Paroda keliaus po visą apskritį

Minint Europos paveldo dienas Lietuvoje, rugsėjo 15-ąją prie Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus su­plevėsavo Europos paveldo vėliava ir buvo atidaryta šiai progai skirta paroda žydams, gyvenusiems Tauragėje, Šilalėje bei Jurbarke, atminti. Vėliau ši ekspozicija keliaus į kitas apskrities savivaldybes, o gal ir dar toliau.

Parodos „Litvakų istorijos vingiai“ atidaryme kalbėjęs savivaldybės kultūros paveldo apsaugos specialistas Rytis Aušra sakė, jog kasmet paveldo dienos atspindi vis kitą temą. Šiemet tai – tvarus paveldas. 

„Lietuva prie Europos paveldo dienų prisideda nuo 1994-ųjų. Šiuo metu jas mini 50 Europos valstybių, o renginiuose dalyvauja per 70 tūkst. žmonių. Pas mus tvaraus paveldo idėja įgyvendinta, perkeliant popierines nuotraukas ant drobių, tad tokia pa­ro­dos ekspozicija vėliau galės keliauti ne tik po įvairias apskrities kultūros įstaigas, bet ir po visą Lietuvą“, – sakė R. Aušra.

Medžiagą šiai parodai surinko, ją susistemino, vaizdą bei pavadinimą suteikė muziejininkė Edita Mer­ke­lienė. 

Plačiau apie žydų gyvenimą apskrityje papasakojo muziejaus direktorė So­neta Būdvytienė. Ji atskleidė ne vieną žiaurų praeities faktą ir ne vieną dabarties problemą.

„Šilalėje, kaip ir visoje Lietuvoje, prie kultūrinio paveldo ženkliai prisidėjo žydų tautybės žmonės, daug kur sudarę gyventojų daugumą. Ne išimtis ir Šilalė. Pavyzdžiui, 1868 m. Šilalėje buvo 763 gyventojai, iš kurių net 614 žydų (80 proc.). 1931 m. mieste veikė 28 parduotuvės bei įmonės, 23 iš jų priklausė žydams. 1939-aisiais Šilalėje buvo įrengti 37 telefonai, iš kurių bent trečdaliu naudojosi žydai. Netgi manoma, kad 11 Šilalę nusiaubusių gaisrų irgi buvo susiję su šios tautos atstovais – namai buvo padegti tyčia, keršijant žydams. Po 1940 m. žydų turtas buvo nacionalizuotas, o kiek vėliau visi Šilalės žydai sušaudyti Tū­binių miške. Apmaudu, tačiau rajone beveik nebeli­ko ir žydų paveldo, o kai kur bend­ruo­menės prieši­na­­si netgi simboli­nių atminimo ženk­lų pa­statymui. Kal­ti­nė­nuo­se išlikę tik buvu­sios sinagogos griuvėsiai, kuriuos bandyta atstatyti keletą kartų. Kvė­dar­noje sinagoga nu­griauta vėliausiai – 1970 m., o Ši­la­lės sinagogos vietoje iškilo parduotu­vė. Jos atminimą iš asmeni­nių lė­šų ir paskatų 2020-aisiais įam­­ži­­no plungiškis Eu­geni­jus Bun­ka“, – pasakojo S. Būd­vytienė.

E. Merkelienė priminė, kad Vlado Statkevičiaus muziejus dirba ir savaitgaliais, tad norintieji gali ekspoziciją apžiūrėti kartu su šeimos nariais, svečiais. Parodoje eksponuojama 11 stendų, kuriuose vaizduojamos bei aprašomos buvusios žydų sinagogos Ši­lalės, Tauragės ir Jurbarko rajonuose. O norintieji dar išsamiau susipažinti su litvakų istorija mūsų kraštuose galės pavartyti ir E. Mer­ke­lie­nės sudarytą informacinį žurnalą. 

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.