Logo
Spausdinti šį puslapį

Kaltinėniškė Kauno baseine tapo didvyre

Šių metų pradžioje neseniai duris atvėrusiame Kauno „Žalgirio“ arenos baseine skendo mažametė mergaitė. Ją išgelbėti padėjo patalpoje buvusios slaugos studentės. Tarp jų – ir iš Kaltinėnų kilusi Gabija Šerpetauskytė, kuri „Šilalės artojui“ sutiko papasakoti, kaip vyko mergaitės gelbėjimo ope­racija ir ką reikėtų daryti, atsidūrus panašioje situacijoje.

Kauno kolegijos bend­rosios praktikos slaugos studentė G. Šer­­pe­tauskytė sako, kad diena iki šio išskirtinio įvykio buvo eilinė. Mer­gina po darbų su draugais nusprendė atsipalaiduoti ir pirmą kartą aplankyti naująjį „Žal­girio“ baseiną. Ta­čiau netrukus poilsis buvo sutrikdytas, o su bičiuliais pramogavusi kaltinėniškė išgirdo pagalbos šauksmus ir pamatė žmonių sujudimą.

„Supratome, jog situa­ci­ja rim­ta, todėl nedvejodama pradėjau greičiau plaukti susibūru­sių žmonių link. Iš­li­pu­si ir pra­sibrovusi pro juos pamačiau be sąmonės gulintį vaiką. Gel­­bėtojas jau bandė jį gaivinti, todėl šokau jam į pagalbą: priklaupusi patariau, kaip reikia teisingai uždėti ranką ant krū­tinės, skaičiavau ritmą jam darant širdies masažą, o pati atlikau įpūtimus į burnytę. Ne­trukus mergytė atsigavo, ėmė verkti“, – prisimena Kauno kolegijos bend­rosios praktikos slaugos antrakursė.

Ir tai buvo pats geriausias ženklas.

Gabija žino, kad skęstančiam į kvėpavimo takus patekęs vanduo sukelia spazmus. Todėl žmogus negali šauktis pagalbos, jam pradeda trūkti oro ir ga­liau­siai jis netenka sąmonės. Svar­­biausios yra 5–7 minutės, per kurias apmiršta smege­nys, nes negauna deguonies. Slau­gos studentė primena ir įspėja, jog vaiko bei suaugusio gaivinimo algoritmai skiriasi. 

„Pirmiausia reikia įsitikinti, ar žmogus kvėpuoja, ar yra pulsas. Jeigu nejaučiame kvėpavimo ir pulso, tai vaiko nuo 2–12 metų gaivinimas pradedamas penkiais įpūtimais į burną, at­lošus galvą, pakėlus smak­rą, už­spaudus nosį. Jei įpūtimai neefektyvūs, iš karto pradedame širdies masažą: vienos rankos delno pakyla uždedama ant apatinės krūtinkaulio dalies, rankos turi būti ištiestos, o paspaudimai – ritmiški.

Po įpūtimų į burną gaivini­mą reikėtų atlikti algoritmu 30:2 (30 krūtinės paspaudimų ir 2 įpūtimai į burną), kaip suaugu­siam. Atgavus sąmonę, būtina žmogų paversti ant šono, jog vanduo galėtų efektyviai pasi­šalinti ir nukentėjusysis, gulėdamas ant nugaros, neužspringtų. Tačiau svarbiausia tokioje situacijoje yra nesutrikti, nesiblaškyti, o bandyti greitai prisimin­ti visas taisyk­les, at­kreipti dėme­sį į tai, suvokti, ką gai­vi­name – suau­gu­sį ar vaiką, ir imtis ryžtingų veiks­mų“, – sako kaltinėniškė. 

Paklausta, ar po gelbėjimo ope­ra­cijos baseine ji nesuabejojo savo studijų pasirinkimu, mergina teigia, jog toks netikėtas išbandymas tik dar labiau sustiprino pojūtį, kad ji yra teisingame kelyje. Be to, Gabija sa­ko įsitikinusi, jog sugeba ir tokiose kritiškose situacijose nesutrikti, viską atlikti profesionaliai, nes tikslas tik vienas – išgelbėti žmogaus gyvybę. 

O kodėl ji rinkosi būtent tokią studijų kryptį?

„Nuo vaikystės domėjausi me­dicinos mokslu, gimnazijoje labiausiai patiko biologijos pamokos. Ne kartą teko tvarstyti ir įvairias žaizdas artimiesiems. Tokie maži dalykai skatino dar labiau domėtis šia sritimi. Man patikdavo skaityti straipsnius, tyrimus, kurie bu­vo susiję su žmogaus anatomija, ligomis, publikacijas įvairiomis medicinos temomis. Todėl 11–12 klasėje jau tvirtai žinojau, jog rinksiuosi slaugos studijas, nes tiesiog jaučiau, kad pagalba žmogui yra mano pašaukimas. Ir tik­rai žinau, jog, baigusi kolegi­ją nesustosiu, ir ateityje planuoju gilinti šios srities žinias“, – sako gražiu poelgiu pasižymėjusi ir gyvybę vaikui išgelbėjusi kaltinėniškė.

Tiesa, merginos teigimu, mokantis mokykloje jai patiko sa­ve išbandyti daugelyje sričių. Pa­­sirodo, jai prie širdies ne tik medicinos studijos, bet svarstė rinktis ir dainavimą. 

„Mokydamasi gimnazijoje bu­vau gana veikli: šokau, daina­vau, dalyvavau įvairiuose projektuose, tad stojimo pasirinkimai iš pradžių buvo labai įvairūs. Svarsčiau ir galimybę studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Ta­čiau, manau, yra likimas, kuris ir sudėliojo gyvenimo kelią taip, jog dabar esu ten, kur jaučiuosi geriausiai“, – džiaugiasi Ga­bija. 

Bendrosios praktikos slaugos studijos, anot pašnekovės, apima daug sričių, todėl per šiuos dvejus metus didžiąją dėmesio dalį mergina skyrė žinių įsisavinimui. Šiuo metu antrakursė atlieka praktiką Kauno klinikose. Ir, žinoma, nežada apleisti širdžiai mielos veiklos bei pomėgio – dainavimo. 

Vesta VITKUTĖ

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos studentė

Nuotr. iš pašnekovės albumo

2016 © „Šilalės artojas“ – Šilalės rajono laikraštis. Visos teisės saugomos