Rudens pilkuma negąsdina

Rugsėjui įsibėgėjant, liūdnai atsidūstame: „Jau ruduo”... Tarsi da­bar daugiau nei pusmečiui reiktų pasi­nerti į pilką kasdienybę. Bet iš tiesų dūsauti nėra ko – Lietuvos teatrai praėjusią savaitę atidarė naują sezoną ir pranešė apie premjeras, Nacionalinis simfoninis orkestras publiką ketina nudžiuginti originaliomis simfoninės muzikos programomis ir kt.

Šiaulių dramos teatras naująjį sezoną pradėjo premjera „Pakeliui“, per kurią žiūrovai buvo kviečiami leistis į kelionę autobusu po miestą. Skirtingose erdvėse buvo vaidinama vis kita scena. Spektaklis-kelionė autobusu – antrasis režisieriaus ir dramaturgo Aleksandro Špilevojaus darbas Šiauliuose. Už pirmojo spektaklio „Bagadelnia“ dramaturgiją 2018-aisiais A. Špilevojus pelnė Auksinį scenos kryžių. Spektaklis „Pakeliui“ bus rodomas tik rudenį ir pavasarį.

Po gana intensyvių svarstymų bei diskusijų praėjusią savaitę pakeistas Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimas – dabar teatras vadinsis Vilniaus senuoju teatru. Ekspertų nuomone, šis pavadinimas yra ir nuoroda į ilgaamžę šio pastato istoriją, ir atitinka šiandienius teatro nuostatus bei kryptį.  Akcentuojama, jog rusų kalba vaidinanti teatro trupė turėtų būti išsaugota.

Rugsėjo 7–10 d. Švedijos sostinėje Stokholme autorinio kino teatre „Kla­rabiografen“ sėkmingai startavo nauja iniciatyva – pirmasis Baltijos jū­ros šalių filmų festivalis „Baltic Sea Film Festival“. Jį atidarė lietuvių vaidybinis filmas „Piligrimai“ (rež. Laurynas Bareiša), apdovanotas Venecijos kino festivalyje. Taip pat pristatytas And­riaus Blaževičiaus filmas „Bėgikė“, Ma­rijos Stonytės dokumentinė juosta „Švelnūs kariai“. Po kiekvieno filmo pristatymo vyko lietuvių kūrėjų susitikimai su švedų žiūrovais. Festivalio iniciatoriai ir organizatoriai tiki, kad ateityje ši iniciatyva gali tapti stipriu traukos centru, kuriame filmų kūrėjai iš visų Baltijos jūros regiono šalių pristatys savo kūrybinius pasiekimus ir vystys naujas idėjas.

Rugsėjo 23–24 d. Kauno IX forto muziejuje atidaroma menininko Bruce’o Clarke’o paroda „Tiems, kurie liko“. Atidarymą lydės šokėjo ir choreografo Tebby’io W. T. Ramasike’ės performansas „Mano kūno fragmentai“. Ypatingo aktualumo šiandienos įvykių kontekste įgauna menininkų plėtojamos universalios temos – tragiškų įvykių apsuptyje atsidūrusio žmogaus patirtys, priespauda ir pasipriešinimas.

Rugsėjo 30–spalio 1 d. Kauno „Žal­girio“ arenoje laukia dviejų iš Lietuvos kilusių menininkų Philipo Millerio (PAR) ir Jenny Kagan (JK) kuriama „Kauno kantata“ – viena svarbiausių „Kaunas 2022“ programos „At­minties biuras“ iniciatyvų bei baigiamasis tarptautinio Litvakų kultūros forumo akcentas, atminties temas pateikiantis šiuolaikiškai. Teatrologė Ina Pukelytė išduoda, jog premjeros metu žiūrovai bus pakviesti judėti po arenos erdvę ir iš arti stebėti kantatą atliekančius muzikantus. O atlikėjų – beveik 300.

Meno pasaulis sutelkė jėgas, kad surengtų 42 parodas, skirtas vieno garsiausių dailininko Pablo Picasso mirties 50-mečiui. Rugsėjo 23 d. Madri­do „Mapfre“ fonde bus atidaryta pa­roda „Pablo Picasso ir skulptūros griovimas“, kuri veiks iki 2024 m. balandžio. 

Kotryna PETRAITYTĖ