Pareigūnų darbą „koreguoja“ pašalpos ir mėnulio fazės

Sekmadienį minėsime Angelų sargų dieną – policijos profesinę šventę. Apie tai, kuo gyvena ir kaip sekasi įgyvendinti šūkį „Ginti. Saugoti. Padėti“ Šilalės pareigūnams, kalbamės su mūsų rajone dirbančiais Veiklos skyriaus po­li­cijos pa­reigūnais Gintu Vaičikausku, Laura Jonikiene bei Aivaru Andrijausku.

Nusikalstamų veikų daugėja, ištyrimas – gerėja

Šilalės rajono policijos komisariato Veik­los skyriaus viršininkas G. Vaiči­kaus­kas neslepia – šiemet nusikalstamų veikų fiksuojama daugiau nei pernai.

„Rengiantis profesinei šventei, statis­tinius duomenis rinkome ir apibend­rinome visuose Tauragės aps­kri­ties 

vyriausiojo policijos komisariato padaliniuose (Tauragėje, Šila­lė­je, Ši­lu­­tė­je bei Pagėgiuose). Per aštuonis šių metų mėnesius Šilalės rajone užregist­ruota 191 nusikalstama veika, kai per tą patį laikotarpį pernai – 154. Ta­čiau didžiąją jų dalį jau ir ištyrėme – šis rodiklis siekia net 73,8 proc. ir yra pats aukščiausias apskrityje“, – įvardija gerą Šilalės pareigūnų darbo rezultatą G. Vaiči­kaus­kas.

Pasak skyriaus viršininko, tarp nusi­kaltimų labiausiai išsiskiria vagystės – šiemet jų užregistruota 27 (pernai – 18), bet jų daugiau ir atskleidžiama (atitin­ka­mai – 12 ir 7). Plėšimų šiais metais nebuvo (2021 m. – 1), o viešosios tvarkos pažeidimų sumažėjo (per 8 šių metų mėnesius jų buvo trys ir visi jau ištirti (prieš metus – 4).

„Taip pat vienas dažniausių nusikalstamų veikų – fizinio skausmo sukėlimas. Tokių atvejų šiemet taip pat turime daugiau – 74 (2021 m. – 59). Kalbant apie smurtą tarp artimųjų, šeimose, neaiškių situacijų faktiškai nebūna. Tačiau beveik visi, įskaitant ir smurtą prieš šeimos narius, yra ištiriami. Esame baigę tirti 53 tokias veikas, o dėl likusių laukiame ekspertų išvadų“, – sako Veiklos skyriaus vadovas.

G. Vaičikauskas pastebi, kad Ši­lalės policijos komisariato pareigūnų aprūpinimas kasmet gerėja: atnaujinamas automobilių parkas, apranga, gerinamos darbo vietos. Paklaustas, kaip rengiamasi artėjančiai policijos reformai, po kurios Šilalės komisariatas turėtų būti priskirtas Klaipėdai, Veiklos skyriaus viršininkas tikisi, jog pareigū­nų darbas dėl administracinio perskirstymo nesikeis.

„Bus tik kitas administravimo mode­lis. Šiuo metu pas mus ateina naujų žmonių. Pavyzdžiui, su­laukėme trijų jaunų policijos pareigūnų. Turime keletą veteranų, tačiau bendras amžiaus vidurkis komisariate svyruoja apie 35-erius metus“, – sako G. Vaičikauskas, primindamas, jog viena pareigūnė šiemet paliko tar­nybą.

Pareigūnų darbas – nenumatyti iššūkiai

Šiandienos policijos kasdienybę pri­stato Veiklos skyriaus tyrėjai – inspektoriai L. Jonikienė ir A. Andrijaus­kas.

Laura į Šilalę „atitekėjo“ iš Klaipėdos priemiesčio, pareigūne ji dirba ne taip ir seniai – nuo 2016-ųjų.

„Iš pradžių dirbau raštinės skyriuje. Trejus metus tvarkiau pareigū­nų dokumentus, su daugeliu rajono gyventojų buvau pažįstama „neakivaiz­džiai“. Turiu aukštąjį buhalterinės srities išsilavinimą, tad mintis studi­juoti teisę, dirbti pareigūne niekada nekilo. Tačiau kolegos vis įkalbinėjo baig­ti kursus. Kai vaikai kiek ūgtelėjo, nutariau pabandyti. Už tai, jog mane net keturiems mėnesiams išleido į kursus, dabar esu dėkinga sutuoktiniui Povilui. O kai pradėjau dirbti pareigūne, pastebėjau, kad neypatingai kas ir pasikeitė: tiesiog mano darbo vieta iš kabineto persikėlė į tarnybinį automobilį, o su tais asmenimis, kuriuos trejus metus pažinojau tik iš kolegų aprašymų, dabar teko susipažinti realiai“, – pasakoja L. Jonikienė.

Jos kolega A. Andrijauskas teigia gerai prisimenantis, kaip sekėsi Laurai pirmomis darbo Veiklos skyriuje dienomis. O jos buvo išskirtinės – dvi dienas iš eilės kelių minučių skirtumu toje pačioje sank­ryžoje įvyko dvi automobilių avarijos. Laimei, aukų išvengta, nors vieno eismo įvykio metu iš leng­vojo automobilio neliko beveik nieko, tačiau vairuotojas išlipo sveikutėlis.

„Šios avarijos įvyko Kaltinėnų seniūnijoje, kur užaugau ir baigiau mokyk­lą“, – sako pareigūnas.

A. Andrijauskas Šilalės komisariate dirba nuo 2014 m. vasario, baigęs Klai­pėdos policijos mokyk­lą.

„Tuo metu daugelis vaikinų rinkosi sukarintas studijas, norėjo būti policininkais, ugniagesiais, pasieniečiais. Nebuvau išimtis ir aš, bet kai policijos mokykloje teko susidurti su kitokia kasdienybe, buvo nelengva: net kilo minčių, jog ne čia pataikiau, o daug kas ir pasitraukė, nebestudijavo. Psi­cho­lo­giškai buvo nelengva“, – prisimena Ai­varas.

Laura priduria, kad pradėjus mokytis brandesniame amžiuje, kai namuose laukia sutuoktinis, vaikai, griežti reikalavimai tampa išties nemenku išbandymu.

Aivaras iš pradžių ketverius metus komisariate dirbo patruliu, bet darbas naktimis, pamainomis jo netenkino, tad nusprendė mokytis toliau. Baigęs ne­universitetines studijas Klaipėdos so­­cialinių mokslų kolegijoje, pareigūnas buvo perkeltas į Veiklos skyrių, kur dirba iki šiol. 

„Tuo pačiu metu sukūriau šeimą, gi­mė vaikas. Be to, žaidžiau krepšinį, tad pamaininis darbas man buvo neparan­kus, sunkiai suderinamas. Perėjus į Veik­los skyrių, darbo nakties metu pasitaiko nedažnai. Esu dėkingas savo žmonai Indrei, kuri mane supranta, jeigu tenka tarnyboje užtrukti ilgiau. Ji dabar yra vaiko auginimo atostogose, bet prieš tai irgi dirbo Šilalės policijoje, vėliau pervedimo tvarka perėjo į Pagėgius, įsidarbino Valstybės sienos apsaugos tarnyboje“, – pasakoja A. And­rijauskas.

Pareigūnas prisimena kelis išskirtinius savo darbo momentus. Vienas jų, nutikęs pirmaisiais mėnesiais, iki šiol įstrigęs atmintyje. Tai buvo skaudi tragedija, kai nutrūkę elektros laidai nusinešė dviejų jaunų žmonių gyvybes, o jis, „žalias“ policininkas, tuomet atvyko į nelaimės vietą ir visa tai išvydo. Didelį stresą sukėlė ir atvejis, kuomet į ligoninę teko lydėti psichinės ligos kamuojamą asmenį.

„Vyras buvo pėsčiomis atkeliavęs iš Klaipėdos, nesiorientavo nei laike, nei aplinkoje. Atrodė, kad nekelia pavojaus – žmogus buvo ramus, medikai baigė tvarkyti dokumentus. Tačiau lydint į tarnybinį automobilį, jis staiga puolė prie manęs ir bandė ištraukti ginklą. Žinoma, vyras buvo sutramdytas. Bet galvoje vis sukasi mintys, kas būtų nutikę, jeigu jam būtų pavykę“, – išimtinį atvejį prisimena pareigūnas.

Ar policininko darbas yra sunkus? A. Andrijauskas nusijuokia, jog labiausiai pareigūnų darbą sunkina du veiksniai – mėnulio pilnaties ir pašalpų mokėjimo dienos... 

Optimizmo nestoko­jantis Aivaras profesinės šventės proga kolegoms linki daugiau šypsenų, glaudesnio tarpusavio bend­ravimo, Lau­ra – dar ir didesnio supratingumo vienas kitam, o abu pareigūnai visiems rajono žmonėms linki saugiai elgtis keliuose bei gatvėse ir nepa­miršti, kad juos visada stebi Angelai sar­gai.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.