Redakcija

Smagi ekskursija

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos pradinių klasių pirmūnai, lydimi mokytojų, išsiruošėme į Vilnių. Smagiai bendraujant, kelionė visai neprailgo.

Pirmiausia aplankėme Televizijos bokštą, kur pakilome į 165 metrų aukštį. Prieš akis atsivėrė visas didžiulis miestas, aplink ma­tėsi miškai, Tri­jų kryžių kalnas, Gedimino pilis. Ap­žvelgę Lietuvos sostinę iš aukštai, nusileidome že­myn. Vidurdienį mūsų laukė virtualios realybės miestas ,,VR CITY'“, kuriame yra penki žaidimų kambariai. Juose smagiai praleidome kelias valandas.

Papramogavę paju­dė­jome na­mų link. Buvome pavargę, bet kupini įspūdžių.

Dėkojame gimnazijai, mokytojoms ir vairuotojams už nuostabią ke­lionę. 

Nojus NEVERDAUSKIS 

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos 4 klasės mokinys 

Lolita RUDIENĖ, 

pradinių klasių vyr. mokytoja

Nuotr. iš albumo

 

Aplankėme Lietuvos sostinę

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos vyresniųjų kla­sių mokiniai pir­mūnai, lydimi mokytojų Jurgitos Al­mi­nienės ir Vaidos Meirytės, vyko į edukacinę kelionę po Vilnių. Šią eks­kur­siją mokiniams dovanojo gimnazija, paskatindama bei atsidėkodama už puikų ir labai gerą mokymąsi.

Tik atvykę į Vilnių, mokiniai įžengė į virtualios realybės erd­vę „VR CITY“. Naudodamiesi profesionaliais vir­tualios realybės akiniais, net dvi valandas nemokamai žaidė pasirinktus žaidimus: važinėjosi amerikietiškais kalneliais, varžėsi slidinėjimo trasoje, gynė miestą nuo „priešų“, žaidė ledo ritulį bei pan. 

Po daug džiugių emocijų suteikusios pramogos iškeliavome į senamiestį, kur apžiūrėjome Vilniaus arkikatedrą baziliką, Nacionalinio muziejaus, Lietuvos Didžiosios Ku­ni­­gaikš­­tystės valdovų rūmų eks­­po­zicijas, atspindinčias is­torinės rezidencijos funkcijas, Lie­tu­vos Respublikos Prezidentūrą, Vilniaus universitetą, pasaulinės reikšmės gotikinės architektūros paminklą – Šv. Onos bažnyčią, pasivaikščiojome se­namiesčio gatvelėmis.

Ekskursija buvo nuostabi, vi­si grįžome patenkinti ir kupini gerų įspūdžių.

Vaida MEIRYTĖ 

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos priešmokyklinio ugdymo pedagogė 

AUTORĖS nuotr.

 

Prasmingai praleistas laikas

Pasibaigus mokslo metams, Šilalės suaugusiųjų mo­kyklos jaunimo ir specialiųjų klasių mokiniai dalyvavo savivaldybės finansuojamoje vaikų ir jaunimo socializacijos programoje „Pažink. Pamatyk. Patirk. II“. 

Programos metu aplankėme įvairias savo regiono bei Lietuvos vietas, sužinojome ir išmokome daug naujų dalykų. Tačiau didžiausią ir neišdildomą įspūdį paliko kelionė į Vilnių bei Kernavę. Vilniuje, Signatarų namuose, apžiūrėjome prof. Liudo Mažylio parvežtą Vasario 16-osios aktą, o Kernavėje edukacinį užsiėmimą „Skulptūra gyvai“ surengė skulptorius Henrikas Orakauskas. Kopėme į di­džiulius Kernavės pi­liakalnius, mokiniai džiaugėsi pabuvę išskirtinėje aplinkoje ir teigė, kad patirtos emocijos ir regėtos vietos ilgam išliks jų atmintyje.

Laura AČIENĖ 

Šilalės suaugusiųjų mokyklos mokytoja, projekto vadovė

AUTORĖS nuotr.

„Vienas langelis“ pervelkamas nauju rūbu

Prieš dešimt metų savivaldybėje įsteigtas priimamasis, pavadintas „vienu langeliu“, susidėvėjo: šiuo metu vyksta jo atnaujinimas. Ir ne tik – pasirodo, jis dar bus ir gerokai praplėstas bei padidintas, o po atnaujinimo į „langelį“ bus pasodinta dar viena darbuotoja.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.49

Vietos politikai žvalgėsi po naujuosius miesto objektus

Pasibaigus savivaldybės tarybos posėdžiui, vietos politikai susėdo į Šilalės autobusų parkui priklausantį autobusą ir išsiruošė į ekskursiją po Šilalę – apvažiavo objektus, kuriuose vyksta baigiamieji darbai, t. y. pavaikštinėjo po būsimąją autobusų stotį ir prekybos centrą „Norfa“, apžiūrėjo „Šilalės Agro“ ko­operatyvo patalpas bei pasidžiaugė atrakcijomis Bend­ruomenių parke.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.49

Tegul skamba žemaitiškos kanklės...

Pagal Šilalės savivaldybėje patvirtintą „Etninės kul­tūros plėtros programos“ laimėtą projektą „Lai skamba žemaitiškos kanklės“ bei remiant Šilalės meno mo­kyk­lai ir Kultūros centrui, birželio 20–24 d. septynios Ši­­­la­lės meno mokyklos Laukuvos skyriaus ir keturios Kul­­tūros centro kanklininkės dalyvavo kūrybinėje poilsio stovykloje „Lai skamba žemaitiškos kanklės“ Balsiuose (Akmenės rajone). Merginas lydėjo jų vadovės Jolanta Bučnienė ir Jolanta Kažukauskienė.

Pagrindinis stovyklos tikslas – dar geriau parengti Lietuvos šimtmečio dainų šventėje „Vardan tos...“ vyksiančio koncerto „Skambėkite, kank­lės“ repertuarą, kuris atspindi žemaičių dainuojamojo bei instrumentinio folk­loro ypatumus. 

Puikus oras, šilta stovyk­los atmosfera ir jaunatviškas vadovų entuziazmas nenuvylė jaunųjų stovyklautojų. Stovyk­loje dalyvavo per 70 kanklininkių iš įvairių Žemaitijos bei Klaipėdos krašto rajonų. Be virš 200 stovyk­lautojų ir svečių iš Ukrainos, taip pat kartu stovyklavo 45 Kauno choro „Varpelis” berniukai.

Laisvalaikiu vaikai plaukė baidarėmis, maudėsi, žaidė, piešė, šoko, dalyvavo skautų žygyje, pynė vainikus iš lauko žolynų, taip pat, pasipuošę tautiniais kostiumais, koncertavo Joninių šventėje. Žiūrovai buvo sužavėti Naujosios Akmenės muzikos mokyklos mokinių koncertinių kank­lių ansamblio pasirodymo su netradiciniu repertuaru.

Netrukus visi susitiksime Dainų šventėje sostinėje, kur tikimės puikiai atlikti savo paruoštą programą.

Jolanta BUČNIENĖ

Šilalės meno mokyklos mokytoja metodininkė 

AUTORĖS nuotr.

Prasmingi susitikimai

Birželio 21-ąją Veiviržo slėnyje vyko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) meninės raiškos ir kū­rybos festivalis „Skambėk, brangi Tėvyne!“, kuriame susitiko šokėjai, daini­ninkai, sporto aistruoliai ir meno kū­rėjai iš Klai­pėdos, Panevėžio, Kelmės, Mažeikių, Pak­­ruojo, Plungės, Veiviržėnų, Radviliškio bei Tel­šių re­giono. Festivalyje dalyvavo ir LASS Ši­lalės filialo ats­­tovai.

Dainininkui, „Bijotaičių“ ka­pelos solistui Karoliui Kaminskui teko garbė atidaryti festivalį, taip pat jame buvo pristatyta LASS Šilalės rajono narių rankdarbių paroda. Susirinkusiuosius lepino geras oras, renginio metu netrūko dainų, šokių ir, žinoma, smagios nuotaikos.

LASS filialų kolektyvus, kūrėjus, svečius ir visus šventės dalyvius sveikino organizacijos tarybos pirmininkas Sigitas Armonas, jo pa­vaduotoja Ra­munė Balčiukonienė, šiltų žodžių negailėjo Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Riaukienė bei šios savivaldybės Socia­linės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė, Veiviržėnų seniūnė Edita Sluckienė.

LASS nariai dalyvavo sporto varžybose, klausėsi koncertų ir kartu dainavo, smalsavo, ko galima rasti šventės metu veikusioje amatų mugėje, kurioje, beje, galėjo pristatyti ir savo dirbinius, susidomėję apžiūrėjo Lietuvos aklųjų bib­liotekos taktilinių (liečiamųjų) kūrinių parodą. 

Festivalyje patirti įspūdžiai dar ilgai skaidrins nuotaiką ir žadins gerus prisiminimus. 

Raimundas PUDŽEVIS 

LASS Šilalės rajono filialo pirmininkas 

AUTORIAUS nuotr.

Švedas dizaineris norėtų dirbti Lietuvoje

„Lietuviai važiuoja dirbti į Švediją, o aš norėčiau pa­dirbėti Lietuvoje. Namą smagu būtų turėti arba Šilalėje, arba kur nors tarp Šilalės ir Rietavo. Rietavo turgus – tai kažkokia fantastika! Gerai išreklamavus, gal net švedai turistai važiuotų į Rietavą pasižiūrėti turgaus kaip kokios įžy­mybės“, – sako Šilalėje besisvečiuojantis dizaineris projektuotojas Kristijanas Bjeringas (Kristijan Bjering).

Petras DARGIS

AUTORIAUS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.48

Aušrelės būrio ir kitų Upynos krašto partizanų biografijos

(Tęsinys. Pradžia Nr. 3, 10, 14, 17, 20, 22, 30, 36)

Stasys KĖŽA-ŽAIBAS  (1929–1951)

Gimė 1929 m. Keterių k., Skaudvilės vlsč. Žuvo 1951 m. gegužės 14 d. Sutkų miške, Tauragės vlsč. (Pasakojo Jus­tina Stonytė-Kėžienė, 85 m., iš Keterių k., Skaudvilės sen.) 

Kazys KULKYS-PERKŪNAS  (1927–1951)

Nuo 1948 m. – partizanas, Aušrelės būrio I-ojo skyriaus vadas. Vėliau – Kęstučio būrio vado pavaduotojas. Žu­vo 1951 m. sausio 16 d. prie Sta­sio Kėžos sodybos Ke­te­riuo­se, Skaudvilės apyl.

Tikra Kulkių pavardė – Ta­mu­liai. Jie buvo atsikėlę nuo Raseinių, kur partizanauda­mas žuvo Kazio brolis. Į So­­da­­­lę šeima atsikraustė 1949 m. Tėvas buvo Vai­­di­lų tarybinio ūkio ūkvedys. Kazys, baigęs kursus, dir­bo traktorininku. (Pa­sakojo Ona Šle­pavičiutė-Ge­čienė, 66 m., iš So­dalės, užr. 2001 m.)

Ona KULKYTĖ-AUDRA, LAI­MUTĖ (1929–?)

Gimė 1929 m. Adakave. 1949-aisiais buvo Upynos vals­čiaus kasininkė. Par­ti­za­nams perdavė 75 tūkstančius rub­lių ir pati išėjo į Aušrelės bū­rį. Nuo 1951 m. buvo Jūros štabe. Vėliau vado leidimu su fiktyviais dokumentais apsigyveno Šiauliuose, palaikė ryšius su partizanais. Dar vėliau gyveno Kaune, dirbo konduktore. (Pasakojo O. Šlepavičiutė-Gečienė, užr. 2001 m.)

Vytautas LUKOŠEVIČIUS-LIZDEIKA (1927–1946)

Gimė 1927 m. Upynoje. Mokėsi Šilalės gimnazijoje, 7-oje klasėje. Nuo 1945 m. – Kęstučio apygardos 3-iosios kuopos 1-ojo būrio partizanas. Žuvus kuopos vadui Šalnai, Lizdeika perkeltas į 3-iosios kuopos 2-ąjį (P. Karbauskio-Margio) būrį.

Žuvo 1946 m. rugpjūčio pabaigoje Spraudaičiuose, susikovus su sovietų kareiviais. M. Dargužas-Aras žuvusiam savo klasės draugui atminti sukūrė eilėraštį „Išdygo kapas tarp eglučių“, kurį vėliau, pritaikę melodiją, partizanai dainuodavo. Palaidotas Laumenų miško pakraštyje, Spraudaičių k. Jo sesuo Elvyra, gyvenanti JAV, brolio žuvimo vietoje ir Šilalės partizanų kapinėse pastatė kryžius. (Pasakojo Leonas Laurinskas-Liūtas, 75 m., iš Tauragės, užr. 2000 m., ir Kazimieras Šetkus, g. 1927 m., iš Vytogalos, užr. 1995 m.)

Jonas MACIJAUSKAS-ĄŽUOLAS (1927–1947)

Gimė 1923 m. Ringalių k. Partizanavo A. Suginto būryje. Kartą į Ringalius pas Aleksą Macijauską atėję stribai darė kratą, ieškojo sūnaus Jono. Temstant jo sesuo Liuda, išėjusi į butą, sutiko brolį. Pasakė jam, kad greitai bėgtų, nes yra apsupti, troboje – stribai. Jonas pabėgo, palikęs automatą darželyje. Rytą stribai jį rado, mušė tėvą ir klausinėjo, iš kur ginklas. Jis sakė, jog kas nors iš keršto atnešė ir padėjo, nes iš vakaro jo čia nebuvo. 

J. Macijauskas-Ąžuolas žuvo Karapolyje 1947 m., partizanavęs trejus metus. Buvo pamestas Upynoje ant grindinio. Izidorius Žymantas, vadinamas Žymantėliu, prasegė žuvusiajam kelnes, norėdamas įsitikinti, ar tai tik­rai Jonas, nes jie buvo kaimynai, ir Žymantėlis žinojo, kad po operacijos Jonas ant pilvo turėjo randą. Dėl pagalbos, nustatant Jono tapatybę, partizanai sušaudė Žymantėlio šeimą. Užkastas J. Macijauskas Skaudvilėje, prie kapinių tvoros. (Pasakojo Zita Janina Macijauskaitė-Gružinskienė, g. 1933 m., ir Magdalena Macijauskaitė-Petraitienė, 76 m., abi iš Upynos, užr. 1998 m.)

Adolfas MACIJAUSKAS (1919–?)

Gimė 1919 m. Ringalių k. Slapstėsi miške – turėjo pasidaręs bunkerį. Susirgęs ir norėdamas pasigydyti, parėjo į namus. Tuoj pasirodė stribai. Tada jis įšoko į rūsį, kuris buvo virtuvėje. Sesuo Liuda ant dangčio patiesė užtiesalą, sudėjo duonos kepalus ir užvožė duonmaišį. Stribai darė kratą. Nuspyrė duonmaišį, bet duonos nelietė. Kai nuėjo kratyti kitą trobos galą, Jonas iššoko iš rūsio ir nubėgo į daržinę. Šiene turėjo išsirausęs duobę. Grįžę stribai nukėlė duonos kepalus, įlipo į rūsį, bet, nieko neradę, nu­ėjo į daržinę, badė šieną durtuvais, pešė iš pakraščių. Jau buvo visai netoli Jono kojos, tačiau nebesitikėdami rasti, kratą baigė. Stribai jo nesugavo.

Paskelbus amnestiją, Adolfas pasidavė. 1948 m. sausį su tėvais, seserimis Liuda ir Janina, broliu Juozu buvo ištremtas į Sibirą. Grįžo į Lietuvą 1957 m. (Pasakojo Z. J. Macijauskaitė-Gružinskienė ir M. Macijauskaitė-Pet­raitienė, užr. 1998 m.)

Surinko ir užrašė Klemensas LOVČIKAS

(1975–2013 m.)

(Bus daugiau)

Savivaldybė klydusi prisipažino, tik teismo prispirta

Teismas patvirtino Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA) ir Šilalės rajono sa­vivaldybės administracijos taikos sutartį dėl autorinių teisių pažeidimo ir autorinio atlyginimo sumokėjimo. Pažeidimas užfiksuotas prieš dvejus metus vykusioje miesto šventėje, preliminarus teismo sprendimas buvo priimtas šių metų gegužę, o užbaigti konfliktą taikiai savivaldybė susizgribo tik dabar.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.48

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą