Tremties istorija moko budrumo

Antradienį prie „Laisvės šauklio“ paminėta Gedulo ir vilties diena – 81-osios represijų metinės, primenančios, kokią neįkainojamą vertę turi Nepriklausomybė. Prie akcijos „Ištark. Išgirsk. Išsaugok“ pirmą kartą prisijungė ir Šilalė.

Lietuvoje tremtinio dalią pa­tyrė apie 130 tūkst. žmonių, daug jų iš amžinojo įšalo žemės nebegrįžo – dingo Vor­ku­tos anglies kasyklose, suša­lo prie Laptevų jūros, mirė nuo bado ir ligų. Septinti metai žmo­nės kviečiami prisiminti jų vardus ir likimus. Šiemet akcija „Ištark. Išgirsk. Išsaugok“ vyko septyniose savivaldybėse, perskaityta 110 tūkst. tremtinių pa­vardžių. Tokia pat žinia pasauliui birželio 14-ąją nuskambėjo ir Briuselyje – Europos Są­jungos sostinėje tremtinių var­dus, pavardes ir likimus skaitė jų vaikai bei anūkai.

Deja, Šilalėje paminėti birželio 14-ąją susirinko mažas būrelis žmonių – prie „Laisvės šauklio“ atžygiavo jaunieji šauliai, atėjo rajono vadovai. Bet, skubėdami į pratybas prie tven­kinio, net nestabtelėjo mokiniai – auga karta, nežinanti, kokia yra jų laisvės kaina...

Ko verta laisvė, priminė ir Ši­lalėje nuo karo prisiglaudusi ukrainietė Zoya Khara­mins­kaya, į susirinkusius prabilusi lietuviškai ir visos ukrainiečių bendruomenės vardu pareiškusi užuojautą dėl tremties sukelto sielvarto. Andriulių šeima, dabar priglaudusi Zoya ir jos artimuosius, taip pat patyrė, ką reiškia sovietų represijos – 1948 m. vos penkerių Petras Andriulis aštuoneriems metams atsidūrė Sibire, nes jo bro­lis buvo įtariamas bend­radarbiavimu su partizanais.

„Negalėjome įsivaizduoti, kad 21 amžiuje tremties siaubas pa­sikartos – Ukrainoje rusų ag­resoriai vėl tremia civilius į ap­leistus Rusijos regionus, į Si­birą. Okupantai gaudo vaikus ir prievarta juos įvaikina rusų šeimose. Visos aukos pereina filtracijos stovyklas, kur žmonės yra žeminami, iš jų tyčiojamasi. Dabar kaip niekada svarbu prisiminti, kas atsitiko Lietuvai, kai okupavo sovietai. Gerbkime šią atmintį ir neleiskime vėl tam įvykti. Ukraina kovoja ne tik už savo, bet ir už visos Europos laisvę“, – sakė Z. Kharaminskaya, paprašiusi tylos minute pagerbti žuvusiuosius Mariupolyje, Bučoje ir kituose Ukrainos miestuose.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės skyriaus vadovai Teresė Ūksienė ir Antanas Rašinskas priminė, jog iš rajono į nežinią buvo išvežta apie 2,5 tūkst. tremtinių, per 800 politinių kalinių, pokario kovose žuvo 360 už Lietuvos laisvę kovojusių jaunų vyrų bei moterų. Jų atminimą siekiama įamžinti Pajūryje, kur granito plokštėse jau iškalta per 1000 pavardžių, netrukus ten bus pritvirtintos plokštės su dar 400 pavardžių.

Žmogus gyvas, kol gyvas jo atminimas, todėl kiekvienas ištartas tremtinio vardas yra tarsi grįžimas iš tremties, kurios paliktos skriaudos moko mus nepamiršti, kas yra okupacija. 

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.