Karantinas ekspedicijai nesutrukdė
Besibaigiant ekspedicijai „Gyvos krosnys“, Klaipėdos universiteto koklių ir krosnių tyrinėtoja dr. Raimonda Nabažaitė džiaugiasi visuomenės aktyvumu, įsitraukiant į nykstančio paveldo pažinimo projektą. Gyventojai mielai dalijosi savo namų krosnių nuotraukomis, kai kurie pateikė įdomių istorijų. Surinkta per 100 skirtingų vaizdų iš Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Šilalės, Plungės, Telšių, Mažeikių, Skuodo rajonų. Surinkta naujos medžiagos apie dar stovinčias krosnis, kurios vis dažniau griaunamos kaip mažai funkcionalūs, nebemadingi šildymo įrenginiai arba nesuderinami su šiuolaikinių remontų poreikiais. Tačiau nuotoliniu būdu atvertos Vakarų Lietuvos gyventojų namų durys atnešė viltį, kad dar ne viskas prarasta.
Krosnių įvairovė
Padedant menotyrininkei prof. dr. Daliai Klajumienei, pavyko išskirti, kad daugiausiai surinkta modernizmo stiliaus XX a. 3–4 dešimtmečio koklinių krosnių, kurios į skirtingas vietoves galėjo patekti tiek iš tolimesnių Rytų Prūsijos fabrikų, tiek iš Priekulėje veikusios koklių gaminvietės. Gyventojų namuose esama nemažai krosnių, statytų XIX a. pab. – XX a. pr. ypač pamėgtu stilizuotu gėlės koklių motyvu. Jis perėjo net į XX a. pab. – XXI a. pr. koklių gamybą, tad vizualiai ne visada lengva atsekti jų kilmę bei pastatymo laiką. Akį traukia gyventojų atsiųstų XX a. pr. istorizmo stiliaus krosnių, kurias vainikuoja puošnios karūnos, vaizdai. Tarp jų – ir vienas Art Nouveau XX a. 2–3 deš. krosnies pavyzdys. Kita gausesnė grupė – ne-ornamentuotų koklių krosnys, kurios statytos iki karo ir pokariu (XX a. 3–7 deš.). Vienintelė jų puošmena – viršūnėje esančios bangelės arba geometrinis ornamentas. Gyventojų pasidalintos ne tokios senos (XX a. pab. – XXI a.) krosnių nuotraukos liudija ir apie istorinio laikotarpio imitacijas. Esama pavyzdžių, kai į naujadarus įkomponuojami senų krosnių puošnūs kokliai.
Džiugina žmonių išradingumas
„Žavi kai kurių šeimininkų išradingumas, pritaikant krosnis prie naujų interjero poreikių. Matome puikių pavyzdžių, kai, rodos, paprastutės, be stilistinių bruožų krosnys moderniai įrengtuose namuose atrodo kaip tikros karalienės. Šį pojūtį kuria išlaikytas autentiškas namų elementas. Tad norisi tikėti, kad projektas įkvėps ir kitus negriauti krosnių, o jas prikelti naujam gyvenimui ir tokiu būdu patiems būti išskirtiniams. Gyventojai, dalindamiesi savo krosnių istorijomis, neleidžia suabejoti, jog kai kuriems jos yra tapusios tarsi šeimos relikvijomis, apipintomis sentimentais, krosnininkų meistrystės paslaptimis“, – sako dr. R. Nabažaitė.
Gauta ir tokių nuotraukų, kai klausiama, kokia šių krosnių finansinė ar istorinė vertė, mat jas ketinama tiesiog nugriauti. Tokius užklausimus pateikia nauji būsto savininkai, kurie paprastai yra jaunesnio amžiaus, naujakuriai, nesusipažinę su savo namo istorija. Žinoma, tokių procesų sulaikyti neįmanoma, tačiau nėra jokio teisinio pagrindo įsakyti, kaip elgtis su nykstančiomis krosnimis – tik patys savininkai sprendžia, kiek tradicija dar bus gyva.
Senyvo amžiaus krosnių turėtojai, paskambinę ekspedicijos rengėjams, stebėjosi, kad jų krosnys kažkam rūpi, ir kvietė atvykti į svečius bei jas apžiūrėti. Deja, siaučiant pandemijai, vizitus reikia atidėti.
Aktyviausios – iš Pagėgių rajono
Visiems projekto dalyviams rengiamos Klaipėdos universiteto padėkos. Už išskirtinį dalyvavimą, lankant kaimynus bei pažįstamus, fotografuojant krosnis Pagėgių rajone, numatyta individuali dovana Svetlanai Jašinskienei bei Redai Tamašauskienei. Jas pasieks naujausia krosnių tyrimams skirta R. Nabažaitės knyga „Interjero karalienė“.
Po karantino laukia paroda
Ekspedicijos rezultatų fotoparoda atvers duris iškart po karantino. Ją bus galima aplankyti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute bei Konservavimo ir restauravimo centro „facebook“
paskyroje. Planuojama rengti ir kilnojamąją parodą.
Beje, dėl nuotraukų kokybės bei žmonių suteiktos papildomos informacijos ekspediciją galvojama tęsti. Projekto komunikacijos savanorė Erika Cibulskienė pripažino nekantraujanti nuotolinį bendravimą su dalyviais pakeisti pokalbiu prie šiltos krosnies ir arbatos puodelio.
Jurgita ŠAPĖNAITĖ
Ekspedicijos „Gyvos krosnys“ komandos nuotr.