Ukraina parodė Vakarams, kad galima peržengti Putino nupieštą „raudonąją liniją“

Baigėsi invazija ir operacija vadintas karinių veiksmų teatras, vyksta tikras karas: Ukraina daužo Rusijos karines bazes, naftos terminalus, karui skirtus krovinius, įskaitant vis sunkiau pristatomą amuniciją nuo Krymo iki Voronežo. Anądien Maskvos miesto meras Sobianinas rėkė, jog Rusijos sostinę atakavo net 10 ukrainiečių dronų ir kažkuris nukrito priemiestyje, sukeldamas gaisrą. Liepsnoja žemė Kursko, Briansko, Belgorodo srityse, objektai Rostovo prie Dono ir Voronežo regionuose. 

Kyjivas nutarė nebelaukti, kiek Vakarai leis ukrainiečiams panaudoti ginklų, kaip atakuoti ir kada sustoti. Kartu su part­neriais rengti (kontr)puolimai būdavo panašūs į spektak­lius, kuomet demonstratyviai į Ukrainą būdavo atgabenami seno modelio tankai ir artilerija, tuomet visi paruošia kameras, žiūrovai susėda į areną ir laukia, kada prasidės nelygiavertės kautynės. Kai didieji pasaulio kanalai skelbia apie planuojamą puolimą, negali būti nė kalbos apie jo sėkmę. Kursko srities išlaisvinimo operacija pavyko būtent todėl, jog nebuvo derinta su Vašingtonu ir Briuseliu. Bent jau politiniu lyg­meniu. Rusiją pirmosiomis dienomis ištiko šokas, tačiau šiuo metu Kremlius atsipeikėjo ir stengiasi iš savo nesėkmių išpešti kuo daugiau naudos.

Pirmiausia – didinamas spau­dimas Donecko srityje. Ten dris­kiai puola aktyviai kaip niekada ir, deja, prognozuojamas labai svarbaus Donecko srities logistinio mazgo Pokrovsko kri­timas. 60 tūkst. gyventojų turėjęs pramoninis, geležinkelio transporto mazgas šiandien yra Kremliaus taikinys numeris vienas. Tad jei kas nors ir tikėjosi, jog Maskva permes savo elitinius dalinius iš fronto Rytuose – to ne­įvyko. Į Kursko sritį metami šauktiniai, rezervo daliniai, Kadyrovo „tiktokeriai“ ir kiti nevykėliai, kuriuos ukrainiečiai ima į nelaisvę ir keičia į saviškius.

Ir Putinas, ir užsienio teroro reikalų ministras Lavrovas pa­reiškė, kad Kursko operacija nepastūmės Maskvos derybų link. Priešingai – Rusija pradės žiaurią keršto akciją. Klausimas kuo?

Tad teigiamai vertindami Kursko operaciją ir degdami euforija Ukrainos vėliavoms, plazdančioms driskyno miestuose bei miesteliuose, turime žvelgti į priekį ir prognozuoti, kokia bus šios euforijos kaina. Kremliaus veiksmai ant žemės rodo, jog rusai iki rudens žliugės stengsis užimti kuo daugiau teritorijų Ukrainos rytuose. Net ne­abejojame, jog Putinas, sukvietęs savo generolus, pareiškė, kad niekas jokių dalinių į Kursko sritį nepermetinės, nes tuomet sustos puolimas Donecko srityje. O jei ukrainiečiams pavyks sulaikyti rusų puolimą, tai reikš Putino chuntos pralaimėjimą. Griūtį. Kartuves. Susidorojimą.

Tad Kremlius, nebodamas situacijos Kursko srityje, nutarė rėplioti toliau. Tikslas, kurį Putinas perdavė per savo atstovus Jungtinėse tautose ir Europos Sąjungoje lieka tas pats – okupuotų sričių atidavimas Rusijai, Ukrainos demilitarizacija, neblokinis statusas. Ir tik tada Kremlius sės derėtis...

Tačiau Kremliui toli gražu ne viskas sekasi. Tiek Putinas, tiek naujasis gynybos ministras Belousovas, tiek ir juo buvęs Šoigu, galima sakyti, yra civiliokai. Jie moka skaičiuoti, atvežti, sutaisyti, tačiau planuoti karinių operacijų – ne. Štai čia ir pasireiškia, kad ir mėsininku vadinamo Ukrainos kariuomenės vado Oleksandro Syrskio pranašumas. Generolas ne tik puikiai suplanavo Kursko operaciją, bet tęsia ir Charkivo srities valymą nuo okupantų. Teigiama, jog ruošiamas kontrpuolimas ir Limano srityje. Kad ir kiek rusai besigirtų savo laimėjimais Donecko srityje, ukrainiečiai gali di­džiuotis kur kas didesniais Ru­sijoje ir kitose Ukrainos žemėse. O šis faktorius ukrainiečių kovinei dvasiai turi nepaprastai didelę reikšmę.

Ir nors Ukrainos Aukščiausio­sios Rados nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komi­teto vadovo pavaduotoja Mary­jana Bezuglaja viešai klausia, ko­dėl Ukrainos kariai traukiasi ir atiduoda rusams Donecko sritį, neskubėkime daryti išvadų. Ilgas pleištas viename fronto ruože – dar ne pergalė. Toli į gylį įsiveržusiems daliniams reikia ilgų logistinių alkūnių, kurias organizuoti nepaprastai sudėtinga. O apsupti ir sunaikinti giliai įsiveržusį priešą – paprasta. 

Būtent tai kodiniu „Kursko operacijos“ pavadinimu Vakarams ir nori pasakyti Kyjivas. Vašingtonui ir Briuseliui bedama pirštu į Rusijos išsekimą, negebėjimą mobilizuotis ir į Antrojo pasaulinio karo lygio armiją, kuri gali tik pulti „liuboj cenoi“ (bet kokia kaina) į priekį. Ukraina demonstruoja, jog, turėdama ne keliolika, o kelis šimtus pažangių naikintuvų, toliašaudės artilerijos sistemų, radijo žvalgybos ir kitų priemonių, galėtų nesunkiai sutriuškinti elitinius Rusijos dalinius.

Tačiau Kremlius, matydamas šią grėsmę, suskubo veikti. Vašingtone ir Briuselyje pro paradines ir galines duris pas įtakingiausius politikus ėmė lankytis vadinamieji „opozicionieriai“, įti­kinėdami, kad dėl karo kaltas tik vienas Putinas, o ne visa Rusija, todėl metas panaikinti sankcijas. Deja, masines žudynes ir galvų pjaustymą Ukrainoje vykdo ne vienas, o šimtai tūkstančių putinų. Ir su dideliu pasimėgavimu.

Žinute, jog „Putinas kaltas – tauta nekalta“ siekiama panaikinti atsakomybę dėl karo nusikaltimų visam Rusijos elitui, sustabdyti Ukrainos kariuomenės puolimą, nutraukti gink­lų tiekimą (apie jų srautų sumažinimą jau prabilta Vokietijoje).

Sėkmingą Ukrainos veržimąsi Kursko srityje galima paversti baubu, rodant Vakarams, jog, įveikus Maskvą, Rusija subyrės į dešimtis branduolinių kunigaikštysčių, o tai reiškia naktinę trydą daugeliui pasaulio politikierių. Tad turime pripažinti, kad tiek Vakarų lyderiai, tiek Rusijos politinis elitas Kremliuje ir tremtyje sutaria vienu klausi­mu – Rusija negali subyrėti. Taip, dėl Rusijos imperijos raidos bei karo eigos yra nesutarimų pačiose FSB, SVR, GRU struktūrose, tačiau pagrindinė idėja ta pati – stipri, nedaloma Rusijos imperija.

Išvada – Rusijos specialiosiose tarny­bose dirba psichologinių operacijų meist­rai, gebantys netikėtais ėjimais ir nestandartinėmis priemonėmis praplauti smegenis Vakarų, taip pat ir Lietuvos, politikos lyderiams.

„The Wall Street Journal“ paskelbė, jog Vašingtonas baiminasi, kad nepajėgs vienu metu susidoroti su visomis pasaulyje veikiančioms diktatūrinėmis valstybėms. Siūloma ir viena iš galimų išeičių: Vašingtono susitarimas su Mask­va dėl sąjungos su Pekinu nutraukimo, Ukrainos ir Europos sąskaita.

„Vienas iš dalykų, kuriuos Amerika turi padaryti, žvelgiant grynai amerikietišku strateginiu požiūriu, yra rasti būdą, kaip sudaryti didįjį sandėrį su Rusija. Ar tai padarysime, yra sudėtingas klausimas – priklauso nuo to, kur yra Rusijos raudonosios linijos. Tačiau iš esmės tai reikštų naują saugumo architektūrą Europoje“, – sakė respublikonams artimo Amerikos idėjų instituto tyrimų direktorė Sumantra Maitra.

Mes pridurtume, jog tai reikštų naują Ribbentropo–Molotovo lygio paktą ir naują pasaulio padalijimo epochą. Visa tai, ką skelbia JAV politologai – klasika. Šios žinutės apie Europos ir Ukrainos dovanojimą ar padalinimą yra nusikalstamai pavojingos, tačiau jos į viešumą įmetamos ne šiaip sau – jos susišaukia su Rusijos ultimatumu NATO ir JAV pasitraukti iš Europos ir grįžti į 1997 m. geopolitinių susitarimų lygmenį.

Nereikia su visa blogio ašimi kariauti vienu metu. Galima sunaikinti atskirtas grandinės dalis. Pirmiausia – Rusiją.

Aurimas NAVYS, 

Mindaugas SĖJŪNAS

Visuomenės informacinio saugumo agentūros ekspertai