Daugelyje jėgos trikovės sporto varžybų šilališkis Karolis Aleksandravičius tapo ne tik pirmosios vietos laimėtoju, bet ir absoliučiu nugalėtoju. Didžiulius svorius iškeliantis vaikinas pagerino ne vieną Lietuvos rekordą, tačiau, kaip pats sako, pritrūkęs iššūkių, suka kitu keliu – žengia pirmuosius žingsnius galiūnų sporte. Visai neseniai vykusiame Baltijos galiūnų čempionate perspektyviam sportininkui pavyko pasiekti finalą.

Šilalės vardą garsina nemenkas sportininkų desantas. Tarp jų – ir įspūdingo sudėjimo Karolis, iki šiol varžęsis jėgos trikovės rungtyse. „Šilalės artojo“ skaitytojams sportininkas atskleidžia, jog pasiilgo naujų iššūkių ir nusprendė išbandyti kitą sritį - Ž. Savicko pėdomis suka į galiūnų sportą.

„Jėgos trikovėje Lietuvoje jau esu pelnęs visus apdovanojimus, pagerinau daug rekordų. Turėjau planų išvykti į Europos čempionatą, tačiau tai daug kainuoja. O ši sporto šaka nėra noriai finansuojama, tad jokios tikimybės, kad išvyka atsipirks. Be to, norisi išbandyti ką nors naujo, tad ketinu rimtai imtis galiūnų sporto“, – prisipažįsta Karolis.

Naują sritį trikovininkas pasirinko neatsitiktinai. Jis teigia nuo vaikystės domėjęsis šia sporto šaka, o Ž. Savicko plakatais buvo nukabinėtos visos kambario sienos. Dar vienas šios sporto šakos privalumas, jo manymu, – varžybų metu vykstantis šou, kuris pritraukia būrį rėmėjų. Tai padidina ir prizinį fondą, dėl kurio motyvacija siekti aukštų rezultatų tik didėja.

Šilališkis sportininkas jau startavo galiūnų sporto varžybose. Tačiau kol kas bandy­mai nebuvo sėkmingi – dėl prizinių vietų teks gerokai paplušėti. Pasak Karolio, jėgos jam netrūksta, bet koją kiša išt­vermės stygius.

„Jėgos trikovei treniruočių metu tenka šlifuoti tik tris pagrindinius veiksmus. O ga­liūnų sporte svarbiausia yra ištvermė. Teko treniruotis Birš­­to­ne pas žymųjį Vidą Ble­­kai­tį. Turiu pripažinti, kad nespėjau dar išbandyti visos įran­gos – ten tikrai yra ką veikti. Jėgos trikovės varžybose ir toliau dalyvausiu – per metus gal pavyks startuoti bent tris kartus. Suderinti su galiūnais bus sunku, nes abiejų sporto šakų sezonai eina vienas po kito. Laiko poilsiui lieka ma­žai“, – pripažįsta sportininkas.

Galiūnų sporto sezonu laikoma vasara. O jėgos trikovės varžybos paprastai rengiamos rudenį ir pavasarį. Tad norint puikiai pasirodyti abiejų sporto šakų varžybose, tenka treniruotis kone ištisus metus. Kaip teigia sportininkas, nuolat išlaikyti gerą formą, nenualinti organizmo ir išsaugoti entuziazmą yra gana sunku.

„Nepailsėjus didėja ir traumų tikimybė. Jau esu patyręs krūtinės raumenų plyšimus, kojos raumens traumą. Galiūnų sporte man padeda treneris Karolis Urbanavičius. Turiu puikias sąlygas, varžyboms galiu ruoštis net žie­mą“, – sako sporto salėje kone kasdien daugiau nei po dvi valandas praleidžiantis galiūnas.

Tiesa, pirmieji bandymai galiūnų sporte be trenerio baigėsi liūdnai – po varžybų, prieš metus vykusių Tauragėje, pavyko dalyvauti vos trijose rungtyse. Stingant žinių, trenerio patarimų, sportininkui plyšo kojos raumuo ir trumpam teko pristabdyti karjerą.

„Dar trūksta patirties, todėl kol kas tikslas yra tiesiog dalyvauti varžybose. Tokiu būdu tikiuosi greičiau išsiaiškinti savo silpnybes. Turiu stiprius pečius, tad kėlimo rungtys nesudaro jokių prob­lemų. Tačiau išsiugdyti ištvermę bus sunkiau. Kol kas geriausią rezultatą pasiekiau varžybose Molėtuose, kur tarp 12-os sportininkų buvau 5-as“, – džiaugiasi K. Aleksandravičius.

Šiemet jis taip pat išbandė jėgas Baltijos galiūnų čempionate, kuriame pavyko pasiekti finalą. Radviliškyje vykusių finalinių rungčių metu sportininkui puikiai sekėsi, tačiau priešpaskutinėje rungtyje patyrė bicepso traumą, kuri ir sutrukdė baigti varžybas. Tačiau iš 8 stipriausių finalininkų šilališkis iškovojo septintąją vietą.

Šį sportininką šilališkiai puikiai žino dar ir dėl miesto šventės metu rengiamų štangos spaudimo varžybų. Kasmet jos sutraukia daugybę dalyvių. Pirmosiose daugiausiai dalyvavo vietiniai jaunuoliai,  vėliau ėmė jungtis ir kitų rajonų, net kaimyninių valstybių sportininkai. K. Aleksand­ravičius žada, kad išskirtinis sportininkų pasirodymas laukia ir šiemet vyksiančioje Šilalės miesto šventėje.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS 

ir K.  Aleksandravičiaus asmeninio albumo nuotr.

Girto laukuviškio M. M. siautėjimas, itin brangiai at­si­ėjęs Laukuvos seniūnijai, baigėsi Šilalės rajono apy­linkės teismo kaltinamųjų suole. Vaizdo stebėjimo ka­merą su visu stulpu išvertusiam vyrui teismas priteisė atlyginti kone 5000 eurų siekiančius nuostolius. Tik var­gu, ar kada nors ši prievolė bus įvykdyta.

Praleisti praėjusių metų lapkričio 25-ąją būrelis draugų nusprendė svaigindamiesi alkoholiniais gėrimais. Žinoma, ištuštinus turėtas atsargas, nutarta, jog reikia daugiau, tad sugėrovai patraukė pas pažįstamą A. V. Pasak teismo nuosprendžio, prieš pat vidurnaktį, pasukus į Eitvydaičių gatvę, einant pro seniūnijos pastatą, M. M. nusprendė „papokštauti“ – pamėgino išjudinti stulpą, ant kurio buvo įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Jėgų dar buvo – chuliganas išvertė stulpą ant žemės su visa kamera. Tiesa, šito neužteko. Prieš tai jau šešis kartus teistas laukuviškis čiupo akmenį ir juo ėmė skaldyti vaizdo stebėjimo įrangą. Ir nors įsismarkavusį chuliganą bandė sudrausminti pro šalį ėję asmenys, tai tik dar labiau jį įsiutino - M. M. su praeiviais apsistumdė.

Tą patį vakarą Laukuvos kultūros namuose vyko renginys, tad vandališką poelgį matė ir jo dalyviai. Jie apie tai nedelsiant informavo seniūną Virgilijų Ačą. Šis iškvietė policijos pareigūnus.

Po įvykio praėjus daugiau nei parai pamatavus tuomet dar įtariamo nusikaltimu M. M. blaivumą, jam nustatytas 1,78 prom. girtumas.

Teismui liudyti pakviesti ir kartu su kaltinamuoju gėrę jo bičiuliai. Jie pripažino matę, kaip elgiasi jų neblaivus kompanionas ir esą raginę neliesti svetimo turto. Tačiau M. M. į tai nereagavęs ir tęsęs agresyvias „linksmybes“. Tad galimų problemų išsigandę draugai M. M. paliko – pasislėpė už parduotuvės.

Nors teisme kaltinama­sis prisipažino siautėjęs ir gailėjosi dėl savo veiksmų, faktas, jog nusikaltimą padarė neblaivus, laikytinas sunkinančia aplinkybe. Be to, šį nusikaltimą M. M. padarė dar neišnykus paskutiniam teistumui. Probacijos tarnyba teismui pateikė socialinio tyrimo išvadas, kuriose konstatuojama, jog vyras sistemingai daro nusikaltimus ir administracinius pažeidimus, kuriems didelės įtakos turi nuolatinis alkoholio vartojimas. Išvadoje taip pat tvirtinama, kad jis ieško darbo bei sutinka gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Tai leidžia daryti prielaidą, jog užtektų laisvės atėmimo bausmės, ją atidedant, ir įpareigojimo gydytis nuo priklausomybių.

Teismas, remdamasis liudytojų parodymais bei surinktais įrodymais, pripažino vos pradinį išsilavinimą turintį M. M. kaltu ir nuteisė jį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atidedant vieneriems metams. Vyras įpareigotas neišvykti iš gyvenamojo rajono ribų be prižiūrinčios institucijos leidimo. Nuolat dėl girtavimo į nusikalstamas veikas įsiveliantis laukuviškis teismo įpareigotas pradėti dirbti ar mokytis, gydytis dėl priklausomybės nuo alkoholio, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, paskirtos bausmės atidėjimo laikotarpiu dalyvauti Klaipėdos probacijos skyriaus vykdomose elgesio pataisos programose. Taip pat M. M. priteista atlyginti seniūnijai padarytą turtinę žalą – 4637,18 Eur.

Morta MIKUTYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Liepos 19-osios popietę autoįvykis magistralėje Kau­nas-Klaipėda, ties Laukuvos via­duku, tragiškai baigėsi į pajūrį važiavusiai latvių šeimai. Priekinėje keleivio vie­toje sėdėjusi moteris, automobiliui „BMW“ susidūrus su sunkvežimiu „Iveco Eurocargo“, žuvo.

Ketvirtadienį, apie 14 val., specialiosios tarnybos gavo iškvietimą į automagistralės Kaunas-Klaipėda 242-ąjį kilomet­rą, esantį Palokysčio kaimo ribose. Pranešta, jog susidūrė „Iveco Eurocargo“ sunkvežimis ir „BMW 530“, lengvojoje mašinoje yra prispausti du žmonės. Į įvykio vietą nedelsiant išskubėjo visos tarnybos.

Atvykę ugniagesiai „BMW 530“ rado įkalintą mo­terį, vyras (gim. 1969 m.) bei devynmetis vaikas patys išlipo iš transporto priemonės. Vairuotojo žmoną (gim. 1975 m.) vadavo ugniagesiai-gelbėtojai, į pagalbą pasitelkę hidraulinę įrangą. Tačiau, ištraukus moterį iš automobilio, medikai konstatavo jos mirtį.

Sunkvežimio vairuotojas (gim. 1971 m.) įvykyje nenukentėjo.

Dėl šios avarijos kuriam laikui buvo paralyžiuotas eismas automagistralėje. Pirminiais duo­menimis, susidūrimas galėjo įvykti „BMW“ vairuotojui bandant aplenkti sunkvežimį. Sumaitota dešinės pusės priekinė lengvojo automobilio dalis.

Morta MIKUTYTĖ

Skaitytojo nuotr.

Baigiama įvykdyti didžioji dalis sausio mėnesį savi­valdybės tarybos sprendimu patvirtintų valstybės fi­nansuojamų melioracijos darbų. Šiemet jiems skirta 181 tūkst. eurų, tačiau į žemės pagerinimą bus investuota keliolika kartų daugiau. 

Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Ramutė Urbienė Kaimo reikalų komitetą informavo, kad didžioji dalis avarinių remontų, kuriems atlikti konkursą laimėjo UAB „Diržė“, jau padaryta – teliko tos vietos, kuriose yra pasėliai arba pievos ir kurias buvo draudžiama šienauti iki liepos 15 d. Iš viso šiemet avariniam melioracijos statinių remontui buvo numatyta beveik 31,3 tūkst. Eur.

UAB „Diržė“ atlieka Požerės kadastrinėje vietovėje užbaigto projekto priežiūros darbus: griovių šienavimui skirta 12,3 tūkst. Eur, taip pat tvarkomos užtvankos ant Lokystos upelio Nevočių kaime, Balsiuose, ant Ašučio upelio, ir Bijotuose, ant Pelos upelio. Užtvankų priežiūrai skirta 1339 Eur valstybės lėšų.

Didžioji dalis savivaldybės gauto finansavimo šiemet bus naudojama Bilionių kadastrinėje vietovėje esančių Sartalių ir Ašvijos upelių baseinų melioracijos griovių bei jų statinių remontui. UAB „Restapa“ pirmajame etape atliks darbų už beveik 130 tūkst. Eur.

Nepalyginamai daugiau į me­lioracijos sistemų rekonst­rukciją Šilalės rajone inves­tuoja Europos Sąjungos struk­tūriniai fondai. ES lėšomis savivaldybė vykdo Ašvijos, Akmenos, Raudžio ir Naka­čios upelių baseinų griovių bei melioracijos statinių rekonstrukcijos projektą. Bend­ra jo vertė – net 345 tūkst. Eur. Iš Šilalės rajono biudžeto savivaldybės taryba jam numatė beveik 35 tūkst. Eur. Konkursą laimėjo UAB „Diržė“, kuri jau yra padariusi darbų daugiau kaip už 160 tūkst. Eur.

Šiemet melioracijos griovius tvarko ir juose esančius statinius rekonstruoja keturios asociacijos. Juosudiškės ir Laumenų kaimuose darbus jau baigė melioracijos stati­nių naudotojų asociacija „Juo­sudiškė“, kuriai vadovauja Egidijus Krencius. Atlikta dar­bų beveik už 350 tūkst. Eur.

Tokios pat vertės projektą parengusi Rimanto Rimkaus vadovaujama melioracijos statinių naudotojų asociacija „Stirbiškė“ taip pat jau mato darbų pabaigą. Pusę melioracijos sistemų spėjo rekonst­ruoti ir „Eugevytlina“, kuriai vadovauja Stasys Misevičius. Pradėtas įgyvendinti ir 355 tūkst. Eur vertės aso­ciacijos „Lembo raistai“ (vadovė Gražina Ligutienė) projektas Lem­bo, Grimzdų bei Papynaujo kaimuose. Visos asociacijos yra suplanavusios darbus baigti šiemet.

R. Urbienės duomenimis, melioracijos statinių rekonst­rukcijos projektus jau yra parengusios dar trys asocia­cijos. Gegužės mėnesį buvo įvertinta asociacijos „Aivos slėnis“, kurios vadovas yra Aivaras Tamošaitis, paraiška – ši asociacija yra numačiusi atlikti darbų už 370 tūkst. Eur. Į tokias pat sumas pretenduoja ir Antano Raudoniaus asociacija „Raudonių ūkis“ bei Tūjainių vietovės melioracijos statinių naudotojų asociacija, vadovaujama Algirdo Strodomskio. 

Jei visoms projektus parengusioms asociacijoms ES skirs finansavimą, į žemės ūkio naudmenų pagerinimą bus investuota beveik 3 mln. Eur. Savivaldybė prie šių projektų finansavimo prisideda 10 proc.

Daiva BARTKIENĖ

Šilališkiai išgirdo ir įsidėmėjo informaciją apie artėjan­čią žemės reformos pabaigą – tai patvirtina prieš pu­sant­­ros savaitės Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pri­ėmi­mo laukusi eilė ir vienas po kito skambėję klausimai dėl že­mės nuomos bei įsigijimo. Tačiau kiekvieną kartą atsi­randa ir tokių teisinių problemų, kurias išnarplioti neleng­va net juridinio darbo patirties turinčiam parlamentarui.  

Susirūpino Balsių gyventojai 

Pasiklausius Seimo nario konsultacijų, tenka daryti išvadą, kad žmonės turi labai daug net nuo „anų laikų“ susikaupusių problemų ir nebando savo reikalų tvarkyti tol, kol gyvenimas neįvaro į kampą.

Šilų kaime gyvenantis A. B. žeme susirūpino tuomet, kai pamatė, jog svetimi šienauja daug metų jo tvarkomą paupį.

„Gyvename ant senelio žemės, bet natūra mums jos negrąžino – tik namų valdą, sakė, jog prie upelio yra 5 metrų apsauginė zona. Dabar žiūrime, kad ten, kur mes išrovėme krūmus, sukultūrinome žemę, jau šeimininkauja kitas žmogus. Jei mums nedavė, kodėl atidavė kitiems?“ - stebėjosi žmogus.

Patikrinus duomenis ir įver­tinus vietovę internete skel­biamuose žemėlapiuose, paaiškėjo, jog toje vietoje yra numatyta žemė namų valdoms.

„Patys kalti, kad anksčiau neparašėte prašymo išsipirkti tą žemę - vieta graži ir gera, o 25 arai ne toks mažas sklypelis, kad liktų be savinin­ko“, - sakė Seimo narys.

Kitas Šilų kaimo gyventojas atskubėjo klausti, kaip galėjo padidėti jo nuomojamos valstybinės žemės sklypas. Žmogus turi leidimą laikinai naudotis laisva valstybine žeme. Atlikus geodezinius matavimus, buvo nustatyta, kad jos yra 17 arų.

„Dabar Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Romualdas Bukauskas man sako, kad ten yra 20 arų. Niekas negali paaiškinti, kodėl. Man atrodo, jog primatavo kelią ir dėl to reikalauja daugiau mokėti mokesčių – kito paaiškinimo neturiu, nes plėstis sklypui nėra kur: iš visų pusių miškas arba kelias“, - skundėsi balsiškis.

R. Žemaitaitis paaiškino, kad valstybė buvo užsakiusi atlikti visos Balsių teritorijos geodezinius matavimus, todėl, patikslinus valstybinės žemės plotą, galėjo atsirasti papildomi keli arai. Seimo narys prašė Žemėtvarkos skyriaus vedėją peržiūrėti nerimaujančio žemės nuomotojo dokumentus, kad žmogui neliktų abejonių dėl žemės nuomos mokesčio.

Netekę žemės turėtų emigruoti? 

Tiesiai iš Klaipėdos ligoninės pas Seimo narį atskubėjo labai susijaudinęs Kelmės rajono gyventojas. Severėnų kaime jau keli metai jo gyvenimo draugė nuomoja iš valstybės du žemės sklypus. Perėmė juos iš anksčiau nuomojusių draugų, žemėtvarkininkai išdavė leidimą laikinai naudotis valstybine žeme. Leidime nurodyta, jog, nepranešus apie atsisakymą žemę dirbti, jis kasmet bus pratęsiamas. Šeima ūkininkauja, žemė jiems labai reikalinga, bet šiemet staiga pamatė, kad lauką šienauja jau kiti ūkininkai.

„Kaimynė buvo gavusi laišką iš Žemėtvarkos tarnybos – ją kvietė į projekto svarstymą, o mums niekas nepranešė, kad atims sklypus. Žemė ribojasi su nuosavu sklypu, bet jau būtų kvietę ribų suderinti.

Dabar liks vienintelė išeitis – parduoti ūkį ir dingti iš Lietuvos. Draugė laukiasi, negali nervintis, aš sergu – tyrimai po tyrimų, o ligos vis tiek neranda. Nebežinome, kaip toliau gyventi“, - susijaudinęs skundėsi kelmiškis.

Perskaitęs leidimą naudotis valstybine žeme, kuriame išties nurodyta, jog, neatsisakius dirbti žemę, jos naudojimo terminas kasmet bus pratęsiamas, R. Žemaitaitis pripažino, kad Žemėtvarkos skyrius negalėjo savavališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutarties. Tačiau pirmiausia žmogui reikėtų nuvykti į Kelmę ir išsiaiškinti, kas atsitiko.

Žemės grąžinimu susirūpino ir šilališkė I. Z., atsinešusi pas Seimo narį dar 1924 metais J. Z. vardu išduotą žemės nuosavybės dokumentą. Nors jis lengvai įskaitomas, anų laikų juridinė kalba šiandieniniams žmonėms sunkiai suprantama, todėl kiek­vienas, išanalizavęs dokumento įrašus, skirtingai nurodo J. Z. priklausiusį žemės plotą.

„Grąžino 4,75 hektarus, bet sakė, kad galėjome turėti ar 7 ha. Jei tikrai, būtų gaila prarasti“, - svarstė moteris.

Tačiau Seimo narys patikino, kad nuosavybę atkūrę žemėtvarkininkai šilališkių neapgavo - nuosavybės dokumente nurodyta, jog J. Z. priklausė ne 7 ha, o tik viena septintoji bendro žemės ploto, kurį jis turėjo kartu su kitais žemės bendrasavininkiais.

Nenori imti paveldėto turto

Vytogaloje, tėvų sodyboje, jau 20 metų gyvenanti E. V. susirūpino deklaruoti gyvenamąją vietą, mat moteris girdėjo, kad to nepadarius, nuo ateinančių metų valstybė neteiks jokios socialinės paramos.  Nors gyvena tėvų sodyboje, broliai nesutinka, jog ji ten būtų deklaruota, nors vytogališkė yra įsitikinusi, kad ketvirtadalis mirusių tėvų nekilnojamojo turto priklauso ir jai.

„Aš prižiūriu sodybą, remontuoju namą, net už atliekų išvežimą moku, o jie nieko nedaro ir dar norėtų mane iš tų namų išvyti. Brolis savo vardu įteisino nuosavybę, nors aš dalies niekada neatsisakiau“, - skundėsi moteris.

Ji įtikinėjo, jog turto jai nereikia, tik galimybės deklaruoti gyvenamąją vietą. Tačiau, remiantis įstatymais, pirmiausia būtina įteisinti paveldėjimą, nes kitaip įgyvendinti savo teisių į jį moteris negalės. Kam priklauso tėvų sodyba, gali patvirtinti tik Registrų centro išduotas dokumentas. Moteriai grįžus su pluošteliu popierių, paaiškėjo, kad E. V. nėra priėmusi tėvų palikimo, todėl pirmiausia reikia kreiptis į teismą dėl paveldėjimo termino atsta­tymo.

Nepalyginamai sudėtingesnė šilališkio S. N. problema. Mirus giminaitei, butą ir sodą dalinasi penki paveldėtojai. Vienas jau miręs, o jo sūnus gyvena Rusijoje ir į kvietimą įsiteisinti savo dalį neatsiliepia. Paveldėto turto nėra kam tvarkyti, todėl kiti keturi savininkai norėtų jį parduoti. Tačiau nė vienas notaras tokio sandorio netvirtina.

„Kaip priversti žmogų atvykti ir įsiteisinti paveldėtą turtą arba jo atsisakyti? Ką daryti kitiems keturiems paveldėtojams? Nuo mirties jau praėjo septyni mėnesiai. Specialiai laukėme, nes Rusijoje paveldėjimui priimti yra nustatytas šešių mėnesių terminas, bet žmogus į Lietuvą nevažiuoja ir savo artimiesiems neduoda įgaliojimo tvarkyti turtinius reikalus“, - sakė Šilalės gyventojas.

Išsiaiškinti, kas galėtų perimti nepaveldėtą turto dalį ir kokių dokumentų reikia, kad notarai tvirtintų pirki­mo-pardavimo sandorį, prireikė net kelių valandų. Notarų rūmų prezidentas patvirtino, jog tokio atvejo Lietuvoje iki šiol nėra buvę, todėl ir veiksmų praktika neaiški. Pasiūlyta dar kartą kreiptis į notarus ir jų atsisakymą skųsti teismui – tik jis galėtų įpareigoti notarus tvirtinti tokį sandorį.

Kaltinėniškė S. K. irgi atėjo pasimetusi: nežino, kaip išspręsti dar 1981 m. kilusią problemą. Tuo metu jos mama skyrėsi su vyru, antstoliai pareikalavo 8100 rublių nesumokėtų alimentų. Vaikų tėvas pinigų neturėjo, todėl buvo areštuotas šeimos namas. Dabar tėvas sutinka jį perleisti savo vaikams, bet niekas nežino, kur kreiptis, jog turto areštas būtų nuimtas. Tuo labiau, kad per tą laiką antstoliai ne kartą keitėsi, neaišku, kam yra perduoti skolos išieškojimo dokumentai.

Pasidomėjus paaiškėjo, jog skolos išieškojimo dokumentus turi tas pats antstolis, kuris ir areštavo turtą, tad tereikia kreiptis į notarą ir sudaryti dovanojimo sutartį.

Tai anaiptol ne visi klausimai, kuriuos Šilalėje šįkart teko aiškintis Seimo nariui. Pusdienio visoms rinkėjų problemoms išspręsti, žinoma, neužtenka, todėl darbas tęsiasi Seime. Ir ne visada rezultatas būna toks, kokio tikisi pagalbos prašantys žmonės. Nieko nepadarysi – gyvenimas nėra pageidavimų koncertas. 

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Besiskundžiantiems prastais vasaros orais Šilalės ra­­jono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro orga­nizuotos „Sveika­tin­gumo ugdymo stovyklos 2017“ dalyviai įrodė, kad, norint laisvalaikį leisti turiningai, jis visai nesvarbus. Praėjusią savaitę kaimo turizmo sodyboje susirinkę įvairaus amžiaus stovyklautojai kasdien  mankštinosi, maudėsi tvenkinyje ir dalyvavo žygiuose. O kur dar įvai­rios paskaitos bei vegetariškas maistas su Lietuvos svei­kuolių sąjungos atstovais.

Bagdonų kaime esančioje sodyboje „Mėlynoji banga“ įsikūrę stovyklautojai buvo pasiryžę bet kokiu oru praleisti septynias smagias dienas sveikatingumo ugdymo stovyk­loje. Kilnaus tikslo – per savaitę išmokti gyventi bent šiek tiek sveikiau – siekti padėjo Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė, viceprezidentė Lukrecija Augustaitytė ir kt.

Stovyklautojai buvo suskirstyti į tris grupes pagal amžių: vaikai, paaugliai ir suaugusieji. Jiems buvo suplanuoti įvairūs atskiri užsiėmimai. Tačiau bendra mankšta vyko bet kokiu oru visiems kartu.

„Norinčiųjų atvykti į šią stovyklą buvo itin daug. Kadangi ji organizuojama jau ketvirti metai, kai kurie stovyklautojai čia grįžta ne pirmą kartą. Tiesa, sulaukėme pageidavimų ir iš kitų rajonų, tačiau pirmenybę teikėme savo krašto žmonėms“, – tikina viena iš stovyk­los organizatorių, Šilalės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Loreta Petkuvienė.

Jos duomenimis, proga pastovyklauti pasinaudojo 43 vaikai ir tiek pat suaugusiųjų. Kadangi sodybos patalpose vietos visiems neužteko, keletas jų ryžosi apsigyventi palapinėse.

Pasak direktorės, stovyklau­tojų užimtumu rūpinosi šila­liškių pakviesti Lietuvos sveikuolių sąjungos atstovai.

Suaugusiems stovyklautojams paskaitas apie negalavi­mų gydymą augalais skaitė žo­lininkas Virgilijus Skirkevičius, apie asmeninio efektyvumo auginimą bei kūrybiškumo galių išlaisvinimą kalbėjo žurnalistė, švietimo ir verslo konsultantė Lidija Laurinčiukienė. Lektorius, natū­ralios me­dicinos atstovas Liudvikas Šal­čius mėgino atskleisti jaunystės ir grožio išsaugojimo formulę bei vedė praktinį užsiėmimą „Sąnarių ir vidaus organų savimasažas“. Socia­linė pe­­dagogė ekspertė Dalė Daiva Gasparavičiūtė pasakojo apie veido bruožų įtaką mūsų gyvenime ir apie tai, ką jie lemia. Kasdien po teorinių paskaitų vykdavo praktiniai užsiėmimai, skirti dalyvių sveikatai gerinti: muzikos terapijos su gongais, šokio terapijos, aromaterapijos seansai ir pan.

Paaugliams užsiėmimų ir pramogų taip pat buvo gausu, tad nuobodžiauti nė vienam neteko. Lektorius, šeimos santykių ekspertu prisistatantis Vaidas Arvasevičius kalbėjosi su jais ne tik apie tarpusavio bendravimą, draugų ir bendraminčių paieškas, bet ir žengimą į suaugusiųjų pasaulį. Pasak jo, kad paaugliams šis procesas nebūtų sudėtingu ir komplikuotu, pravartu susipažinti su tam tikromis taisyk­lėmis, kurias žinant, įmanoma susidoroti su visais sunkumais.

Mažieji sulaukė įdomių kūrybinių dirbtuvių. Jiems Vi­suo­­menės sveikatos prie­žiū­ros specialistė Aušra Ralytė ve­dė praktinius užsiėmimus apie agresijos ir pykčio grandinės sustabdymą – praktinis pykčio grandinės vaizdavi­mas, kai visas pyktis apsisukęs ratu grįžta jo siuntėjui, pasirodė visiems labai linksmas. Lietuvos sveikuolių sąjungos narė Sigita Juzumaitė papasakojo vaikams apie sveiką gyvenseną: pasak jos, kuo anksčiau ją pasirinksi, tuo geriau.

Jaunimui ir vaikams kūrybinėse dirbtuvėse ne tik patiko piešti ant akmenėlių, žaisti įvairius žaidimus grupėse, bet ir įspūdžių paliko kasdienės maudynės bei du žygiai.

Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Lukrecija Augustaitytė sakė mokiusi suaugusiuosius pabūti šiek tiek vaikiškais ir nebijoti atskleisti savo nerūpestingą ir džiugų „aš“.

„Pažiūrėkite, kaip visi džiau­giasi, kai gimsta žmogus. Augdamas vaikas dažnai šypsosi dėl menkiausio dalyko. Tačiau suaugę mes neretai tą džiaugsmą pamirštame ir gyvename perdėm surimtėję, paskendę savuose rūpesčiuose. Bet mūsų „aš“ dėl amžiaus nesikeičia, tik mes patys jį pas­lepiame. Atradus tą džiaugsmą iš naujo, dažniau nusišypsojus, kur kas leng­viau ir smagiau gyventi“, – teigia L. Au­gustaitytė.

Uždarymo renginyje suaugusieji dėkojo už paskaitas, užsiėmimus, deklamavo eiles. Tuo tarpu jaunosios kartos atstovai pademonstravo paruoštą bendrą šokį bei spektaklį apie patirtį stovyk­loje. Jame atsispindėjo vaikų nenoras stovyklos pradžioje eiti maudytis, nes šalta, daryti mankštą, nes tingisi, valgyti vegetarišką maistą, nes neskanu. Tačiau moralas aiškus: visi šie užsiėmimai tapo įdomūs, o vegetariškas maistas pasirodė besąs gardus. Tuo labiau, jog per savaitę įgyti vegetariškos mitybos įgūdžiai buvo įtvirtinti ir praktiškai: čia pat buvo iškepta duona ir nuostabus pyragas, užplikyta žolelių arbata. Moterys, atsisveikindamos su virtuvės šefe Giedre Šadbariene, dovanų gavo ir duonos raugo indelį.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje liepą-rugpjūtį eksponuojama kraštiečio, iš Mažrimų kaimo kilusio, Pran­­ciškaus Gerliko tapybos darbų paroda „Sveika, Ši­­­­lale“. Jau daugiau nei 50 personalinių parodų ne tik Lie­­­tuvoje, bet ir užsienyje surengęs dailininkas vien ant dro­bės aliejumi yra nutapęs per 1000 paveikslų. Juose autorius vaizduoja lietuvių tautos šviesuolius ir praeities didvyrius, perteikia gimtojo krašto grožį bei jo didybę.

„Nors prieš daugybę metų nuo molėtos Mažrimų kalvos Šilalės gilumoje pakilau svajonių studijoms į Vilnių, kur iki šiol ir gyvenu, tačiau mintimis nuolat sugrįžtu į gimtinę. O ir pirmoji mano paroda buvo surengta būtent Šilalėje. Todėl šitas kraštas visada bus svarbiausias mano širdyje“, - užsukęs į „Šilalės artojo“ redakciją, prisipažino dailininkas.

Jis prisiminė savo mamą Petronėlę Gerlikienę (1905–1979), kuri, sulaukusi garbaus amžiaus, būdama visiš­ka beraštė, ėmėsi siuvinėti didelius kilimus ir net ryžo­si tapyti. Per pusantrų metų, pasak P. Gerliko, gimė apie pusšimtis sielą užgaunančių kūrinių. Prabėgus keliems metams po jos mirties, 1984-aisiais P. Gerlikienės kū­ryba buvo pristatyta Belgra­de išleistoje „Pasaulio naiviojo meno enciklopedijoje”, surengtos dvi parodos.

„Matyt, tą geną būsiu paveldėjęs ir aš“, - kukliai sako dai­lininkas, kurio paveikslų yra įsigiję Mask­vos, Kopenhagos, Anglijos, JAV ir kitų šalių muziejai.

„Žmogus man yra svarbiausia, todėl labiausiai gilinuosi į portretą. Ypač mane pavergė istorinės asmenybės: Vytautas Didysis, Darius ir Girėnas, Mai­ronis ir kiti mūsų tautos šviesuoliai.

Mano kūrybos stichija – gydyti žmogaus sielą spalvos ir sparnuotos minties pagalba, skatinti žmonijos tobulėji­mą“, - apibūdina savo kūrybą dailininkas.

Šiuo metu Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje eksponuojama apie 30 aliejiniais dažais ant drobės nutapytų paveikslų. Juose P. Ger­likas vaizduoja gamtą, Šilalės ir kitų miestų lankytinus kultūros objektus, ypač gausu portretų.

„Man visada malonu lankytis Šilalėje, o ypač – su savo darbais. Džiaugiasi širdis, bendraujant su darbščiais, tvarkingais Žemaitijos žmonėmis. Ir labai būnu laimingas, gavęs progą susitikti su jaunimu. Tik kad to laiko dažniau atvykti į savo gimtąjį kraštą vis pritrūksta – esu priklausomas nuo teptuko“, - kviesdamas aplankyti parodą, sako dailininkas P. Gerlikas.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Šitaip nutarė buvę tuo­me­tinės Šilalės 1-os vidurinės mokyklos turistų komandos nariai, susirinkę paminėti savo veiklos 45 metų jubiliejų. Nuo 1972 m. iki 1986 m. dabartinės Šilalės Simono Gau­dėšiaus gimnazijos mokytojų turistų komanda res­pub­likinėse turizmo varžybose niekam neužleisdavo pir­mosios vietos.

Prisimenu, 1985-aisias mums buvo suteikta teisė atstovauti švietimo profsąjungai. Var­žybos tada vyko Alytuje, jose dalyvavo medikų, jūreivių, žemdirbių, švietimo ir kitų sričių atstovų komandos. Užėmėme pirmąją vietą, todėl mums teko atstovauti Lietuvai Moldavijoje. Tiesa, išvarginti kelionės autobusu, mums neįprasto oro neparodėme, ką galime, ir likome pirmajame penketuke. Tuo mūsų, kaip turistų, epopėja ir baigėsi.

Praėjusį šeštadienį prie savo mokyklos susirinkome jau senjorų būrelis. Ir išvykome į kaimo sodybą prisiminti žygių bei dar kartą pabėgioti. Mokytoja Aušrelė Baublienė pagal varžybų nuotraukas suskaičiavo, kad būrelio veik­loje dalyvavo 33 mokytojai. Deja, ne visus pavyko surasti. Penki iš mūsų jau iškeliavo ten, iš kur negrįžtama, kitus užklupo liga. Tačiau tie, kurie dar esame, tikimės, jog atsilieps visi, su kuriais šį sykį nepavyko susisiekti.

Dažnai užduodu sau klausimą, kodėl mums taip sekėsi. Ir randu vieną atsakymą – jautėme  palaikymą. Tuomet dirbę direktoriai L. Liutika, Eugenija Norvilienė ne tik patys aktyviai dalyvaudavo įvairiuose konkursuose, bet ir pasirūpindavo, kad į varžybas išvyktume nepriekaištingai pasirengę. Tad išvada viena: kaip šauksi, taip ir atsilieps. Jei kolektyve yra sutarimas, bus ir rezultatas.

Antanas BUKAUSKIS,

mokytojas, buvęs turistų būrelio narys 

Nuotr. Justo AMBROZOS

2017-iesiems perkopus į antrąjį pusmetį, jau galime fiksuoti ir statistinius pokyčius savo rajone. Nors per praėjusį pusmetį mirusiųjų skaičiuojama mažiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tačiau šeimas prikalbinti gimdyti daugiau vaikų politikams, panašu, vis nepavyksta – rodikliai vos vos didesni nei praėjusiais metais. Visgi yra ir vilties spindulėlių: šiais metais kol kas fiksuojamas mažesnis skyrybų bei didesnis san­tuokų skaičius.

Kaip „Šilalės artoją“ informavo Šilalės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Dijana Baltutienė, per pirmuosius 6 šių metų mėnesius Šilalės rajone užregistruotos 158 mirtys (netekome 76 vyrų ir 82 moterų). Per tą patį 2016 m. laikotarpį mirčių buvo gerokai daugiau – 192. Šiemet vyriausias mirusysis buvo 1908-aisiais gimęs senolis. Deja, jauniausia mirusi moteris teišgyveno 38-erius metus. Daugiausiai žmonių netekome sausio mėnesį – užregistruotos 36 mirtys.

Nors valdininkai ir politikai nuolat kalba apie ketinimus didinti išmokas jauniems tėvams, visgi gimstamumas jau ne vienerius metus nedidėja. Nieko gero statistika nežada ir mūsų rajonui. Šiemet, iki liepos 1 d., Šilalės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje užregistruoti 123 nau­jagimiai. Tiesa, galima tik pasidžiaugti, jog tai – dviem ma­žyliais daugiau, nei pra­ėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausiai gimimų – net 32 – užregistruota birželį. Beje, pirmąjį pusmetį mūsų rajone gimė daugiau berniukų – jų turime 65, mergaičių – 58. Vėl galime džiaugtis dvynukais – iki liepos 1 d. jau užregistruotos net 3 dvynukų poros. 91 mažylis gimė susituokusiems tėvams, 30-čiai gimimo liudijimuose nurodyta tėvystė, o dviem atvejais juose įrašyta tik mamos pavardė.

2017-ųjų pirmąjį pusmetį užfiksuotas šiek tiek didesnis santuokų skaičius – iki liepos susituokė 60 porų. Pernai per tą patį laikotarpį santuokas įregistravo 53 poros. Tarp susituokusiųjų – viena nepilnametė mergina, kuri santuoką sudarė, gavusi teismo leidimą. Daugiausiai naujų šeimų susikūrė gegužę – 22. Jau nieko nebestebina mišrios šeimos. Ir praėjusį pusmetį šešios šilališkės ištekėjo už užsienio piliečių (JAV, Tuniso, Airijos, Švedijos, Egipto, Brazilijos).

D. Baltutienė atskleidė, kad tariamai magiškų septynetų data – 2017 m. liepos 7-oji – tarp norinčiųjų pradėti šeimyninį gyvenimą buvo itin populiari – tą dieną Civilinės metrikacijos skyriuje apsilan­kė 6 poros. Vis dėlto, pasak vedėjos, tai ne rekordas, mat prieš dešimtmetį, 2007-ųjų liepos 7 d., teko sutuokti net 10 porų.

Kol kas džiugina mažesnis ištuokų skaičius. Šiemet pasukti skirtingais keliais nusprendė 21 pora. 2016 m. pirmąjį pusmetį tam ryžosi 33. Daugiausiai ištuokų užregistruota vasario ir kovo mėnesiais – po 5. Trumpiausiai santuokoje išgyvenusi pora buvo susituokusi 2015 m., o vieni sutuoktiniai skirtingais keliais pasuko po daugiau nei 40 bendro gyvenimo metų.

Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos D. Baltutienės duomenimis, per pirmuosius 6 šių metų mėnesius penki žmonės nusprendė pasikeisti vardą. Vedėjos nuomone, tokių atvejų sparčiai daugėja, nes nuo sausio 1-osios supaprastinus procedūras, tai padaryti yra daug lengviau.

Iš viso Lietuvoje, kaip skelbia VĮ „Registrų centras“, pirmąjį pusmetį vardus pasikeitė 109 asmenys.

To paties centro duomenimis, šalyje populiariausi naujagimių vardai pirmąjį pusmetį buvo Emilija ir Matas, kurie išstūmė 2016 m. ant­rąjį pusmetį dominavusius Luko ir Liepos vardus. Šilalės rajone tėvai taip pat laikosi šių tendencijų – mergaitėms irgi dažniausiai davė Emilijos vardą, nors berniukus mieliau registravo Dominyko vardu.

Pagal naujai suteikiamų var­dų populiarumą pirmąjį pus­metį dominuoja berniukiški Dominyko, Luko, Kajaus, Nojaus, Jorio, Jokūbo, Do­mo, Jono ir Gabrieliaus bei mergaitiški Kamilės, Emos, Ame­lijos, Lėjos, Ievos, Gabijos, Sofijos, Viltės ir Austėjos vardai.

Beje, Mato ir Emilijos vardais mūsų šalyje šaukiami ne tik kūdikiai: iš viso Mato vardu pavadintų žmonių šiuo metu yra virš 10 tūkst., o Emilijų – 12 tūkst. 583. Tačiau vargu ar populiarumu kada nors pavyks aplenkti Vytautus, kurių Lietuvoje priskaičiuojama gerokai per 34 tūkst., bei Irenas, kurių turime apie 30 tūkst.

Populiariausių vyriškų vardų dešimtuke taip pat yra ir Jono, Tomo, Antano, Mindaugo, Dariaus, Andriaus, Kęstučio, Manto ir Juozo vardai. Moteriškų vardų dešimtuke – Kristinos, Janinos, Linos, Onos, Danutės, Reginos, Rasos, Daivos ir Aldonos vardai.

„Registrų centras“ skelbia, jog rečiausi vardai, kurie suteikiami naujagimėms, yra Rad­vyda, Almyda, Rona, Larijana, Fajina, Vasta, Zolina ir Novelė. Tarp vyriškosios lyties atstovų yra Ašo­tas, Haraldas, Jurūnas, Alviras, Boneventūras, Austris, Manius, Dzintaras ir Geidas.

Tiesa, šilališkiai tėvai nėra tokie „išradingi“ – neįprastų ausiai vardų stengiasi savo mažyliams neduoti.

Morta MIKUTYTĖ

AUTORĖS nuotr.