Karantinas ekspedicijai nesutrukdė

Besibaigiant ekspedicijai „Gyvos krosnys“, Klaipėdos universiteto kok­lių ir krosnių tyrinėtoja dr. Raimonda Nabažaitė džiaugiasi visuomenės aktyvumu, įsitraukiant į nykstančio paveldo pažinimo projektą. Gyventojai mielai dalijosi savo namų krosnių nuot­raukomis, kai kurie pateikė įdomių istorijų. Surinkta per 100 skirtingų vaizdų iš Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Pa­gė­gių, Tauragės, Šilalės, Plungės, Telšių, Mažeikių, Skuodo rajonų. Surinkta naujos medžiagos apie dar stovinčias kros­nis, ku­rios vis dažniau griaunamos kaip mažai funkcionalūs, nebemadingi šildymo įrenginiai ar­ba nesuderinami su šiuolaikinių remontų poreikiais. Tačiau nuotoliniu būdu atvertos Vakarų Lie­tuvos gyventojų namų durys atnešė viltį, kad dar ne viskas prarasta. 

Krosnių įvairovė

Padedant menotyrininkei prof. dr. Da­liai Kla­jumienei, pavyko išskirti, kad dau­giausiai surinkta modernizmo stiliaus  XX a. 3–4 dešimtmečio  kok­li­nių kros­nių, kurios į skirtingas vietoves galėjo patekti tiek iš tolimesnių Rytų Prū­sijos fabrikų, tiek iš Priekulėje veikusios koklių gaminvietės. Gyventojų namuose esama nemažai krosnių, statytų XIX a. pab. – XX a. pr. ypač pamėgtu stilizuotu gėlės kok­lių motyvu. Jis perėjo net į XX a. pab. – XXI a. pr. koklių gamybą, tad vizualiai ne visada leng­va atsekti jų kilmę bei pastatymo laiką. Akį traukia gyventojų atsiųstų XX a. pr. istorizmo stiliaus krosnių, kurias vainikuoja puošnios karūnos, vaizdai. Tarp jų – ir vienas Art Nouveau XX a. 2–3 deš. krosnies pavyzdys. Kita gausesnė grupė – ne-ornamentuotų koklių krosnys, kurios statytos iki karo ir pokariu (XX a. 3–7 deš.). Vienintelė jų puošmena – viršūnėje esančios bangelės arba geometrinis ornamentas. Gy­ven­tojų pasidalintos ne tokios senos (XX a. pab. – XXI a.) krosnių nuotraukos liudija ir apie istorinio laikotarpio imitacijas. Esama pavyzdžių, kai į naujadarus įkomponuojami senų krosnių puošnūs kokliai.

Džiugina žmonių išradingumas 

„Žavi kai kurių šeimininkų išradingumas, pritaikant krosnis prie naujų interjero poreikių. Matome puikių pavyzdžių, kai, rodos, paprastutės, be stilistinių bruožų krosnys moderniai įrengtuose namuose atrodo kaip tikros karalienės. Šį pojūtį kuria išlaikytas autentiškas namų elementas. Tad norisi tikėti, kad projektas įkvėps ir kitus negriauti krosnių, o jas prikelti naujam gyvenimui ir tokiu būdu patiems būti išskirtiniams. Gyventojai, dalindamiesi savo krosnių istorijomis, neleidžia suabejoti, jog kai kuriems jos yra tapusios tarsi šeimos relikvijomis, apipin­tomis sentimentais, kros­­nininkų meistrystės pas­laptimis“, – sako dr. R. Na­­bažaitė. 

Gauta ir tokių nuotraukų, kai klausiama, kokia šių krosnių finansinė ar istorinė vertė, mat jas  ketinama tiesiog nugriauti. Tokius užklausimus pateikia nauji būsto savininkai, kurie paprastai yra jaunesnio amžiaus, naujakuriai, nesusipažinę su savo namo istorija. Žinoma, tokių procesų sulaikyti neįmanoma, tačiau nėra jokio teisinio pagrindo įsakyti, kaip elgtis su nyks­tančiomis krosnimis – tik patys savininkai sprendžia, kiek tradicija dar bus gyva.  

Senyvo amžiaus krosnių tu­rėtojai, paskambinę ekspedicijos rengėjams, stebėjosi, kad jų krosnys kažkam rūpi, ir kvietė atvykti į svečius bei jas apžiūrėti. Deja, siaučiant pandemijai, vizitus reikia atidėti.

Aktyviausios – iš Pagėgių rajono

Visiems projekto dalyviams rengia­mos Klaipėdos universiteto padėkos. Už išskirtinį dalyvavimą, lankant kai­mynus bei pažįstamus, fotogra­fuo­jant krosnis Pa­gėgių rajone, numatyta individuali dovana Svet­la­nai Jašinskienei bei Redai Ta­­ma­šauskienei. Jas pasieks naujausia kros­nių tyrimams skirta R. Na­ba­žaitės knyga „Interjero karalienė“.

Po karantino laukia paroda

Ekspedicijos rezultatų fotoparoda atvers duris iškart po karantino. Ją bus galima aplankyti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute bei Konservavimo ir restauravimo centro „facebook“

paskyroje. Planuojama rengti ir kilnojamąją parodą. 

Beje, dėl nuotraukų kokybės bei žmonių suteiktos papildomos informacijos ekspediciją galvojama tęsti. Pro­jekto ko­­munikacijos savanorė Erika Cibuls­kie­nė pripažino nekantraujanti nuoto­linį bend­ravimą su daly­viais pakeisti pokalbiu prie šiltos krosnies ir arbatos puodelio. 

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Ekspedicijos „Gyvos krosnys“ komandos nuotr.

Atnaujinta Penktadienis, 08 sausio 2021 08:29