Šiais metais minime sveikatą stiprinančių mokyklų veiklos 25-metį. Ta proga Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje vyko kasmetinis konkursas „Pavasario šo­kių fiesta“, kuri moksleivių kūrybiškumu, išskirtiniais jų pasirodymais džiu­gina jau devintus metus iš eilės. Šių metų kon­kurso tema buvo susijusi su Lietuvos šimtmečiu.

Fiestoje varžėsi I–IV gimnazijos klasės, o svečiai stebino savo nuostabiais pasirodymais nekonkursine tvarka. Šiemet sulaukėme jų iš Laukuvos Norberto Vė­liaus, Tauragės „Versmės“, Rie­­tavo Lauryno Ivinskio bei Birš­tono gimnazijų. Šventėje taip pat pasirodė mažieji lop­še­lio-dar­želio „Žiogelis“ šokėjėliai, Da­riaus ir Gi­rėno progimnazijos „Sal­to“ kolektyvas (vado­vė Aušra Danisevičienė) bei Šilalės meno mokyklos „Lo­kys­tos“ kolektyvas (vad. Lai­ma Andrejauskienė).

Konkurso dalyviai nustebino ne tik savo kostiumais, bet ir išradingumu, kuriant pasirodymus: temos vyravo nuo žaidimo iki šauktinių, nuo tautiškumo pynių iki laisvės istorijų, skyrybų ir netgi emigrantų sugrįžimo. Visų dėmesį prikaustė IV d klasės mini spektaklis „Revoliucionieriai“, už ku­rį gimnazistams skirta pirmoji vieta bei pag­rindinis prizas – apsilankymas „Taurų“ parke. 

Antrąją vietą užėmė III b kla­sė su pasirodymu „Šauk­ti­niai“. Jiems atiteko rajono mero įs­teigtas prizas – ap­silan­ky­mas Ši­lalės svei­katingumo ir spor­to centro ba­seine. 

Trečioji vieta atiteko II c kla­sei, nukėlusiai mus į praeitį savo pasirodymu „II c prieš 100 metų“. Visa klasė pakviesta šventinių pietų į gimnazijos valgyk­lą. Konkurso dalyviai ir svečiai apdovanoti padėkos raštais bei Ši­lalės visuomenės sveikatos biu­ro įsteigtais sal­džiais prizais. 

Šventinę nuotaiką palaikė vedantieji Aneta Lau­rinavičiutė ir Povilas Auš­kal­nis.

Dėkojame prizus įsteigusiems rėmėjams, be kurių nebūtų šio pui­­kaus renginio.

Birutė KNYZELIENĖ

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos kūno kultūros mokytoja ekspertė, „Pavasario šokių fiestos“ sumanytoja

AUTORĖS nuotr.

Katarakta gali užklupti bet kurį iš mūsų, tačiau daž­niausiai ji išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms dėl senatvinių akies lęšiuko pokyčių. Kokie yra kataraktos simptomai, kada reikėtų kreiptis į gydytoją, kokie gydymo metodai?

Visus, kuriems reikia at­likti kataraktos operaciją, kviečiame į „Akių chirurgijos centrą“ (Sa­va­­no­rių pr. 66, Kaunas). Regist­ruotis tel. (8-37) 75-08-05.

www.akiuchirurgija.lt.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.31

Vos tik Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (TRATC) išsiuntinėjo sąskaitas už atliekų tvarkymą, į „Šilalės artojo“ redakciją pasipylė nepatenkintų žmo­­nių skambučiai. Garažų savininkai skundžiasi, kad įmo­nė reikalauja užmokesčio už paslaugą, kurios vi­­sai neteikia, kiti teigia, jog mokestis, palyginus su pra­ėjusiais metais, jiems labai išaugo, nors iš­ve­ža­mų konteinerių skaičius nepasikeitė. O štai Ke­berkš­čiuose gyvenanti moteris tiesiog neteko žado, sąs­kai­toje išvydusį, jog TRATC jos namuose „priregistravo“ du visiškai svetimus asmenis, už kuriuos rinkliava paskaičiuota jai, todėl pabrango dvigubai. 

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.31

Vis dažniau pranešama apie įvairiose kaimo vie­to­vėse keliukams suteikiamus gatvių pavadinimus. De­ja, nuo to kaimo vieškeliai tikromis gatvėmis netam­pa. Nesikeičia ir jų priežiūra. Tai dar kartą įrodo Ma­lū­no gatvė Sauslaukio kaime (Kvėdarnos sen.).

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.31

Daugumą policijos pareigūnų atskiriame iš unifor­mų, kuriomis jie vilki patruliuodami. Tačiau nemaža dalis teisėsaugos specialistų atlieka darbą, kurio vi­suomenė nepastebi. Tarkime, kriminalistų niekada ne­išvysime uniformuotų ir kuo jie mažiau išsiskiria iš minios, tuo geriau. Dėl suprantamų priežasčių jie vengia ir viešai fotografuotis. Tad kas gi yra šie pa­rei­gūnai ir ką jie veikia? Šį bei kitus klausimus už­da­vė­me Tauragės apskrities vyriausiojo policijos ko­mi­sariato Kri­minalinės policijos nusikaltimų tyrimų sky­riaus vy­riausiajam tyrėjui Virginijui Vyš­niauskui.

Morta MIKUTYTĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.31

(Tęsinys. Pradžia Nr. 3, 10, 14, 17, 20, 22)

Bronius KAZLAUSKAS-AL­FONSAS, GIRĖNAS (?–1952)

Žuvo 1952 m. Sutkų miške, Tauragės vlsč., kartu su K. Beržiniu. („Laisvės kovų aukos Pietų Žemaitijoje“, 1996 m.)

Jonas KOVECKIS-ŽAIBAS (1921–?)

Gimė 1921 m. Pagrybio k., Kaltinėnų vlsč., pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Nuo 1947-ųjų – J. Bagdono ryši­nin­kas. 1948 m., išvengęs tremties, įstojo į Aušrelės partizanų bū­rį. Su­im­tas 1949-ųjų vasarį prie Kryž­kalnio. Nuteistas 25 m. la­gerio. (Pasakojo Leo­nas Lau­rinskas-Liūtas, 75 m., iš Tau­ra­gės, užr. 2000 m.)

Jurgis KOVECKIS-MARSAS (1929–1950)

Gimė 1929 m. Pagrybio k., Kaltinėnų vlsč. Nuo 1948-ųjų – Aušrelės būrio partizanas, 1949 m. – Kęstučio būrio vado pavaduotojas. Buvo sužeistas, gydėsi pas Vytautą Ivanauską Prienų k. Žuvo 1950 m. balandžio 27 d. Bar­boros Rimkienės sodyboje Vy­togalos kaime. 

Tą dieną partizanai susišaudė su rusais Dungeriukų k., prie Jono Getaučio sodybos. Visas būrys pasitraukė į Vy­to­galą. J. Koveckis, labai perkaitęs, išgė­rė šalto vandens ir jį paraly­žiavo. Iš Rėžalių miško į savo jaują jį parvežė An­tanas Rim­kus. Ryšininkė An­tanina Sun­gai­laitė atnešė vaistų. Nuo Gaidėnų kaimo sodybas krėtę rusų kareiviai atėjo prie Rimkų jaujos. J. Koveckis, išgirdęs kalbant rusiškai, nusišovė. Kareiviai, pasigirdus šūviui, paleido kulkosvaidžio seriją į jaują.

Žuvusį partizaną išvežė į Upyną. Jam atpažinti sau­gu­miečiai atsivedė Stasę Ca­cai­tytę, nes J. Koveckis buvo ap­sisiautęs partizano Zigmo Ca­caičio apsiaustu, o kišenėje buvo jo pasas. Stasė nepripa­ži­no, kad tai jos brolis, nors ją mu­šė, o stribas Dadūra dar ir spar­dė. J. Koveckis užkastas Upy­noje. (Pasakojo Stanislava Cacaitytė-Balsevičienė, 72 m., iš Upynos, užr. 1997 m.)

Surinko ir užrašė Klemensas LOVČIKAS (1975–2013 m.)

(Bus daugiau)

Apvaršuva – kaimas keistu pavadinimu visai netoli Laukuvos, beveik šalia Paršežerio. Čia ir nuo kolūkio laikų užsilikęs aštuonbutis truputį kitoks, negu paprastai tokie būna – ne apleistas varganas būstas, bet pavyzdinė kaimo sodyba. Sakytumei, užkampis, bet vasarą čia atvažiuoja žmonės pailsėti iš Šiaulių, Kauno ar net Palangos.

Petras DARGIS

AUTORIAUS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.30

Nusprendus statyti šiltnamį, neretai iškyla dilema – kokiu atstumu jis turi būti nuo sklypo ribos, pirkti surenkamą ar patiems pasistatyti, tvirtinti ant išlieto pamato ar apsieiti be jo. Taigi, priklausomai nuo konst­rukcinių sprendinių, šiltnamis gali būti priskirtinas nekilnojamiesiems (statiniams) arba kilnojamiesiems daiktams.

Ligita LUŠČIAUSKAITĖ

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė spaudai

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.30

Sakoma, kad kaime tenka purvą bristi, o miestiečiai poniškai vaikšto švariais šaligatviais. Tačiau Šilalės Dionizo Poškos gatvės 7-o namo gyventojai visą šį gana lietingą pavasarį teigia be guminių batų iš namų negalintys nė žingsnio žengti.

Eugenija BUDRIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.30