Požerės kaime – sakralinis ir kultūrinis židinys
Prie Paršežerio įsikūręs nedidukas Požerės kaimas turi jaukią mažą bažnytėlę, kuri didžiuojasi garbingu kultūriniu statusu – tai pati seniausia medinė bažnyčia visame Šilalės rajone. Į ją turistai kartais užsuka atsitiktinai, klajodami po reto grožio Varnių regioninį parką, o kartais – specialiai. Mat ši vieta nuo seno garsėja ypatingomis malonėmis.
Važiuoja tikėdamiesi stebuklo
Požerės Kristaus Atsimainymo bažnyčia – pati seniausia medinė bažnyčia Šilalės rajone. Ji vis dar gyva, išsaugojusi savo sakralinę paskirtį – kiekvieną sekmadienį čia meldžiasi tikintieji, renkasi į Gegužines pamaldas, švenčia religines šventes, tuokiasi, krikštija vaikus. Po Šv. Mišių susiburia pasišnekučiuoti ir išgerti arbatos greta esančiuose bendruomenės namuose.
Iš išorės paprasta bažnytėlė yra tikras kultūros paveldas, turintis ne vieną vertingą savybę. Tai ir architektūra, ir išlikę dailės kūriniai, įspūdingi altoriai. Jų dekoro stilistika pakeri vos įžengus. Ir ne be reikalo – tai XVIII a. vietos drožėjų darbas, kuris pasižymi itin aukšta medžio drožinių technika. Tokių išlikę labai mažai.
„Panašios kompozicijos, tik monumentalesni altoriai išliko Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Įdomu, kad altorių meniniai drožiniai yra maždaug pusamžiu senesni nei pati bažnyčia, be to, jie yra išmoningai sukomponuoti iš atskirų fragmentų“, – pasakojo Šilalės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus kultūros paveldo apsaugos vyr. specialistas Rytis Aušra.
Aplankyti Požerės bažnyčią įdomu, kai joje vyksta renginiai, kur susirenka vietos bendruomenė. Tai Laukuvos vasaros šventė, miestelio bei tautinės šventės, o rugpjūčio 7-ąją švenčiami Kristaus Atsimainymo atlaidai sutraukia žmones iš visos Lietuvos. Būtent tuo metu labiausiai tikėtini stebuklai, kuriuos liudija juos patyrę tikintieji.
Gal todėl piligrimai, lankantys stebuklais bei malonėmis garsėjančias vietas, Požerės neaplenkia. Požerės kaimo bendruomenės pirmininkė Dalia Petrošienė atskleidė, jog stebuklus daro bažnyčioje esanti stebuklinga Viešpaties Jėzaus statula.
„Bažnyčia pastatyta prieš 250 metų ir visada rugpjūčio pirmąjį sekmadienį čia suplūsdavo minios žmonių melstis, prašyti malonių, išgijimų ar dėkoti už patirtus stebuklus. Daug maldininkų ir piligrimų Požerės atlaiduose būdavo ypač sunkiais ligų, karo, pokario metais“, – pasakojo D. Petrošienė.
Ji teigė, kad aplinkinių kaimų žmonės vis dar patiria šios vietos malones.
„Sako, tik reikia melstis labai nuoširdžiai. Kalbama, jog stebuklingoji Jėzaus skulptūra esanti senesnė nei Požerės bažnyčia ir atkeliavo iš Ivoniškės dvaro savininko statytos koplytėlės, kurią kažkada žmonės vadino senąja Laukuva, o valdė ją Taliatų giminė“, – pasakojo bendruomenės pirmininkė.
Kviečia apsilankyti kaimynus
Požerės Kristaus Atsimainymo bažnyčia yra Varnių regioninio parko teritorijoje ir patenka į Aukštagirės pažintinį dviratininkų taką. Juo keliaujantieji dviratininkai grožisi kalvotąja Žemaitija, susipažįsta su Medvėgalio, Bilionių kraštovaizdžiu bei archeologiniais kompleksais, Aukštagirės geomorfologiniu draustiniu.
Beje, bažnyčios šventoriuje palaidota ir labai įdomi asmenybė – knygnešys, kunigas, visuomenininkas Antanas Skinderis (1869–1948). Šis spalvingas ir veiklus žmogus parašė daug brošiūrų, skirtų šviesti visuomenę. Įdomu, kad tarp jų neapeita ir moterų sveikata. Tai „Vaistų žolynas“, „Sveika ir skaisti mergaitė“, „Sveika ir graži moteriškė“, „Be skausmo gimdymas“. Jam buvo įdomu ir žuvininkystė, ūkis, šiomis temomis jis rengė straipsnius, vertė. Tarp gausių aktyvaus kunigo darbų – ir 1907 m. įkurta žemdirbių bendrovė, 1908 m. – Stulgių vartotojų bendrovė, jis taip pat rėmė įvairias labdaros organizacijas.
D. Petrošienė džiaugėsi, jog pro šalį važiuojančios ekskursijos užsuka apžiūrėti Kristaus Atsimainymo bažnyčios aplinkos ir vidaus.
„Glaudžiai bendradarbiaujame su Varnių regioninio parko direkcija, kuri nukreipia turistus ir į Požerę“, – sakė D. Petrošienė ir nuoširdžiai kvietė šventovę aplankyti kaimyninių rajonų gyventojus.
Siekiant atnaujinti bei išsaugoti bažnyčią, prieš keletą metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis atlikti tvarkybos darbai, kurių metu sustiprinti pamatai, sienų karkasas, perdangos, stogo konstrukcijos, atnaujinta elektros instaliacija, apšvietimas. Restauruotas vidus, langai, durys, sutvarkyta varpinė. Atlikus polichrominius tyrimus, pagal juos atkurtos autentiškos šventovės spalvos.
Tai leis bažnyčiai gyvuoti dar ilgus metus ir tarnauti visuomenės poreikiams, mat ši vieta turi ne tik sakralinę paskirtį. Minint 2019 m. Europos paveldo dienas, buvo suorganizuotas fotografų, dailininkų pleneras.
„Vėliau bažnyčioje vyko šių darbų pristatymas, perskaitytas pranešimas apie medinio architektūrinio paveldo apsaugą ir nežalojantį pritaikymą“, – sakė R. Aušra.
Ne vienerius metus prie Paršežerio veikia Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos vaikų jaunimo stovykla „Spiečius“.
Norintys sužinoti apie naujausias Požerėje vykstančias veiklas kviečiami užsukti į feisbuko paskyrą „Požerės kaimo bendruomenė“.
Publikacija finansuojama Europos socialinio fondo veiksmų programos prioriteto „Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą ir jai vertinti“, lėšomis.