Laiškais prabilo istorijos liudininkai

Šilalės viešoji biblioteka Tremtinių ir politinių kalinių metų renginius pradėjo Europos parlamento nario, profesoriaus Liudo Mažylio surengta šeimos archyvuose saugomų dokumentų paroda „Skausmo ir vilties laiškai iš šalčio žemės“. Ji veiks iki vasario 13 d.

Praėjusį ketvirtadienį Šilalė­je svečiavęsis L. Mažylis su Si­mono Gaudėšiaus bei Kvė­dar­nos Kazimiero Jauniaus gimnazistais kalbėjosi apie Vasa­rio 16-osios akto reikšmę Lietuvai, o popietę Šilalės bibliotekoje pristatė parodą. Profesorius neslėpė, jog iš tremties rašytų laiškų eksponavimas naujų istorijos faktų neatskleis, tačiau jie primena tragišką tautos istorijos laikotarpį ir patvirtina, kad stalininė Rusija nekeičia savo imperialistinių siekių naikinti laisvės trokštančias tautas – tai, kas vyko okupuotoje Lietuvoje, dabar kartojasi Ukrainoje. 

Profesoriaus L. Mažylio šeima nebuvo ištremta, tačiau to meto įvykiai ją skaudžiai palietė. 1940 m. senelių Prano ir Antaninos Mažylių namuose Kaune buvo suimtas ir ištremtas močiutės sesers sūnus Juo­zas Sirutis, vėliau ir A. Ma­­žylienės sesers dukra Pet­ro­nėlė Siru­tytė-Lastienė bei sū­nus Jonas. Kartu su juo ištremta ir jo žmona Ona su dvime­čiu sūneliu. 

Parodoje eksponuojamų laiškų kalba neredaguota, tačiau daugelis jų peržiūrėti cenzūros, o nemaža dalis parašyti rusų kalba, nes ilgą laiką tremtiniams nebuvo leidžiama susirašinėti gimtąja kalba. Dėl tos pačios priežasties, pasak L. Ma­žylio, laiškuose nebuvo kalbos apie politiką, tik iš trumpų užuominų galima susidaryti vaizdą, kaip šalčio žemėje atsidūrusius žmones alina sunkūs fiziniai darbai, nuolatinis alkis, nepriteklius, ligos, o palaiko vien tikėjimas, jog kančios kada nors baigsis. Ne visi Mažylių giminės tremtiniai išgyveno. Pirmasis po metų mirė jaunosios O. Sirutienės sūnelis Jo­nas. Nors J. Sirutis liko gyvas, negavo leidimo grįžti į Lietuvą – jam tai buvo, pasak profesoriaus, pats skaudžiausias okupantų smūgis. Pasibaigus bausmei lageryje, Juozas apsigyveno Kazachstane, vedė, susilaukė dviejų vaikų. 

Iš tremties atėjusius laiškus šeima išsaugojo, o po kurio laiko archyvas liko prof. L. Ma­žyliui. Europarlamentaras neslėpė pradžioje nelabai domėjęsis laiškų turiniu, tik vėliau, pradėjęs juos skaityti, suprato,  kokį turtą paveldėjo.

Pirmą kartą paroda „Skaus­mo ir vilties laiškai iš šalčio žemės“ buvo pristatyta Sei­me, minint trėmi­mų Lie­tuvoje 80-metį. Vien per­nai šią parodą profesorius įvairiose šalies vietose pristatė 17 kartų. Žmonių susidomėjimas, pasak L. Mažylio, rodo, jog, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, tremties tema tapo dar aktualesnė. 

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.