Žibuoklės

Pražydo žibuoklės pašlaitėj,

Sušildytos saulės skaisčios,

Sučiulbo paukšteliai padangėj,

Linkėdami meilės gražios.

               

Miškai ir upeliai atgijo

Po miego žiemužės ilgos,

Pavasario džiaugsmas sugrįžo                         

Gimtinėj manos Lietuvos.

                  

Plačiai aš atvėriau krūtinę

Pavasario džiaugsmui vaiskiam

Ir gėriau, vis gėriau be galo                                   

Atgimusią meilę viskam! 

      

Težydi žibuoklės, težydi

Gimtinėj manos Lietuvos,

Gyvenimą gražų telydi

Neskintos žibuoklės miškuos.  

Juozas STASINAS