tiksliai nežinanti. Pa­sak Ga­bijos, ji pamilo Kauną, ta­čiau nė­­ra įsitikinusi, ar, gavu­si dip­lo­­mą, pasiliks studijų mieste. Ki­ta vertus, jame yra daugiau galimybių susirasti darbą.

Trečius metus Klaipėdos vals­tybinėje kolegijoje ikimokyk­linę ir priešmokyklinę pedago­giką studijuojanti šilališkė Lau­­ra Aurylaitė sako, jog pedagogikos studijos yra la­bai įdomios: gi­lina žinias apie psichologiją, vaikų raidą bei įvairius mokymo metodus.

O kodėl nusprendė rinktis šias studijas?

„Kad studijuosiu pedagogiką, atrodo, žinojau seniai. Vie­ną vasarą, kai man buvo 17 metų, teko padirbėti stovyk­loje. Pag­rindinė veikla buvo už­siėmimai su vaikais, įvairių už­duočių galvojimas, iš­vy­kos bei kt. Įsi­tikinau, jog man patinka kurti, o kai matau, jog ir vaikai tuo žavisi, supratau, kad tai man teikia didelę laimę“, – tikina Laura.

Pasak merginos, po darbo stovykloje ji pradėjo svajoti apie muzikos pedagogikos studijas. Tačiau kai atėjo momentas rinktis studijų kryptį, pasirinko ikimokyklinę ir priešmokyklinę pedagogiką. Bet ne­nusivylė – ji gali vaikus mokyti dainuoti, piešti, lavinti jų kūrybiškumą, padėti atskleisti emocijas, formuoti pagrindą vai­kų ateičiai. Tiesa, būsima pedagogė teigia, kad jau spėjo patirti ir pirmuosius profesijos iššūkius.

„Teko susidurti su netinkamu tėvų požiūriu – kai pradėjau dirbti, kai kurie manė, jog esu jauna, neva todėl labai mažai žinau apie vaikų ugdymą. Bet pavyko įtikinti, kad amžius nieko nelemia, o pamatę, kaip elgiuosi su vaikais, kaip visada noriu su jais užsiimti ir kokias žinias jiems perduodu, nuomonę pakeitė“, – džiaugiasi L. Au­rylaitė. 

Mokytojų dienos proga savo kolegoms būsima pedagogė linki į darbą eiti su šypsena, taip, kaip pirmąją savo darbo dieną.

Gabrielė Zenevičiūtė Vilnius universitete trečius metus studijuoja dalyko pedagogiką – biologiją. Ji pripažįsta, kad kartais tenka susidurti su iššūkiais bei sunkumais. Tuo labiau, jog ne tik mokosi universitete, bet ir dirba, todėl turi labai planuoti laiką. Gabrielė pasakoja, kuo ją sužavėjo biologijos mokslas.

„Augau miestelyje, kurio pakraštyje žaliuoja didelis pušynas, ten turėjau ir savo mėgiamą vietą, ateidavau pamedituoti. Jaučiu tikrą ryšį su gamta, atrodo, jog gamtą visada suprantu kitaip, nei kiti“, – kalba iš Rozalimo miestelio kilusi G. Zenevičiūtė.

O kodėl pasirinko būti biologijos mokytoja?

„Pedagogiką rinkausi dėl gebėjimo bendrauti su žmonėmis, taip pat dievinu biologiją kaip dalyką. Dar teko savanoriauti – padėjau  5–7 kl. mokiniams mokytis, tada irpastebėjau, jog neblogai sekasi su jais sutarti, sugebu perteikti žinias. Rinkdamasi studijas svarsčiau daug variantų, tačiau galiausiai pirmu numeriu pasirinkau studijas Vilniaus universitete ir biologijos pedagogiką“, – sako mergina.

Paklausta, kaip pakeisti nusistovėjusią nuomonę apie mokytojo profesiją, ji tikina, jog tai padaryti gali studentai, pasirinkę ateityje būti mokytojais.

„Žinoma, galėtų, o ir privalėtų prisidėti valstybė. Turiu omenyje tai, kad mokytojo darbas, palyginus su kitomis sritimis, yra tikrai blogai apmokamas. Neabejoju, jog atlyginimų kėlimas būtų tas aspektas, kuris pritrauktų daugiau norinčiųjų dirbti mokyklose“, – įsitikinusi G. Zenevičiūtė.

Beje, būsima pedagogė pastebi, kad po truputį mokytojo profesijos prestižas auga: „Mokytojas ruošia visų sričių atstovus – nuo virėjų iki prezidento. Jis padeda pagrindą gyvenimo suvokimui, žinių, kuriomis naudodamasis, gali tobulėti. Tai ir yra pagrindinė mokyklos ir mokytojo misija“, – teigia mergina.

Pedagogikos studentė atvirauja, kad dirbti norėtų didmiestyje, nors problemų mokyti nekiltų ir mažesniuose miesteliuose bei rajonuose. Tačiau Vilniuje jau įsitvirtino, tad ten greičiausiai ir liks.

Vesta VITKUTĖ

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos studentė

AUTORĖS nuotr.