Paslėpti talentai išeina į dienos šviesą
Sakoma, jog jei likimas žmogų nuskriaudžia, Dievas jį apdovanoja neeiliniais gabumais. Juk pats polinkis į kūrybą jau yra Aukščiausiojo patepimas. Žinia, atsiskleisti neįgaliam žmogui nėra labai paprasta, ir jeigu ne įžvalga iš šono, kažkieno paskatinimas, tai galbūt ir visai neįmanoma. Būtent tokią misiją Viktoro gyvenime atliko Šilalės socialinių paslaugų namų neįgaliųjų dienos centras.
Dienos socialinė globa įstaigoje – taip vadinasi paslauga, kuria gali naudotis neįgalūs ar senyvo amžiaus rajono gyventojai. Pasak Socialinių paslaugų namų direktoriaus Andriaus Jančausko bei pavaduotojos Loretos Bujienės, ši paslauga teikiama nuo pat įstaigos įsikūrimo 2007-aisiais. Lankytojų kasmet būna apie 18–20.
„Pagrindinis šios paslaugos tikslas yra lavinti neįgaliųjų gebėjimus, ugdyti elementarius įgūdžius, skatinti mėgiamas veiklas. Tai duoda rezultatų: mūsų ugdytiniai dalyvavo meno šventėse Panevėžyje, Gargžduose, o netrukus vyks į sporto varžybas Priekulėje. Užimtumą pas mus randa visi lankytojai: kas užsiima rankdarbiais, naudojasi kompiuteriu, o kas tiesiog mėgaujasi relaksacija“, – pasakojo L. Bujienė.
Socialinės įstaigos personalas, anot direktoriaus, mielai priima visus tokių paslaugų pageidaujančius žmones.
„Kiekvieną atsivežame savo įstaigos transportu ir parvežame atgal. Už visas paslaugas šie žmonės sumoka 20 proc. savo pajamų kas mėnesį“, – sakė A. Jančauskas.
Socialiniai darbuotojai bei užimtumo specialistai gerai pažįsta kiekvieną lankytoją, žino, kas ką sugeba ir ką mėgsta.
„Yra norinčių pinti iš vytelių ir tai neblogai daro, kiti gi įstengia tik priruošti tam tikrų medžiagų darbeliams, pavyzdžiui, prikarpyti detalių. Svarbiausia, kad žmonės nesėdi užsidarę namuose, bet nori bendravimo, užimtumo“, – sakė socialinė darbuotoja Jūratė Toleikienė.
Anot Socialinių paslaugų namų specialistų, bene labiausiai visus žavi ir džiugina savo neeiliniais gabumais jau aštuntus metus Neįgaliųjų dienos centrą lankantis kvėdarniškis Viktoras. Nors 38-erių vyriškiui dėl klausos sutrikimų sunku yra ir kalbėti, tačiau jis greitai pritapo prie kolektyvo bei darbuotojų, aktyviai įsijungė į veiklas, noriai kibo į pamokas pinant iš vytelių, lipdant iš molio. O išmokęs naudotis kompiuteriu, semiasi naujų pynimo iš popieriaus idėjų.
„Pažįstu Viktorą nuo vaikystės – jis visada labai gražiai piešė, daugiausia – automobilius. Turėjo įsirengęs bute tarsi kokias dirbtuves, ten lipdydavo, dažydavo. Kai daugiabučio kaimynai ėmė priekaištauti dėl sklindančių kvapų, Viktoras savo kampelį perkėlė į ūkines patalpas. Visada buvo ir tebėra geranoriškas, pozityvus, darbštus, noriai talkina visuose darbuose, tvarkant įstaigos aplinką, padeda bei pagelbsti kitiems centro lankytojams, jeigu reikia“, – gerų žodžių savo pusbroliui negailėjo direktorius A. Jančauskas.
Anot J. Toleikienės ir užimtumo specialistės Rasos Račkauskaitės, meninius pagrindus Viktoras atsinešė iš namų – turbūt matydama brolio polinkį į kūrybą, jo sesuo „ištraukdavo“ iš interneto visokių nuotraukų, pagal kurias jis bandydavęs kažką daryti.
„Maždaug prieš metus kilo mintis pasiūlyti jam nupinti iš popieriaus Baublius. Įkalbinėti reikėjo ilgokai, nes svarstė, galvojo, iš kur gauti kokią detalę. Galiausiai ėmėsi darbo su užsidegimu, o dabar, pabuvoję ne vienoje parodoje, Baubliai puikuojasi Bijotų bibliotekoje“, – pasakojo Rasa.
Pasak J. Toleikienės, išvardinti visus Viktoro darbus būtų neįmanoma.
„Nemažai jų parduodame per Kaziuko muges – perka ir užsukę šilališkiai, ir mūsų įstaigos darbuotojai. Ir kitų centro lankytojų darbelių žmonės įsigyja, bet Viktoro yra gerokai meniškesni, padaryti su didžiuliu kruopštumu, dailūs. Jo kūrinių padovanojame atvykstantiems svečiams arba patys kam nors įteikiame kaip dovaną ar lauktuvių. Viktoro darbų parodos buvo surengtos Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje, Viešojoje bibliotekoje. Jis yra vedęs edukacijas Pajūryje, bibliotekoje. Nors kalbėti jam sunkoka, tačiau gerą nusiteikimą, draugiškumą byloja nuolatinė šypsena veide. Be visų savo meninių gabumų, Viktoras yra labai aktyvus, darbštus: padeda senukams atlikti kokius nors darbus, netgi padarė remontą tėvų namuose“, – gyrė savo auklėtinį Jolanta ir Rasa.
O paskutinis, turbūt kol kas žymiausias Viktoro kūrinys – didžiulis „Lituanicos“ modelis, nupintas iš popieriaus. Lėktuvo ilgis siekia 1,42 metro, aukštis – 0,55 m, sparnai – 1,50 m. Simboliška, jog šis Stepono Dariaus ir Stasio Girėno „Lituanicos“„antrininkas“ legendinio mūsų tautos lakūno S. Girėno gimtinę pasieks iki 89-ųjų šių dviejų didvyrių skrydžio per Atlantą metinių.
O atkakliam, žingeidžiam kūrėjui Viktorui belieka palinkėti su dar didesniu entuziazmu duoti laisvę giliai viduje slypintiems talentams.
Eugenija BUDRIENĖ
Socialinių paslaugų namų nuotr.