Požerės kaime – sakralinis ir kultūrinis židinys

Prie Paršežerio įsikūręs nedidukas Požerės kaimas turi jaukią mažą bažnytėlę, kuri didžiuojasi garbingu kultūriniu statusu – tai pati seniausia medinė bažnyčia visame Šilalės rajone. Į ją turistai kartais už­suka atsitiktinai, klajodami po reto grožio Varnių regioninį parką, o kar­tais – specialiai. Mat ši vieta nuo seno garsėja ypatingomis ma­lo­nėmis.

Važiuoja tikėdamiesi stebuklo

Požerės Kristaus Atsimainymo bažnyčia – pati seniausia medinė bažnyčia Šilalės rajone. Ji vis dar gyva, išsaugojusi savo sakralinę paskirtį – kiekvieną sekmadienį čia meldžiasi tikintieji, renkasi į Gegužines pamaldas, švenčia religines šventes, tuokiasi, krikštija vaikus. Po Šv. Mišių susiburia pasišnekučiuoti ir išgerti arbatos greta esančiuose bendruomenės namuose.

Iš išorės paprasta bažnytėlė yra tik­ras kultūros paveldas, turintis ne vieną vertingą savybę. Tai ir architektūra, ir išlikę dailės kūriniai, įspūdingi altoriai. Jų dekoro stilistika pakeri vos įžengus. Ir ne be reikalo – tai XVIII a. vietos drožėjų darbas, kuris pasižymi itin aukšta medžio drožinių technika. Tokių išlikę labai mažai. 

„Panašios kompozicijos, tik monumentalesni altoriai išliko Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Įdomu, kad altorių meniniai drožiniai yra maždaug pusamžiu senesni nei pati bažnyčia, be to, jie yra išmoningai sukomponuoti iš atskirų fragmentų“, – pasakojo Šilalės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus kultūros paveldo apsaugos vyr. specialistas Rytis Aušra. 

Aplankyti Požerės bažnyčią įdomu, kai joje vyksta renginiai, kur susirenka vietos bendruomenė. Tai Laukuvos vasaros šventė, miestelio bei tautinės šventės, o rugpjūčio 7-ąją švenčiami Kristaus Atsimainymo atlaidai sutraukia žmones iš visos Lietuvos. Būtent tuo metu labiausiai tikėtini stebuklai, kuriuos liudija juos patyrę tikintieji.

Gal todėl piligrimai, lankantys ste­buklais bei malonėmis garsėjančias vie­tas, Požerės neaplenkia. Požerės kaimo bendruomenės pirmininkė Da­­lia Petrošienė atskleidė, jog stebuk­lus da­ro bažnyčioje esanti stebuklinga Vieš­paties Jėzaus statula.

 „Bažnyčia pastatyta prieš 250 metų ir visada rugpjūčio pirmąjį sekmadienį čia suplūsdavo minios žmonių melstis, prašyti malonių, išgijimų ar dėkoti už patirtus stebuklus. Daug maldininkų ir piligrimų Požerės atlaiduose būdavo ypač sunkiais ligų, karo, pokario metais“, – pasakojo D. Petrošienė.

Ji teigė, kad aplinkinių kaimų žmonės vis dar patiria šios vietos malones. 

„Sako, tik reikia melstis labai nuošir­džiai. Kalbama, jog stebuklingoji Jė­zaus skulptūra esanti senesnė nei Po­že­rės bažnyčia ir atkeliavo iš Ivo­niš­kės dvaro savininko statytos koplytėlės, kurią kažkada žmonės vadino senąja Lau­kuva, o valdė ją Taliatų giminė“, – pasakojo bendruomenės pirmininkė. 

Kviečia apsilankyti kaimynus

Požerės Kristaus Atsimainymo bažnyčia yra Varnių regioninio parko teritorijoje ir patenka į Aukštagirės pažintinį dviratininkų taką. Juo keliaujantieji dviratininkai grožisi kalvotąja Žemaitija, susipažįsta su Medvėgalio, Bilionių kraštovaizdžiu bei archeologiniais kompleksais, Aukštagirės geomorfologiniu draustiniu.

Beje, bažnyčios šventoriuje palaido­ta ir labai įdomi asmenybė – knyg­ne­šys, kunigas, visuomenininkas Anta­nas Skinderis (1869–1948). Šis spalvingas ir veiklus žmogus parašė daug brošiūrų, skirtų šviesti visuomenę. Įdomu, kad tarp jų neapeita ir moterų sveikata. Tai „Vaistų žolynas“, „Svei­ka ir skaisti mergaitė“, „Sveika ir graži moteriškė“, „Be skausmo gimdymas“. Jam buvo įdomu ir žuvininkystė, ūkis, šiomis temomis jis rengė straipsnius, vertė. Tarp gausių aktyvaus kunigo darbų – ir 1907 m. įkurta žemdirbių bendrovė, 1908 m. – Stulgių vartotojų bendrovė, jis taip pat rėmė įvairias labdaros organizacijas.

D. Petrošienė džiaugėsi, jog pro šalį važiuojančios ekskursijos užsuka apžiūrėti Kristaus Atsimainymo bažnyčios aplinkos ir vidaus. 

„Glaudžiai bendradarbiaujame su Var­­nių regioninio parko direkcija, kuri nukreipia turistus ir į Požerę“, – sakė D. Pet­rošienė ir nuoširdžiai kvietė šventovę aplankyti kaimyninių rajonų gyventojus.

Siekiant atnaujinti bei išsaugoti baž­nyčią, prieš keletą metų Europos Są­jungos struktūrinių fondų lėšomis atlikti tvarkybos darbai, kurių metu sustiprinti pamatai, sienų karkasas, perdangos, stogo konstrukcijos, atnaujinta elektros instaliacija, apšvietimas. Res­tauruotas vidus, langai, durys, sutvarkyta varpinė. Atlikus polichrominius tyrimus, pagal juos atkurtos autentiškos šventovės spalvos.

Tai leis bažnyčiai gyvuoti dar ilgus metus ir tarnauti visuomenės poreikiams, mat ši vieta turi ne tik sakralinę paskirtį. Minint 2019 m. Europos paveldo dienas, buvo suorganizuotas fotografų, dailininkų pleneras.

„Vėliau bažnyčioje vyko šių darbų pristatymas, perskaitytas pranešimas apie medinio architektūrinio paveldo apsaugą ir nežalojantį pritaikymą“, – sakė R. Aušra.

Ne vienerius metus prie Paršežerio veikia Klaipėdos Marijos Taikos Kara­lienės parapijos vaikų jaunimo sto­vykla „Spiečius“. 

Norintys sužinoti apie naujausias Požerėje vykstančias veiklas kviečiami užsukti į feisbuko paskyrą „Požerės kaimo bendruomenė“.

Publikacija finansuojama Europos socia­linio fondo veiksmų programos prioriteto „Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų prog­ramą ir jai vertinti“, lėšomis.