Lietuvos esperantininkų sąjungai – 100 metų

Tarptautinė esperanto kalba Lietuvoje užgimė praėjus vos trejiems metams po jos pirmojo vadovėlio paskelbimo Varšuvoje (1887 m.). Lietuvos esperantininkų są­junga įkurta 1919 m. rugpjūčio 20 d. Kaune, bankinin­ko ir žymaus esperantininko Pauliaus Medemo bute. Jos kūrėjas ir pirmasis jos vadovas buvo Lietuvos visuo­menės veikėjas, prelatas, rašytojas, poetas, publicistas, literatūros kritikas, mokslininkas, pirmojo tarptautinės esperanto kalbos vadovėlio lietuviams (dėl carinės val­džios spaudos draudimo Lietuvoje 1890 m. išleisto Til­žėje) autorius bei pirmasis esperantininkas Lietuvoje profesorius Adomas Jakštas-Aleksandras Dambrauskas.      

Ši visuomeninė organizacija 1919–1940 m. buvo viena aktyviausių tuometinėje Lietuvoje. 1938 m. Lietuvoje buvo 880 organizuotų esperantininkų 76 Lietuvos vietovėse, jie leido knygą, žurnalą, organizavo esperanto kalbos kursus, daugelyje miestų veikė aktyvios esperantininkų draugijos.

Prasidėjus Lietuvos okupacijai, 1940 m. Lietuvos esperantininkų sąjunga, kaip ir didžioji dauguma organizacijų, okupacinės valdžios buvo likviduota, o pati esperanto kalba uždrausta. Esperantininkai buvo įtraukti į taip vadinamų tarybinės liaudies priešų sąrašą, kuriuos būtina ištremti ar kitaip izoliuoti ar net fiziškai lik­viduoti. Tik 1956 m., po Stalino mirties, žodis esperanto jau nebebuvo tabu tuometinėje sovietų sąjungoje, tačiau esperantininkams iki pat Atgimimo buvo daromos įvairios kliūtys. Ši organizacija viena iš pirmųjų Lietuvoje buvo atkurta 1988 m. Kaune. 1989 m. Lietuvos esperantininkų sąjunga kolektyvine nare įstojo į Pasaulinę esperantininkų sąjungą, UNESCO.

1991-aisiais atkurtas 1922–1940 m. leistas žurnalas espe­ranto kalba „Litova stelo“ („Lie­tuvos žvaigždė“), jis platinamas apie 50-yje pasaulio šalių. Lie­tu­vos esperantininkų sąjunga perėmė nuo 1959 m. kasmet Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje paeiliui organizuotų Baltijos esperantininkų dienų Lietuvoje organizavimą, kuriose paprastai dalyvauja po 300–500 esperantininkų iš 30 Europos bei kitų pasaulio šalių. Šiemet Panevėžyje įvyko 55-osios Baltijos esperantininkų dienos, ku­riose dalyvavo 450 esperantininkų iš 37 pasaulio šalių. 1991 m. Vyriausybei neatly­gintinai perdavus naudotis Lietuvos es­pe­rantininkų sąjungai pastatą Kaune, glaudžiai susijusiame su esperanto kalbos kūrėjo  Liudviko Zamenhofo gyvenimu ir veikla, įkurti Lietuvos esperantininkų namai. 1998 m. Veisiejuose L. Zamenhofui pastatytas  paminklas,  2005 m. Vilniuje viena gatvė pavadinta jo vardu.

Šiuo metu Lietuvoje yra per 6000 aktyvių esperantininkų, o Lietuvos esperantininkų sąjunga nuolat plečia ir puoselėja tarptautinius ryšius, jos nariai dalyvauja kongresuose įvairiose pasaulio šalyse. 

Tarptautinė esperanto kalba yra unikalus reiškinys. Jos kūrėjas L. Zamenhofas tikėjo, kad ši kalba suartins tautas, paskatins jas bendradarbiauti. Esperanto kalba sukurta, jog padarytų šį bendravimą lygiateisį ir demokratišką. Ši kalba egzistuoja jau 130 metų ir per tą laiką įrodė, kad ja galima perteikti pačias subtiliausias mintis. Pasaulyje ja kalba keli milijonai žmonių, ji tinka poezijai, mokslui, filosofijai, prekybai, susirašinėjimui. Nė vienai tautai esperanto kalba nėra gimtoji. Ji tarsi tiltas sujungia įvairias kultūras ir priklauso visiems žmonėms.

„Idėjos, jei didžios, nemiršta kaip žmonės“ – sakė lietuvių kunigas ir literatūros klasikas Maironis. Ir esperanto kalba gyvuoja ir gyvuos ateityje, nepaisant politinių perturbacijų, ekonominių sukrėtimų, didžiųjų kalbų ekspansijos.

x x x

Lenkijos institutas Vilniuje Lenkijos užsienio reikalų ministerijos užsakymu, L. Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą,  jo ryšius su Lietuva, Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą bei paplitimą, skatina jos mokytis.

Lietuvos esperantininkų sąjungai padedant, L. Zamenhofui skirta paroda  jau pabuvojo UNESCO galerijoje Vilniuje, Kauno apskrities viešojoje bib­liotekoje, Kauno Rotušėje, Vytauto Didžiojo universitete, Panevėžio miesto savivaldybėje, Veisiejų regioniniame parke, Lazdijų krašto muziejuje, Tauragės rajono viešojoje bibliotekoje ir kt. 

Nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 5 d. paroda eksponuojama Šilalės viešojoje biblio­tekoje. Kvie­čiame aplankyti.

Povilas JEGOROVAS

Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas