Pavasario džiaugsmai – atgyjančiuose renginiuose

Nuo sostinės iki uostamiesčio kultūros mėgėjams progų prasmingai ir nemokamai praleisti laiką randasi vis daugiau. Pirmiausia akis kreipiame į Kauną, mat naujienų iš Europos kultūros sostinės yra bene daugiausiai. 

Praėjusią savaitę Kaune prasidėjo tarp­tautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kau­no literatūros savaitė“. Programoje – susitikimai su Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos ir tolimesnių šalių rašytojais, progos pasireikšti jauniesiems autoriams. „Kauno literatūros savaitės“ renginiai planuojami ir rugsėjį.

Šios savaitės pabaigoje Kaunas ruošiasi pradėti svarbiausią sezono renginį – gegužės 12–13 d. kultūros sostinė atvers „Vasaros sceną“, kurioje kiekvieną ket­virtadienį–sekmadienį, iki pat rugsėjo 

vidurio, vyks Lietuvos atlikėjų ir užsienio svečių koncertai, spektakliai bei kitos kūrybinės veiklos, svečiuosis atlikėjai ne tik iš Europos, bet ir iš Azijos, Pietų Amerikos. Žiūrovų laukia Oskaro Koršunovo, Kauno nacionalinio dramos teatrų spektakliai ir kt. „Vasaros scenos“ renginiai nemokami.

Į Klaipėdą gegužės 12–15 d. suvažiuos kone trys dešimtys chorų iš Lietuvos ir užsienio: vyks XXII tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas. Jis rengiamas kas dvejus metus ir garsėja tuo, kad į jį atrenkami aukšto meninio lygio kolektyvai. Šiemet dalyvaus 28 chorai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, JAV, Ganos, Angolos ir Lietuvos. Be to, gegužės 12–15 d. numatyta net 16 koncertų Klaipėdoje, Palangoje, Kretingoje, Skuo­de, Plungėje ir kt. Renginių programa – www.aukuras.lt.

Vilniuje prasidėjo jau 23-ią kartą vykstantis tarptautinis universitetų teatrų forumas, kuris tęsis iki gegužės 14 d. Festivalio metu žiūrovai galės nemokamai pamatyti ne tik Lietuvos studentiškų teatrų, bet ir iš užsienio atvykstančių trupių bei menininkų pasirodymus.  

Praėjusią savaitę Vilniaus rotušėje pristatyti naujai į Nematerialaus kultū­ros paveldo vertybių sąvadą įrašyti reiškiniai ir įteikti sertifikatai jų saugotojams. Tradicijos, kurias branginame kaip savo tapatybės dalį, kasmet teikiamos nacio­naliniam Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadui. Šiame sąraše – Pa­langos Jurginės, lietuviškas ritinis, dzūkų smuikavimo tradicija, FiDi – Fi­zi­ko diena, muzikavimo cimbolais tradicija Ignalinos ir Švenčionių kraštuose, būg­nijimas kūlele Rytų Aukštaitijoje, kapinių šventė Kisiniuose, akmentašystė Kelmėje ir naminio alaus gaminimo tradicija Biržų bei Kupiškio krašte.

Paskelbtas šių metų Felicijos Bort­ke­vičienės premijos laureatas – premija skirta mūsų kraštiečiui, Vilniaus universiteto dėstytojui, kritikui Regimantui Ta­mošaičiui: už kalbos kūrybingumą ir laisvą kalbos raišką.

Pasak literatūrologo Mindaugo Kviet­kausko, R. Tamošaitis yra nuolatinis kultūrinio gyvenimo dalyvis, publicistas, esė knygų, publicistinių tekstų, vadovėlių mokyklai, pokalbių autorius, jo dėka išleista per 200 literatūros knygų. 

Išrinktos ir paskelbtos „Pirmosios kny­gos“ konkurso laureatės. Šiais metais poezijos rankraščius sklaidė poe­tai Gy­tis Norvilas, Agnė Žagrakalytė ir Ma­rius Burokas, o prozos – rašytojai R. Ta­mo­šai­tis, Daina Opolskaitė ir Liu­tau­ras De­gė­sys. Laimėtoja prozos kategorijoje – Indrė Motiejūnaitė, jos rankraštis „Vie­ną gražią dieną“ įvertintas kaip geriausias iš 28-ių pretendentų, o poezijos ka­tegorijoje iš 30-ies išskirtas Birutės Onos Grašytės-Black eilėraščių rinkinys „Su­mokėjau alyvmedžio lapais“. 

Kotryna PETRAITYTĖ

Daugiau šioje kategorijoje: « Apie Bijotus – eilėmis Gyvenimo pynė »